Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2008-01-24 · Administracinė byla Nr. A-525-101-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-01-24
Bylos Nr.
A-525-101-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Stasys Gudynas
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
I. B., A. N., R. R., A. K., UAB „Mažeikių fasadų artelė“, UAB „Admituras“
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-525-101-08Procesinio sprendimo kategorija 13.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Dinai Jarusalimskieneidalyvaujant pareiškėjui A. G., jo atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. B., A. N., R. R., A. K., UAB „Mažeikių fasadų artelė“, UAB „Admituras“ dėl statybos leidimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos išduotus statybos leidimus: 2006-06-13 statybos leidimą Nr. 06/87NR buto unikalus Nr. 6198-9000-8015:0040, esančio pastate unikalus Nr. 6198-9000-8015 adresu Mažeikiai, Naftininkų 5-K2-1 rekonstrukcijai komercinei veiklai ir 2006-08-22 statybos leidimą Nr. 06-130 NR buto unikalus Nr. 6198-9000-8015:0024, esančio pastate unikalus Nr. 6198-9000-8015 adresu Mažeikiai, Naftininkų 5-K2-2 rekonstrukcijai komercinei veiklai, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nebuvo laikytasi visų procedūrų, išduodant leidimus. Esminis pažeidimas, kurį šioje byloje akcentuoja, yra tas, kad nebuvo viešo aptarimo. Nepadarius viešo aptarimo, viešai nepristačius projekto bei pasekmių, buvo pažeisti pareiškėjo ir kitų šio namo gyventojų butų savininkų interesai. Byloje yra keturi dokumentai su gyventojų parašais, iš kurių vienas yra - suderinimo su gyventojais lentelė ir parašai surinkti ant spausdinto blanko, o trys surašyti ranka. Spausdinto blanko sąrašas yra dėl buto Nr. 1 paskirties pakeitimo, o likę trys sąrašai, kurie yra rašyti ranka dėl buto Nr. 2 paskirties pakeitimo. Teismas priimdamas sprendimą, vertins ar galima šiuos sąrašus su parašais laikyti tinkamais butų savininkų valios pareiškimais, ar negalima. Mano, kad yra pilnai įrodyta, kad atsakovas teisės aktais pavestas jam pareigas vykdė aplaidžiai ir išduodamas ginčijamus leidimus grubiai pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką bei tuo pažeidė butų savininkų subjektines teises.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad atsakovo specialistai vadovavosi LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, kuriuo yra patvirtintas Statybos techninis reglamentas (toliau – ir Statybos techninis reglamentas, Reglamentas). Šiame reglamente yra nurodyta, kokie dokumentai yra reikalingi, norint gauti statybos leidimą. Visi reikalingi dokumentai buvo pateikti, taip pat nebuvo pažeista jokia procedūra bei dokumentų pateikimo tvarka. Nuolatinė statybos komisija, kurioje yra kompetentingi specialistai, susipažino su rekonstrukcijos bei patalpų paskirties pakeitimo bylos dokumentais. Dokumentai buvo suderinti su priešgaisrinės apsaugos, higienos inspekcijos, architektūros specialistais ir abejoti jais nebuvo pagrindo. Kadangi šiame name nėra patalpų savininkų bendrijos, todėl šiuo atveju reikia vadovautis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 str. 5 d., kur yra nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Specialistams nebuvo pagrindo manyti, kad parašai buvo surinkti iš žmonių, jiems nesuvokus esmės ir nesusipažinus su projektu.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. N., R. R., A. K. prašė pareiškėjo skundą atmesti. Mano, kad leidimai buvo išduoti pagrįstai ir teisingai, remiantis įstatyminėmis normomis. Savivaldybė rėmėsi Statybos techninio reglamento 15 str., kur yra nurodyta, kad tam, kad būtų gautas statybos leidimas, statytojas turi pateikti savivaldybių administracijos subjektui nustatytos formos prašymą, statinio bendraturčių sutikimą ir t.t. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad visi reglamente numatyti dokumentai savivaldybei buvo pateikti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Admituras“ prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007-04-11 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Statybos techninio reglamento 48 punkte yra nurodyta, kad pasiūlymai pakeisti daugiabučio namo patalpų paskirtį, kai reikalingas bendrojo naudojimo objektų (laikančių konstrukcijų, bendro naudojimo inžinerinių sistemų, bendro naudojimo patalpų) rekonstravimas ar kapitalinis remontas, viešai aptariami Reglamento 47 punkte nurodyta tvarka, tačiau šiuo atveju viešame aptarime turi dalyvauti ir išvadoms pritarti dauguma (daugiau nei 50 %) namo patalpų savininkų.

