Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-403-220-07

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-03-02
Bylos Nr.: A-403-220-07
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
Pareiškėjas: D. A.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių
Advokatai: Dalius Vaitekūnas

Kategorijos

15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
15.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A6-220/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 15.4(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

dalyvaujant pareiškėjo D. A. tikrosios ūkinės bendrijos “Daimanta” atstovams D. A. ir advokatui Daliui Vaitekūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. tikrosios ūkinės bendrijos “Daimanta” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. tikrosios ūkinės bendrijos “Daimanta” ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio teritorinei muitinei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 545130,18 Lt turtinę žalą, padarytą nusikalstamais pareigūnų veiksmais, taip pat prašė atlyginti atstovavimo išlaidas. Nurodė, jog Kauno teritorinė muitinė 2003 m. lapkričio 7 d. pranešimu informavo pareiškėją apie TIR procedūros pažeidimus, t. y. kad jis apgaulės būdu užbaigė TIR procedūrą su TIR knygele Nr. DX400l7198, į paskirties įstaigą atgabendamas tik krovinio dokumentus, krovinį iškrovus Lietuvoje. 2003 m. lapkričio 21 d. muitinė įregistravo 32605 Lt skolą, kurią pareiškėja, siekdama išvengti sankcijų ir išsaugoti gerą vardą, sumokėjo. Kauno teritorinė muitinė 2004 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą, pagal kurį įregistravo papildomą 448682 Lt skolą muitinei pagal tą pačią TIR knygelę Nr. DX40017198, tačiau pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, apskundė jį ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugpjūčio 25 d. jį panaikino. Dėl prekių išvežimo iš Lietuvos pagal minėtą TIR knygelę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nustatyta, jog nusikaltimas atliktas grupės iš anksto susitarusių valstybės tarnautojų, t. y. Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio posto inspektoriaus R. S. , Panevėžio teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos vyriausiojo inspektoriaus K. G. , Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Šiaulių rinktinės Rokiškio užkardos vyriausiojo pasieniečio A. B. ir su pareiškėju nesusijusio S. B. firmos „Sedeka” darbuotojo. Nuosprendyje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas nežinojo ir neprisidėjo prie nusikaltimo. Dėl tokių nusikalstamų veiksmų jis patyrė 33949 Lt žalą, lygią muitinei sumokėtų mokesčių ir delspinigių sumai.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė 2004 m. liepos 1 d. pranešimu informavo apie pažeidimus, susijusius su kita TIR knygele Nr. XB40021392, bei 2004 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 4KM18113 įregistravo pareiškėjui 51734 Lt mokėtinų mokesčių sumą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris sustabdė sprendimo vykdymą iki bus baigta baudžiamoji byla dėl pažeidimų pagal TIR knygelę Nr. XB40021392. Baudžiamoji byla baigta Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu vienam iš bendrai veikusių nusikalstamos grupės narių R. P. . Nuosprendyje nustatyta, jog pareiškėjas neprisidėjo ir nežinojo apie TIR procedūros pažeidimus, vykdant vežimą pagal TIR knygelę Nr. XB40021392. Pareiškėjas nurodė, jog nuosprendyje pažymėta, kad muitinės pareigūnai R. S. ir K. G. , kurie buvo nuteisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, nerūpestingai vykdė savo pareigas, atlikdami muitinės procedūras Obelių kelio poste. Pareiškėjas manė, jog nors šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas muitinės darbuotojų atžvilgiu buvo nutrauktas, iš nuosprendžio aiškiai matyti, jog nusikalstama veika yra identiška nusikaltimui, kurį nustatė Vilniaus apygardos teismas. Atsižvelgus į tai, Kauno teritorinės muitinės 2004 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. 4KM18113 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas nenustatė pareiškėjo kaltės.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2004 m. rugsėjo 14 d. Muitinės departamento TIR komitetas, atsižvelgdamas į Kauno teritorinės muitinės sprendimus dėl pareiškėjo skolos įregistravimo muitinei, panaikino TIR procedūros vykdytojo leidimą. Pareiškėjo nuomone, dėl paminėtų veiksmų, t. y. dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų, nustatytų Panevėžio ir Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais, jo patirta turtinė žala yra 545130,18 Lt, kurią sudaro 511181,18 Lt žala dėl įmonės pajamų sumažėjimo ir išlaidų padidėjimo dėl TIR procedūros vykdytojo leidimo panaikinimo bei aukščiau paminėta 33949 Lt žala.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi TIR konvencijos nuostatomis ir prekių gabenimo metu galiojusio Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 188 straipsnio l dalies l punktu ir 3 dalies l punktu, dėl neužbaigtos muitinio tranzito procedūros pagal TIR knygelę Nr. DX40017198 įregistravo importo skolą muitinei, kurią privalėjo sumokėti TIR knygelių turėtojas, t. y. D. A. TŪB „Daimanta”. Kadangi pastaroji skolą 2003 m. lapkričio 20 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo, darytina išvada, jog ji sutiko su muitinės veiksmais, išieškant teisėtai apskaičiuotus mokesčius. Faktas, kad prekes gabeno asmuo, nebuvęs pareiškėjos darbuotoju ir neturėjęs įgaliojimų, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vykdyti mokestinę prievolę. Muitinės departamentas, įvertinęs atitinkamas TIR konvencijos nuostatas ir kitų teisės aktų nuostatas, teigė, jog būtent pareiškėjas buvo atsakingas už TIR knygelės Nr. DX40017198 panaudojimą ir saugojimą, todėl būtent dėl jo kaltės minėta knygelė pateko į nusikalstamų asmenų rankas. D. A. TŪB „Daimanta” turėjo teisę ją perduoti tik savo darbuotojui, o nustačius, kad ji pateko į svetimas rankas, turėjo nedelsdama informuoti apie tai LNVAA “LINAVA” ir muitinę, tokiu būdu galėdama užkirsti kelią nusikalstamai veikai. Kadangi teisės aktai reglamentuoja, kad būtent TIR knygelės turėtojas yra atsakingas už mokestinės prievolės, atsiradusios dėl netinkamai įvykdytos TIR procedūros, vykdymą, jis ir turi sumokėti visas apskaičiuotas mokesčių sumas. Mokesčiai, kuriuos pagal teisės aktus turėjo sumokėti pareiškėjas, negali būti laikomi žala.

