- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- 1-317-830/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30729-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Kaltinamasis
- D. G.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.9Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
nukentėjusiojo E. M. atstovei O. M. ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyriaus atstovei M. M.
kaltinamajam D. G.
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2013 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį - paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G., 2017 m. birželio 19 d., apie 21.20 val., ketindamas sudrausminti nepilnametį nukentėjusįjį E. M. gimęs (duomenys neskelbtini) dėl, jo nuomone, netinkamo nepilnamečio elgesio, sugriebė pro šalį einantį nukentėjusįjį už drabužių, jėga nusivedė į savo gyvenamojo namo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), bei, priekaištaudamas nukentėjusiajam, mušė jį, o būtent: tyčia smūgiavo nukentėjusiajam keletą kartų ranka į kūną, galvą ir smūgiais, suduotais į galvą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei klinikiniais duomenimis patvirtiną galvos smegenų sukrėtimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad E. M. pažįsta, gyvena tame pačiame kaime. Kaltinime visos aplinkybės nurodytos teisingai. E. M. 2017 m. birželio 19 d., apie 21.20 val. sprogdino petardas, jo (D. G.) šuo bijo petardų, pabandė sudrausminti E. M., tai gal persistengė. Pasikarščiavo, todėl ir sudavė E. M. smūgius. Pats asmeniškai nematė, kad jo šuo įkąstų nukentėjusiajam. Įvykį matė M. R., M. L., R. J. ir D. P.. Įvykio metu buvo kieme adresu (duomenys neskelbtini), alkoholio nevartojo. Su E. M. santykiai buvo nekonfliktiški, su nukentėjusiojo mama bendrauja. Atsiprašė nukentėjusiojo E. M., susitaikė, atlygino žalą. Vėliau konfliktų su nukentėjusiuoju nebuvo. Panevėžio TLK ieškinį (32,65 EUR) atlygino. Tokių įvykių ateityje tikrai nebebus.
Iki įrodymų tyrimo pradžios teisme buvo apklausti liudytojai D. V. bei R. M. (BPK 266 str. 3 d. pagrindu).
Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. birželio 19 d. vaikščiojo su E. M. po kaimą neturėdami ką veikti, petardų nesprogdino. E. M., kai buvo su juo, petardų prie savęs neturėjo. Vakare išsiskyrė, nematė kaip E. M. buvo sumuštas. Vėliau iš E. M. sužinojo, kad D. G. jį sumušė.
Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad E. M. yra jos pusbrolis. Įvykio metu ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. 2017 m. birželio 19 d. vakare ji buvo namuose, pusbrolio E. M. kambaryje, sėdėjo prie kompiuterio. Grįžo E. M., pasakė, kad jį sumušė, šalia gyvenantis asmuo. E. M. buvo guzas prie ausies, kojoje buvo įkandimas. Ji apie tai pasakė E. M. motinai O. M.. Buvo iškviesta policija.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusiojo atstovai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti:
1) Liudytojos O. M. pareiškimas ir apklausos protokolas, iš kurių matyti, kad 2017 m. birželio 19 d. būdama namuose, apie 22.50 val. iš sugrįžusio nepilnamečio sūnaus E. M. sužinojo, kad šis buvo sumuštas kaimyno D. G.. Sūnus papasakojo, kad D. G. ėmė jį kaltinti žmonos viliojimu, po ko sugriebė už sprando ir nusitempė į kiemą, kur kumščiais sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į rankas, galvą, veidą, o kieme lakstęs palaidas D. G. šuo įkando į kairę šlaunį. Tuomet ji iškvietė policiją, o atvykus pareigūnams ir greitąją medicinos pagalbą. Pasak O. M., sūnus į namus grįžo labai išsigandęs, visas drebėjo, buvo pasimetęs, apsiašarojęs. Matė, kad patinęs vienas sūnaus žandas, taip pat buvo guziukas prie ausies, o ant kojos matėsi kraujas. Sūnus jai taip pat nurodė, kad D. G. įvykio metu buvo neblaivus. Pasak O. M., jos sūnus iki šiol jaučia nerimą, bijo eiti į kiemą, be to sūnui buvo išrašyti stiprūs vaistai, kuriuos šis vartoja iki šiol. Iki 2017 m. birželio 19 d. jokių konfliktų tarp jų šeimos ir D. G. nėra buvę (b. l. 6-7, 19-20);
