- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-12
- Bylos Nr.
- N-575-87-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimo L. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas 2008 m. spalio 16 d. L. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2–3) už tai, kad L. Č., būdamas darbdaviu, neįvykdė Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. liepos 28 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2008 m. rugsėjo 2 d. užtikrinti, kad uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Norfos mažmena“ priklausančių parduotuvių darbuotojų darbo sutartyse būtų aptariamos visos jiems faktiškai taikomos darbo apmokėjimo sąlygos, taip pat būtų patvirtinti priedų mokėjimo nuostatai. Protokole nurodyta, kad nors darbo sutartyse nustatoma, kad darbuotojams bus mokamas tik minimalus valandinis atlygis, tačiau faktiškai jiems kiekvieną mėnesį yra mokami priedai prie darbo užmokesčio, bendrovėje priedų mokėjimo nuostatai nepatvirtinti, darbo sutartyse jie taip pat nenurodyti. 2008 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje buvo gautas UAB „Norfos mažmena“ generalinio direktoriaus L. Č. atsakymas, kuriuo įmonė su reikalavimu nesutinka ir nurodė jo nevykdysianti. Darbo sutartis su UAB „Norfos mažmena“ darbuotojais sudaro atskirų parduotuvių direktoriai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad priedai yra skiriami bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu, reikalavimas pašalinti pažeidimus bei administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytini bendrovės generaliniam direktoriui. Administracinio teisės pažeidimo protokolu nurodyti veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu (b. l. 35) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant pažeidimo sudėties.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje numatytą darbą ir mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys susitaria dėl darbo apmokėjimo sąlygų, užmokesčio sistemos, užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju darbo sutartyse buvo susitarta, jog bus mokamas minimalus darbo užmokestis, šio susitarimo laikomasi. Galiojantys norminiai aktai leidžia darbdaviui mokėti priedus, skatinant darbuotojus dėl įmonės veiklos rezultatų, todėl UAB „Norfos mažmena“ vykdomi veiksmai laikytini teisėtais.
II.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 38–39) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas ir neteisingai vertino faktines aplinkybes. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Tam tikrų darbo apmokėjimo sąlygų detalizavimas gali būti ir darbdavio lokaliniuose dokumentuose, tačiau toks detalizavimas negali būti abstraktus, t. y. jis turi apimti sąlygas ir kriterijus, nuo kurių priklauso išmoka ar kaip nustatomas jos dydis. Negali būti, jog UAB „Norfos mažmena“ su darbuotojais susitaria vien tik dėl minimalaus valandinio tarifinio atlygio mokėjimo. Tikėtina, kad darbuotojams yra paaiškinama, kad jiems bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlygis bei priedas, su kuo darbuotojai sutinka. Taip pažeidžiama Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalis. Iš UAB „Norfos mažmena“ direktoriaus įsakymų dėl priedų mokėjimo visiškai nesimato, kad tai darbuotojų skatinimas, priešingai, aiškiai matyti, kad tai papildomas atlygis už darbą. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalies normos pobūdžio. Taikoma praktika, kai darbuotojams yra įsipareigojama sumokėti tik minimalų valandinį atlygį, o kitą – pagal neapibrėžtas sąlygas, paneigia stabilumo ir apibrėžtumo principus. Tokiu atveju, pavyzdžiui, jei darbuotojas iškelia darbo ginčą dėl nepagrįsto priedo sumažinimo ar neišmokėjimo, faktiškai bus neįmanoma darbo ginčo išspręsti darbuotojo naudai.