Muitinės departamentas taip pat nurodė, kad pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog negalėjo vykdyti krovinių pervežimų, nes TIR procedūros vykdytojo leidimo išdavimo komitetas panaikino jam leidimą. Šis motyvas nepagrįstas, nes tarptautinių krovinių pervežimas gali būti vykdomas ir be TIR knygelių. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar TIR procedūros vykdytojo leidimo išdavimo komitetas veikė taip, kaip privalėjo pagal teisės aktus, o jis turi teisę laikinai arba visam laikui panaikinti TIR procedūros vykdytojo leidimus, kai vežėjų įmonė grubiai arba pakartotinai pažeidžia TIR konvencijos arba muitinės teisės aktų nuostatas. Muitinės kriminalinė tarnyba 2003 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo komitetą apie pažeidimus, susijusius su TIR knygelės Nr. DX40017198 panaudojimu, todėl komitetas laikinai panaikino D. A. TŪB „Daimanta” TIR procedūros vykdytojo leidimą. Kadangi pareiškėjas sumokėjo sprendimu Nr.3KM18125 apskaičiuotą skolą, 2003 m. lapkričio 14 d. komitetas atstatė laikinai panaikintą TIR procedūros vykdytojo leidimą ir pavedė asociacijai “LINAVA” spręsti klausimą dėl teisės gauti TIR knygeles sumokėjus maksimalią 50000 JAV dolerių mokestinę pretenziją. Muitinės kriminalinė tarnyba 2004 m. liepos 8 d. raštu informavo TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo komitetą apie pažeidimus, susijusius su TIR knygelės Nr. XB40021392 panaudojimu. TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo komitetas 2004 m. spalio 29 d. paliko galioti 2003 m. lapkričio 14 d. protokolinį sprendimą. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. nuosprendyje konstatuota, kad D. A. parodė, jog visi dokumentai dėl krovinio su TIR knygele Nr. XB40021392 buvo perduoti jų bendrijos darbuotojui Č. S. , tuo patvirtindamas, jog minėta TIR knygele disponavo būtent pareiškėjas. Taigi visos aplinkybės patvirtinto, kad pareiškėjas neužtikrino TIR knygelės tinkamo panaudojimo, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikomos griežtos priemonės – TIR procedūros vykdytojo leidimo panaikinimas. Muitinės departamentas taip pat pažymėjo, kad TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo komiteto posėdžio protokolai ir sprendimai buvo pateikiami pareiškėjui, tačiau nė vienas nebuvo apskųstas.