2) Nukentėjusiojo E. M. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui davė parodymus, kad 2017 m. birželio 19 d. buvo sumuštas tame pačiame kaime gyvenančio Daliaus. E. M. parodė, kad 2017 m. birželio 19 d., apie 22.05 val., jam einant (duomenys neskelbtini) kaimu savo namų link, prie jo pribėgo D., kurio kitų anketinių duomenų nežino, čiupo jį už sprando (tuo metu fizinio skausmo nejuto) bei įsitempė į savo kiemą. Kieme D. sudavė jam kelis smūgius į pečius bei nugarą. Smūgiai buvo skausmingi. Kieme prie jo pribėgo D. šuo bei įkando jam į šlaunį, sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet D. įsitempė jį į pavėsinę, kurioje, kiek pamena, buvo A. Š., pastarojo sūnus D. Š., taip pat M. L.. Matė pavėsinėje ant stalo plastikinius butelius nuo alaus, taip pat vienkartinę stiklinę. P. D. ėmė jį mušti per galvą. Mušdamas jį D. kalbėjo visokias nesąmones, esą jis vilioja pastarojo žmoną. Mušamas juto fizinį skausmą. Girdėjo, kad A. Š. ir M. L. liepė liautis D. jį mušti. Be to M. L. sugriebė D. už rankų ir nebeleido pastarajam jo mušti. Jį paleisdamas D. liepė niekam apie tai nepasakoti, taip pat pareikalavo daugiau nebevaikščioti aplink šio namą. Grįžęs į namus apie tai kas įvyko papasakojo savo artimiesiems. Jo mama iškvietė policiją ir greitąją. Jis buvo labai išsigandęs, jam skaudėjo kūną, galvą, jautė nerimą, be to vieną dieną gulėjo ligoninėje. Jis iki šiol vartoja vaistus, jam nesinori ir baisu eiti į kiemą, bijo, kad vėl kas nors gali nutikti. Jis jokių petardų nesprogdino, apie petardas nieko neužsiminė ir D. (b. l. 26-28, 35-37);
3) Liudytojo M. L. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2017 m. birželio 19 d. vakare, apie 21.00 val. užsuko pasisvečiuoti pas pažįstamą D. G., kur taip pat buvo R. J. ir M. R.. Jie visi sėdėjo pavėsinėje, bendravo, alkoholio nevartojo. Pamena, kad apie 22.00 val. nepilnametis E. M. ėmė sprogdinti petardas prie D. G. namo. D. G. paprašė E. M. nebesprogdinti petardų, tačiau pastarasis nenurimo ir toliau jas sprogdino. Tuomet D. G. nuėjo prie E. M., paėmė šį už ausies ir nusivedė prie savo namo tvoros. Jis girdėjo kaip D. G. juokais liepė E. M., kad šis atsiprašytų šuns. Matė, kad D. G. du kartus perbraukė E. M. pirštu per pakaušį, liepė šiam daugiau nebetriukšmauti ir E. M. paleido. E. M. atsiprašė D. G., pasakė, kad taip daugiau nebesielgs ir išėjo. Pasak liudytojo, D. G. tikrai nemušė E. M.. Mano, kad D. G. negalėjo sužaloti E. M. braukdamas pirštu šiam per pakaušį. Jokio konflikto nebuvo, tiesiog D. G. tik paauklėjo E. M.. Šuo tikrai neįkando E. M., nes šiam ėmus sprogdinti petardas pasislėpė būdoje ir ten visą laiką buvo (b. l. 82-83);
4) Liudytojo M. R. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis davė parodymus analogiškus M. L. duotiems parodymams (b. l. 85-86);
5) 2017 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G838/2017 (05), iš kurios matyti, kad E. M. nustatyta kastinė žaizda kairės šlaunies srityje. Nustatytas sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio kietu buku bukabriauniu daiktu, galimai dantimis, pasekoje iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą. Duomenų leidžiančių tiksliau pasisakyti apie sužalojusį veiksnį (įkando šuo, žmogus ir pan.) tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota (b. l. 42-43). Specialisto I. A. paaiškinimų protokolas, iš kurio matyti, kad jis surašė specialisto išvadą Nr. G838/2017 (05) dėl E. M. sužalojimo nustatymo. Pagal pateiktus medicininius dokumentus galutinėje diagnozėje nurodytas galvos smegenų sukrėtimas neįtrauktas į išvados sužalojimų aprašymą, todėl, kad tyrimui pateiktose medicininiuose dokumentuose nėra jokių objektyvių galvos smegenų sukrėtimo požymių. Tikėtina, kad galvos smegenų sukrėtimo diagnozė įtariama hospitalizuojant buvo tiesiog perrašyta į galutinę diagnozę, kadangi duomenų pagrindžiančių šią diagnozę nėra (b. l. 45-46);