Teismas konstatavo, kad Naftininkų g. 5 namo (1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo korpusų) gyventojų parašais išreikšta valia dėl sutikimo rekonstrukcijai Naftininkų g. 5-K2-1 ir 5-K2-2 butuose komercinei veiklai vykdyti atitinka Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje numatytą tvarką dėl sprendimo priėmimo dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (nesušaukiant susirinkimo, bet raštu pareiškus apie savo sprendimą), tai yra neprieštarauja Statybos techninio reglamento 48 punkte nurodytiems reikalavimams dėl viešojo aptarimo, norint keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį. Teismas pažymėjo, kad sutikimą vykdyti rekonstrukcijos darbus parašais išreiškė dauguma gyventojų iš 64, tai yra daugiau negu 50 %. Teismas nurodė kad byloje ginčo nagrinėjimo dalykas yra statybos leidimų Nr. 06/87 NR ir 06/130 NR išdavimo teisėtumo klausimas, todėl byloje, neišeinant už skundo nagrinėjimo ribų, nėra nagrinėjamas projektavimo sąlygų sąvadų ( 2005-10-18 ir 2006-03-14) išdavimo teisėtumo klausimas. Statybos įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 2 punktas nereikalauja, kad, norint gauti statybos leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis. Šis reikalavimas yra privalomas tik statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog, prieš išduodant skundžiamus statybos leidimus, su namo gyventojais nebuvo suderintas rekonstrukcijos projektas bei, kad jis viešai nebuvo svarstomas, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento nuostatas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, išduodamas 2006-06-13 ir 2006-08-22 statybos leidimus Nr. (atitinkamai) 06/87 NR ir 06/130 NR, tinkamai vykdė Statybos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, tai yra nebuvo padaryta pažeidimų, kurie būtų pakankamu pagrindu pripažinti išduotus statybos leidimus neteisėtais.

III.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007-04-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti, bei priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Papildomai nurodo, kad teismo atsisakymas tirti ir vertinti projektavimo sąlygų sąvadų (2005-10-18 ir 2006-03-14) išdavimo teisėtumo klausimą, motyvuojant tuo, kad būtų peržengtos skundo ribos, yra klaidingas ir nepagristas. LR Statybos įstatymo 23 str. „Statybos leidimas" 6 d nustatyta, kad norėdamas gauti statybos leidimą statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam valstybės tarnautojui), be kitų dokumentų turi pateikti dokumentus, nurodytus šio įstatymo 20 str. 2 d. 2 ir 3 p.. Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad statinio projektavimo sąvadui gauti statytojas (užsakovas) turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam valstybės tarnautojui) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą dėl bendra nuosavybe esančių pagrindinių pastato konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijos bei žemės sklypo išplanavimo pakeitimo, o taip pat paskirties pakeitimo, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Ginčijamus leidimus buvo prašoma panaikinti dėl prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams bei norminių aktų, nustatančių tvarką tokiems leidimams išduoti, pažeidimo. Taigi teismas, pagal pareiškėjo skundą tirdamas leidimų išdavimo teisėtumo klausimą, privalėjo ištirti ir visos privalomos išdavimo procedūros bei jos atskirų etapų teisėtumo klausimą. Projektavimo sąlygų išdavimas yra vienas iš privalomos procedūros etapų siekiant gauti leidimą rekonstrukcijai ir paskirties pakeitimui, viešo aptarimo metu gautas bendraturčių sutikimas yra viena iš sąlygų gauti projektavimo sąlygas, o pastarosios yra privaloma sąlyga daryti bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijos projektą, kuriam vėlgi turi pritarti bendraturčiai, ir tik tada, esant ir kitoms teisės aktais nustatytoms sąlygoms, atsiranda būtinos prielaidos atsakovui išduoti statybos leidimą.

Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, kad sutikimą vykdyti rekonstrukcijos darbus parašais išreiškė dauguma namo gyventojų, yra klaidinga ir prieštaringa. Pirmiausia, savo valią dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo turi pareikšti ne gyventojai, o daugiabučio namo butų savininkai (CK 4.85 str. ir kt.); antra, valia turi būti ne dėl rekonstrukcijos, o dėl patalpos paskirties pakeitimo, t.y. dėl gyvenamosios patalpos rekonstrukcijos į komercines paskirties patalpas; trečia, savininkų parašų teismui pateiktoje lentelėje yra mažiau nei pusė namo butų savininkų.

Nurodo, kad teismas klaidingai aiškino ir taikė CK 4. 85 str. 5 d. bei Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu patvirtinto STR 1. 07. 01:2002 „ Statybos leidimas" 47, 48 str. nuostatas valios išraiškos formos aspektu, laikydamas jog savininkų valia dėl bendro naudojimo patalpų naudojimo ir valdymo bei paskirties pakeitimo gali būti išreikšta tokia forma, kaip šiuo atveju, t.y. neviešai sudedant parašus iš tikrųjų nežinant už ką. Abiejose šiose teisės normose, kaip ir teismo netaikytoje LR Aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 200 patvirtintoje Pasiūlymų keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarkoje, nurodoma į viešą svarstymą ir atsakovo pareigą atsižvelgti į tokia forma pareikštą bendraturčių valią. (CK 4.85 str. 5 d. nuoroda į galimybę balsuoti raštu Vyriausybės nustatyta tvarka, Aplinko ministro 2002-04-30 įsakymu patvirtintame STR 1.07.01:2002 „Statybos leidime“ - pareiga viešai aptarti dalyvaujant ne mažiau 1/2 daliai savininkų).

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-03-23 sprendime administracinėje byloje Nr. A-14-05-2005, taip pat kitose bylose šiuo klausimu yra pripažinęs daugiabučio bendraturčių valios išraiškos viešumo būtinumą, kaip ir leidimo išdavimo procedūros vientisumą, tačiau skundžiamame sprendime į tokią formuojamą vieningą teismų praktiką neatsižvelgta.

Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad, išduodami statybos leidimus, atsakovo specialistai vadovavosi LR Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, kuriuo yra patvirtintas Statybos techninis reglamentas. Šiame reglamente yra nurodyta, kokie dokumentai yra reikalingi, norint gauti statybos leidimą. Atsakovui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, taip pat nebuvo pažeista jokia procedūra bei dokumentų pateikimo tvarka. Nuolatinė statybos komisija, kurioje yra kompetentingi specialistai, susipažino su rekonstrukcijos bei patalpų paskirties pakeitimo bylos dokumentais. Dokumentai buvo suderinti su priešgaisrinės apsaugos, higienos inspekcijos, architektūros specialistais ir abejoti atsakovui minėtos komisijos specialistais nebuvo pagrindo.