Atsiliepimas
L. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 45–47) prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalis nėra imperatyvi norma, ji leidžia darbo santykių šalims pasirinkti darbo apmokėjimo formas ir pageidaujant vienai iš šalių, nustatyti atitinkamas darbo apmokėjimo sąlygas. UAB „Norfos mažmena“ laikosi minėtos teisinės nuostatos, t. y. darbo apmokėjimą sudaro darbo sutartyse sulygtas pagrindinis darbo užmokestis ir skatinamoji dalis. Skatinamoji dalis yra mokama pagal direktoriaus įsakymą, atsižvelgiant į padidėjusį darbų mastą ar esant kitiems nukrypimams nuo darbo sąlygų. Skatinimo pobūdis priklauso nuo konkretaus darbuotojo atliekamo darbo kiekio, kokybės, darbuotojo patirties, išsilavinimo ir kvalifikacijos, darbo pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje. Nesant tokių sąlygų, skatinamoji dalis nemokama. Kadangi skatinamoji dalis darbo sutartyse nėra fiksuota darbo užmokesčio dalis, tai nereiškia, jog kiekvieną mėnesį visiems darbuotojams besąlygiškai turi būti išmokėta skatinamoji darbo užmokesčio dalis, šiuo metu galiojantys teisės aktai nedraudžia darbdaviui mokėti priedus skatinant darbuotojus. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 41² straipsnio 1 dalis nustato, kad neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo trisdešimties iki devynių šimtų litų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. liepos 28 d. reikalavimo Nr. R1 – 0275 – 0442 (b. l. 5) pašalinti pažeidimus, kuriuo L. Č. buvo įpareigotas iki 2008 m. rugsėjo 2 d. užtikrinti, kad UAB „Norfos mažmena“ priklausančių parduotuvių darbuotojų darbo sutartyse būtų aptariamos visos jiems faktiškai taikomos darbo apmokėjimo sąlygos, taip pat būtų patvirtinti priedų mokėjimo nuostatai. Nurodyto reikalavimo nevykdymas tapo pagrindu Valstybinei darbo inspekcijai nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 41² straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakomybei pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nevykdytas Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas yra teisėtas bei tai, ar reikalavimas buvo nevykdomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N575-1301/2008). Nustačius reikalavimo neteisėtumą, tikrinti, ar reikalavimas buvo vykdomas, nėra pagrindo.
Darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama „darbo užmokesčio“ sąvoka – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo kodekso 95 straipsnio, apibrėžiančio darbo sutarties sąlygas, 3 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo kodekso 188 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Darbo kodekso 186 straipsnį darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius. Darbo kodekso 233 straipsnyje nurodyta, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus, tačiau pažymėtina, kad premiją, kurią darbdavys gali skirti darbuotojui kaip paskatinimą, reikia skirti nuo premijų, kurios pagal savo pobūdį yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis pagal Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalies prasmę. Premija, kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, darbuotojui skirtina už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas, ir tokia premijos skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje, darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją išmokėti, tuo tarpu premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir jis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2009).
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad siekiant nustatyti Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo teisėtumą, būtina tiksliai nustatyti, kokio pobūdžio premijos faktiškai buvo skiriamos darbuotojams UAB „Norfos mažmena“. Jeigu iš faktinių aplinkybių būtų galima aiškiai spręsti, kad darbuotojams skiriamos premijos yra susijusius su tam tikrais apibrėžtais kriterijais, konkrečių rezultatų pasiekimu, įmonei kiltų pareiga šiuos kriterijus įtvirtinti tam tikruose lokaliniuose dokumentuose, darbo sutartyse ar kolektyvinėje sutartyje bei juos vykdyti. Nagrinėjamu atveju vienareikšmės išvados padaryti negalima. Iš byloje pateiktų įrodymų negalima vienareiškiškai spręsti, kad priedai darbuotojams buvo skiriami už tam tikrus jų darbo rezultatus, atvirkščiai, tiek Viršuliškių „Norfos“ parduotuvės direktorė (b. l. 21), tiek UAB „Norfos mažmena“ generalinis direktorius nurodo, kad priedų prie darbo užmokesčio mokėjimas yra susijęs su darbuotojų skatinimu, kriterijai nėra tiksliai apibrėžti, konkrečių kriterijų tam nėra (jie turi būti aiškūs ir įrodyti), o Viršuliškių „Norfos“ parduotuvės direktorės nurodymas, kad priedai priklauso nuo parduotuvės darbo rezultatų yra abstraktūs ir iš esmės gali apimti daugumą atvejų, pagal kuriuos priedai apskritai yra mokami (turint omenyje tai, kad geri parduotuvių darbo rezultatai yra esminis viso parduotuvių tinklo tikslas, siekiant sėkmingai konkuruoti rinkoje).
Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu ATPK 41² straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinis teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.