6) 2017 m. birželio 20 d. VšĮ ,,Respublikinė Panevėžio ligoninė“ ligos istorijos Nr. 17/15771 ekspertizė, iš kurios matyti, kad į ligoninę pristatytas E. M. nurodė, kad buvo sumuštas pažįstamo, kad taip pat jam įkando šuo. Asmuo skundėsi kairios šlaunies skausmu, galvos svaigimu. E. M. diagnozuota: galvos smegenų sukrėtimas, kairės šlaunies kastinės žaizdos (b. l. 63);
7) 2017 m. rugpjūčio 7 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. (b. l. 12-15).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2017 m. birželio 19 d., apie 21.20 val., ketindamas sudrausminti nepilnametį nukentėjusįjį E. M. gimęs (duomenys neskelbtini) dėl, jo nuomone, netinkamo nepilnamečio elgesio, sugriebė pro šalį einantį nukentėjusįjį už drabužių, jėga nusivedė į savo gyvenamojo namo kiemą, adresu Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., bei, priekaištaudamas nukentėjusiajam, mušė jį, o būtent: tyčia smūgiavo nukentėjusiajam keletą kartų ranka į kūną, galvą ir smūgiais, suduotais į galvą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei klinikiniais duomenimis patvirtiną galvos smegenų sukrėtimą.
Ši D. G. padaryta veika kvalifikuota teisingai ir yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais, aukščiau išvardintais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais kitais įrodymais – nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvadą dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais duomenimis.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
D. G. padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis 2013 m. kovo 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teistas, tačiau teistumas išnykęs. D. G. susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis atleido kaltinamajam (ką patvirtino nukentėjusiojo atstovė 2 t., b. l. 6). Teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo (posėdyje išsakyta jo atstovės) kaltinamojo atžvilgiu (nukentėjusiojo nuožiūros išplėtimo principas). D. G. pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 192). Kaltinamajam prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir susitaikius su nukentėjusiuoju, bei atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę: D. G. dirbantis, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, teistumas išnykęs, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo manymu ši baudžiamojo poveikio priemone bus veiksminga siekiant ateityje apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus.
2017 m. lapkričio 27 d. nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė O. M. byloje pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 64-66), kurį 2018 m. balandžio 10 d. pareiškimu sumažino iki 200 Eur ir susitarė su kaltinamuoju D. G., dėl žalos atlyginimo dalimis (1 t., b. l. 191), žala atlyginta 2018-04-25 (2 t., b.l. 6). Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 32,65 Eur civilinį ieškinį E. M. gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 68-70, 71, 74, 75-76), kurį D. G. atlygino (2 t., b. l. 5). Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 5,70 Eur, kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktai turintis reikšmės bylai tirti – CD laikmenos (2 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 308 straipsniais, baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu,
nusprendžia:
D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti D. G. 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Priteisti iš D. G. 5,70 Eur proceso išlaidų valstybei.
D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – CD laikmenas (2 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti D. G., kad per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys). Baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teisme. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.