Muitinės departamentas atkreipė dėmesį, kad, siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, reikia nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau pareiškėjas nenurodė, kaip ir kokiems teisės aktams prieštarauja TIR procedūros vykdytojo leidimo išdavimo komiteto sprendimas ir Kauno teritorinės muitinės 2003 m. lapkričio 21 d. sprendimas, kurių jis neskundė. Pareiškėjas neįrodė, kad TIR procedūros vykdytojo leidimo išdavimo komitetas, panaikinęs TIR procedūros vykdytojo leidimą, ir Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, priėmę sprendimą dėl mokestinės prievolės įregistravimo, neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus jie privalėjo veikti, arba kad jų priimti sprendimai prieštarauja teisės aktams. Pareiškėjas taip pat nenurodė, koks yra priežastinis ryšys tarp komiteto, nuteistų muitinės ir VSAT pareigūnų veiksmų ir padarytos žalos. Muitinės departamento nuomone, nustatinėjant priežastinio ryšio faktą būtina nustatyti, kad nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę (pvz., trečiųjų asmenų neteisėtas veikimas). Šiuo atveju neteisėtas TIR knygelės ir kitų dokumentų perdavimas asmeniui, nesusietam darbiniais ar kitais santykiais su pareiškėju (TIR knygelės turėtoju), muitinės ir LNVAA „LINAVA” neinformavimas, kad TIR knygelė neteisėtai valdoma trečiųjų asmenų, ir yra pašalinis įvykis, kuris nutraukia priežastinio ryšio grandinę. Dėl prašomos priteisti žalos dydžio Muitinės departamentas atkreipė dėmesį, jog jis nepagrįstas, nes, pirma, mokesčiai, kuriuos pareiškėja turėjo sumokėti, negali būti laikomi žala; antra, negautų pajamų dydis nepagrįstas ir neįrodytas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo sudarytos pervežimo sutartys galėjo būti sudarytos kitomis sąlygomis, t. y. suteikiančiomis jam galimybę gauti didesnes pajamas, negu jis faktiškai gavo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 10 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti patirtą materialinę žalą kildina iš dviejų epizodų, susijusių su TIR procedūrų pagal dvi TIR knygeles užbaigimu apgaulės būdu, t. y.:

pareiškėjas prašo priteisti 33949 Lt žalos, kurią sudaro 32605 Lt sumokėta skola muitinei pagal Kauno teritorinės muitinės 2003 m. lapkričio 7 d. pranešimą Nr. 14KP-22 ir 1344 Lt dydžio delspinigiai, susiję su vežimu pagal TIR knygelę Nr. DX40017198;pareiškėjas prašo priteisti 511181,18 Lt žalos, kurią sudaro 475307,53 Lt nuostoliai dėl krovinių pervežimo be TIR knygelių laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. lapkričio 1 d. ir 35873,65 Lt nuostolis dėl krovos darbų, atlyginimą (b.1.159-160).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žalą kildina iš pareigūnų R. S., K. G. ir A. B. neteisėtų veiksmų – t. y. jų padarytų nusikaltimų (anot pareiškėjo, konstatuotų Vilniaus bei Panevėžio apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų nuosprendžiais), susijusių su vežimais, vykdytais pagal TIR knygeles Nr. DX40017198 ir Nr. XB40021392, nes būtent dėl šių pareigūnų nusikalstamos veikos TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo komitetas nuo 2004 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjui neišduoda TIR knygelės, o nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. panaikino TIR procedūros vykdytojo leidimą. Taigi, žalos atlyginimo teisiniams santykiams atsirasti kiekvieno epizodo atveju būtina nustatyti visumos elementų – neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos, priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio – buvimą.