Paaiškino, kad kadangi ginčo name nėra patalpų savininkų bendrijos, tai reiškia, kad viešasis susirinkimas neturėjo būti sušaukiamas. Tokiu atveju Naftininkų g. 5 namo (1-ojo. 2-ojo ir 3-ojo korpusų) gyventojai, susipažinę su projektu, suvokė jo esmę ir parašais išreiškė savo valią, kad neprieštarauja rekonstrukcijai Naftininkų g. 5-K2-1 ir 5-K2-2 butuose komercinei veiklai vykdyti. Ši gyventojų nuomonės išraiška atitinka Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje numatytą tvarką dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (nesušaukiant susirinkimo, bet raštu pareiškiant apie savo sprendimą), tai yra neprieštarauja Statybos techninio reglamento 48 punkte nurodytiems reikalavimams dėl viešojo aptarimo, norint keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Admituras“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė įtikinamų motyvų, kaip, jo nuomone, buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, jas netinkamai taikant ir aiškinant. Apelianto nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-05-05 negali įtakoti skundžiamo sprendimo, nes buvo priimta visiškai kitomis aplinkybėmis. Šiaulių apygardos administracinis teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, o procesinių normų nepažeidė. Namo (Naftininkų g. 5, Mažeikių m.) gyventojų parašais išreikšta valia dėl sutikimo rekonstrukcijai butuose Nr. l ir Nr.2 komercinei veiklai vykdyti atitinka Civilinio kodekso 4.85 str. numatytą tvarką dėl sprendimo priėmimo bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo klausimais ir tuo pačiu neprieštarauja Statybos techninio reglamento (STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas) reikalavimams, taigi, panaikinti atsakovo išduotus statybos leidimus nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ginčo dalyką reglamentuoja LR Statybos įstatymas, LR Civilinis kodeksas bei LR Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas (toliau – STR Statybos leidimas).

Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, statytojas (užsakovas) norėdamas gauti statybos leidimą savivaldybės administratoriui be kitų dokumentų turi pateikti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir STR Statybos leidimas 15.3 punkte.

Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.

Atsižvelgiant į nurodytus teisės normų reikalavimus, kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai byloje esančius gyvenamojo namo Naftininkų g. 5, Mažeikiai butų savininkų rašytinius sutikimus įvertino kaip tinkamos formos dokumentus, patvirtinančius būtų savininkų sutikimą vykdyti rekonstrukciją.

Tačiau kolegija konstatuoja, kad byloje esančiuose sąrašuose (b.l. 73, 119-121, 122-123) nėra surinkta butų savininkų balsų daugumos. Ginčo name yra 64 butai, kurie priklauso iš viso 91 savininkui (b.l. 42-48). Taigi dėl kiekvieno iš dviejų butų, kuriems buvo išduoti leidimai rekonstrukcijai, turėjo būti gauti ne mažiau kaip 33 savininkų parašai dėl sutikimo vykdyti rekonstrukciją. Iš byloje esančių suderinimo su gyventojais lentelės ir lapų, kuriuose yra minėto namo butų savininkų parašai, nustatyta, kad tiek dėl buto, esančio Naftininkų 5-K2-1, Mažeikiai, tiek dėl buto esančio Naftininkų 5-K2-2, Mažeikiai, rekonstrukcijos buvo surinkti mažiau nei 33 butų savininkų, t. y. mažiau nei 50 proc. butų savininkų parašai.

Pažymėtina, kad sutikimas (parašai) turi būti duoti būtent butų savininkų, o ne kitų buto gyventojų, be to, pagal CK 4.85 str. 1 d. kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą, o jeigu butas nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu turi atstovauti vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Iš minėtų sąrašų (b.l. 73, 119-121, 122-123) nustatyta, kad dėl buto, esančio Naftininkų 5-K2-1, Mažeikiai, rekonstrukcijos buvo surinkti iš viso 38 parašai, tačiau 17 parašų yra ne butų savininkų (Žalytės, Borusaitės, Simutienės, Kniukštos, Veličkienės, Jonikaitės, Žvirzdinaitės, Tarasovos ir kt.), be to, keturiais atvejais asmenys yra pasirašę po du kartus arba yra pasirašę ne vienas buto savininkas (1 korpuso 3 butas, 3 korpuso 7 butas, 1 korpuso 9 butas, 1 korpuso 20 butas), kas prieštarauja CK 4.85 str. 1 d. nuostatoms. Susumavus įstatymo reikalavimus atitinkančius parašus, daroma išvada, kad dėl buto, esančio Naftininkų 5-K2-1, Mažeikiai, rekonstrukcijos pasirašė tik 21 buto savininkas iš 64 butų, taigi mažiau nei 50 proc. butų savininkų. Dėl buto, esančio Naftininkų 5-K2-2, Mažeikiai, rekonstrukcijos buvo surinkti iš viso 35 parašai, tačiau 10 parašų yra ne butų savininkų (Babič, Borusaitės, Jankuvienės, Simutienės, Vasiliauskienės ir kt.). Taigi dėl buto, esančio Naftininkų 5-K2-2, Mažeikiai, rekonstrukcijos sutiko tik 25 butų savininkai iš 64 butų - taip pat mažiau nei 50 proc. butų savininkų.