Teismas konstatavo, kad 33949 Lt dydžio žala negali būti priteista dėl tokių priežasčių: 1) pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio l dalį žala yra a) asmens turto sužalojimas arba netekimas; b) tiesioginiai nuostoliai; c) negautos pajamos. Prašomas žalos atlyginimas (33949 Lt) nėra nei viena iš išvardintų žalų rūšių; 2) pareiškėjas neginčijo Kauno teritorinės muitinės 2003 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 3KM18125 dėl 32 605 Lt skolos muitinei įregistravimo, skolą ir delspinigius pripažino ir sumokėjo; 3) įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų (LAT) nuosprendžiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-257 yra nustatyta, kad minėti valstybės tarnautojai, pareigūnai R. S. , M. G. , A. B. ir R. P. (pareiškėjo (t. y. vežėjo) darbuotojas) nusikalstamus veiksmus, pasireiškusius neteisėtu neišvežimu iš Lietuvos Respublikos prekių pagal TIR knygelę Nr. DX40017198, dėl ko ir buvo apskaičiuota minėtoji skola, atliko veikdami kartu bendrininkų grupėje. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. sausio 12 d. nuosprendyje pažymėjo, kad už muitinio tranzito procedūros tinkamą atlikimą turi atsakyti šios procedūros vykdytojas ar prekių vežėjas arba gavėjas (šiuo atveju – TŪB „Daimanta” darbuotojas ar jo vardu veikiantis asmuo), o įrodžius išankstinį susitarimą – ir muitinės bei policijos pareigūnai. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju neturi reikšmės faktas, jog nebuvo nustatytas asmuo, kuris, anot R. P. , turėjo susitarti su muitininkais „sutvarkyti” dokumentus, ir kad R. P. nebuvo būtina pažinoti R. S., K. G. ir L. B. ir kad jis keitė parodymus dėl krovinio iškrovimo Lietuvoje iniciatoriaus. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija esant tokiai situacijai nusprendė, kad šiuo atveju taikytini Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalis bei 6.253 straipsnio 5 dalis ir žalos atlyginimas nepriteistinas dėl paties nukentėjusiojo kaltų veiksmų. Jei pareiškėjas mano, kad jo darbuotojai T. S. ir Č. S. bei faktiniuose darbo santykiuose su bendrove buvęs R. P. veikė viršydami įgaliojimus, žalos atlyginimo jis gali reikalauti būtent iš šių asmenų.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 511181,18 Lt žalos jam padarymą pareiškėjas kildina iš pareigūnų R. S. , K. G. ir A. B. neteisėtų veiksmų, susijusių su vežimais, vykdytais pagal TIR knygeles Nr. DX40017198 ir Nr. XB40021392, nes būtent dėl šių pareigūnų nusikalstamos veikos TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo komitetas nuo 2004 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjui neišduoda TIR knygelių, o nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. panaikino TIR procedūros vykdytojo leidimą. Teismas nusprendė, kad ir šis reikalavimas negali būti patenkintas dėl motyvų, išdėstytų aukščiau, t. y. dėl vežėjo (TŪB „Daimanta”) darbuotojų veiksmų ir T. P., veikusio TŪB „Daimanta” vardu, nusikalstamos veikos. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pripažįsta, kad nuostolius patyrė netekęs TIR procedūros vykdytojo leidimo, tačiau nurodo, kad neva tai netiesiogiai atsitiko dėl nuteistųjų pareigūnų kaltės. Teismo nuomone, tarp žalos atsiradimo ir valstybės pareigūnų veiksmų (net jeigu jie įvardinti neteisėtais) nėra priežastinio ryšio, gi TIR komiteto sprendimai sustabdyti bei panaikinti TIR procedūros vykdytojo leidimą neteisėtais nėra pripažinti.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje ir patenkinti apelianto skundą pilnai, t. y. priteisti iš atsakovo apelianto D. A. TŪB „DAIMANTA” naudai 545130,18 Lt turtinę žalą, padarytą nusikalstamais pareigūnų veiksmais, bei 3000,00 Lt atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai nustatė, kad R. P. buvo apelianto darbuotojas. Apeliantas pažymi, kad R. P. niekada nedirbo ir niekada nebuvo nei faktiniuose, nei teisiniuose darbo santykiuose su TŪB “Daimanta”. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek ir Panevėžio apygardos teismas nustatė ir konstatavo, kad apeliantas neprisidėjo ir nežinojo apie TIR procedūros pažeidimus vykdant vežimą su TIR knygelėmis Nr. XB40021392 ir Nr. DX40017198, tuo taip pat patvirtindami, kad apelianto nesiejo jokie santykiai su R. P. . Panevėžio apygardos teismas taip pat konstatavo, kad R. P. yra su apeliantu nesusijusios S. B. firmos „Sedeka” darbuotojas. Vilniaus apygardos administracinis teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio nuostatas.Vilniaus apygardos administracinis teismas, nepagrįstai nustatęs, kad R. P. yra apelianto darbuotojas, nepagrįstai taikė Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalį ir 6.253 straipsnio 5 dalį. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė ir sprendime neįvardino apelianto kaltų veiksmų. Tačiau Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-257/2004 nustatė, kad apeliantui nežinant, būtent valstybės tarnautojai – muitinės darbuotojai užvaldė apelianto dokumentus, TIR knygelėje Nr. DX40017198 ir CMR važtaraštyje įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad nurodytos prekės buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus apygardos administracinis teismas, netinkamai pritaikydamas paminėtas Civilinio kodekso nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio nuostatas;Vilniaus apygardos administracinis teismas, netinkami įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir netinkami pritaikęs Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir valstybės pareigūnų veiksmų. Pažymėtina, kad jeigu valstybės pareigūnai nebūtų neteisėtai užvaldę apelianto dokumentus ir įrašę žinomai melagingus duomenis, apeliantui nebūtų atimtas TIR procedūros vykdytojo leidimas ir apeliantas nebūtų patyręs žalos, kurią reikalauja priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Muitinės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Muitinės departamento nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad jeigu TŪB “Daimanta” būtų užtikrinusi tinkamą TIR knygelės panaudojimą ir TIR konvencijos reikalavimų vykdymą, R. P. ir kiti nuteisti asmenys nebūtų galėję užvaldyti TIR knygelę ir įvykdyti nusikaltimą. Muitinės departamentas pažymėjo, kad į TIR procedūros vykdytojų leidimo išdavimo komiteto (toliau – ir Komitetas) sudėtį įeina įvairių valstybės institucijų atstovai bei privačios įmonės – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “LINAVA” – atstovai. Sprendimai yra priimami posėdyje dalyvavusių Komiteto narių balsų dauguma. Tačiau apeliantas nenurodė, kokia dalis jo paskaičiuotos žalos turi būti atlyginta kitų (ne Muitinės departamente dirbančių) Komiteto narių. Muitinės departamentas atsiliepime taip pat iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentas. Be to, pažymi, kad ir baudžiamojoje byloje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad būtent dėl apelianto darbuotojų, kurie veikė D. A. TŪB „Daimanta” vardu, kaltės minėtos TIR knygelės pateko į nusikalstamų asmenų rankas. Muitinės departamento nuomone, apeliantas neįrodė, kad TIR procedūros vykdytojo leidimo išdavimo komitetas, panaikinęs TIR procedūros vykdytojo leidimą, ir Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, priėmę sprendimą dėl mokestinės prievolės įregistravimo, neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus jie privalėjo veikti, arba kad jų priimti sprendimai prieštarauja teisės aktams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą VSAT prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš valstybės turtinės žalos, kurią jis kildina iš valstybės pareigūnų R. S., K. G. ir A. B. neteisėtų veiksmų – t. y. jų padarytų nusikaltimų (anot pareiškėjo, konstatuotų Vilniaus bei Panevėžio apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų nuosprendžiais) susijusių su vežimais, vykdytais pagal TIR knygeles Nr. DX40017198 ir Nr. XB40021392, nes būtent dėl šių pareigūnų nusikalstamos veikos TIR procedūros vykdytojo leidimų išdavimo komitetas nuo 2004 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjui neišduoda TIR knygelės, o nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. panaikino TIR procedūros vykdytojo leidimą.

Iš bylos medžiagos (t. I b.l. 25-35, 41-45) taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 17 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. nuosprendžiais už nusikaltimus, susijusius su vežimais, vykdytais pagal TIR knygeles Nr. DX40017198 ir Nr. XB40021392 taip pat nuteistas ir R. P. .

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo žalos atlyginimo.

Pagal 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, o pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

Pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, o pagal šio straipsnio 2 dalį, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.

Pagal Civilinio kodekso 6.14 straipsnio 1 dalį, teismo priimtas sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams, o pagal šio straipsnio 2 dalį, kiti bendraskoliai gali panaudoti tokį teismo sprendimą atsikirtimams kreditoriaus reikalavimui.

Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. S., K. G. , A. B. ir R. P. teisėms ar pareigoms šios administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Todėl jie turėjo būti įtraukti į šią bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. I, b.l. 1-4), pareiškėjas, paduodamas ieškinį, šiuos asmenis buvo nurodęs kaip trečiuosius asmenis, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 19 d. nutartimi (t. I, b.l. 119) išbraukė šiuos asmenis iš trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašo ir išnagrinėjo bylą jiems nedalyvaujant.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą, sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GudynasSigita RudėnaitėAlgirdas Taminskas