Atsižvelgiant į išdėstytą kolegija daro išvadą, kad išduodant ginčo statybos leidimus buvo pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punkto bei 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, STR Statybos leidimas 15.3 punkto ir LR CK 4.85 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Šie pažeidimas yra esminiai, nes išduodant statybos leidimus nebuvo gauta daugumos butų savininkų sutikimo dėl butų rekonstrukcijos, todėl ginčo statybos leidimai yra išduoti neteisėtai ir yra naikintini. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl statybos leidimų panaikinimo, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, pareiškėjo ginčijami statybos leidimai naikinami.

Apeliacinio skundo argumentą, kad prieš išduodant statybos leidimą, turėjo būti padarytas namo butų savininkų viešasis aptarimas ir pateiktas viešojo aptarimo protokolas, kolegija atmeta. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnį, nustatantį reikalavimus statybos leidimo išduoti, nėra nustatyta, jog norint gauti statybos leidimą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą. Šis reikalavimas yra privalomas tik statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado, todėl savininkų viešasis aptarimas ir viešojo aptarimo protokolas nėra reikalingi.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas priteisia tik tas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį ir 0,85 Lt žyminio mokesčio priėmimo mokestį (I t., b. l. 211-212); dokumentų, patvirtinančių kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tarp jų ir atstovavimo išlaidų, turėjimą, byloje nėra. ABTĮ 39 str. 2 d. numatyta, kad už apeliacinį skundą administracinėje byloje yra mokamas 50 Lt žyminis mokestis. Todėl pareiškėjui priteistina iš atsakovo 50 Lt žyminio mokesčio, o likusi dalis sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 50 Lt grąžintina pareiškėjui remiantis ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p., informuojant pareiškėją dėl šios žyminio mokesčio grąžinimo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteistinas 0,85 Lt žyminio mokesčio priėmimo mokestis kaip būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (ABTĮ 44 str. 2 d.). Pareiškėjas taip pat informuotinas, kad dėl likusių su bylos nagrinėjimus susijusių išlaidų priteisimo, tarp jų ir dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas turi teisę paduoti pirmos instancijos teismui prašymą per 14 dienų nuo sprendimu įsiteisėjimo, kartu pateikdamas išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos išduotus 2006 m. birželio 13 d. statybos leidimą Nr. 06/87NR buto unikalus Nr. 6198-9000-8015:0040, esančio pastate unikalus Nr. 6198-9000-8015, adresu Naftininkų 5-K2-1, Mažeikiai, rekonstrukcijai komercinei veiklai ir 2006 m. rugpjūčio 22 d. statybos leidimą Nr. 06-130 NR buto unikalus Nr. 6198-9000-8015:0024, esančio pastate unikalus Nr. 6198-9000-8015, adresu Naftininkų 5-K2-2, Mažeikiai, rekonstrukcijai komercinei veiklai.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 50,85 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Grąžinti pareiškėjui A. G. žyminio mokesčio, sumokėto kvitu Lietuvos pašte 2007 m. balandžio 25 d., dalį – iš viso 50 Lt, informuojant pareiškėją dėl žyminio mokesčio grąžinimo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Sprendimas neskundžiamas.

Tesėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė