Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-764-564/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-29
Bylos Nr.
1-764-564/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46506-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kaltinamasis
E. R.
Ieškovas
R. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-764-564/2024Proceso Nr. 1-01-1-46506-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.6.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 29 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,dalyvaujant prokurorei Linai Bingelienei,kaltinamajam E. R. ir jo gynėjui advokatui S. K.,nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui R. M. ir jo atstovei advokatei V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. R. nežymiai sutrikdė R. M. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent: 2023-12-04 apie 21 val. 00 min, lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kilusio žodinio konflikto metu tyčia sudavė R. M. vieną kartą ranka į veido sritį, taip sukedamas jam fizinį skausmą, po to sudavė ranka bei koja ne mažiau kaip du smūgius į dešinę ranką, dėl ko nukentėjusysis R. M. po smūgių parkrito ant žemės, nukritusiam sudavė nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip dvylika smūgių kojomis į įvairias kūno vietas –kojas, rankas, sėdmenis, klubus, tokiais savo veiksmais padarydamas R. M. kraujosruvas dešinio žasto, kairės blauzdos, kairio pado, dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos srityse, nubrozdinimus dešinės plaštakos srityje bei kraujosruvas dešiniųjų sėdmens ir klubo srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis E. R. kaltu neprisipažino. Parodė, kad nukentėjusįjį R. M. pažįsta, anksčiau buvo su juo turtinio pobūdžio konfliktai-R. M. buvo pasisavinęs jo daiktus, nepamokėjęs už gyvulius jo pažįstamam, su kuriuo jis R. M. suvedė. Civiline tvarka ginčų nesprendė. Praeitų metų gruodžio mėnesį jis buvo garaže pas P. Š.. Vakare, jau buvo tamsu, pamatė ateinantį R. M.. Tuo metu garaže buvo tik J. Š., kuris remontavo automobilį, o P. Š. jau buvo išėjęs. M. Ž. tą dieną garaže nebuvo. Jis pats sėdėjo fotelyje prie sienos. Pamatęs R. M. jis pradėjo žodinį konfliktą- vadino R. M. vagimi, kitokiais necenzūriniais žodžiais, klausė kada atiduos pinigus. R. M. greitėdamas priėjo prie jo ir ranka sudavė į dešinį skruostą. Jis nusisukinėjo, pajautęs skausmą gindamasis nusistūmė R. M. ir šis krito į tarpą tarp remontuojamos mašinos ir motociklo. Ten buvo betoninės grindys, išsikišę keltuvo kojos, tai galėjo užkliūti koja. Kaip R. M. nukrito, tiksliai neatsimena, bet atrodo, kad ant sėdmenų. Jis stovėjo, nieko daugiau R. M. nedarė. R. M. atsistojo iš pradžių „ant keturių“, rėkdamas ir koliodamas jį šaukė, kad kvies policiją ir jį sutvarkys. J. Š. buvo po mašina, dirbo ir nieko nereagavo, jų niekas neramino. Laukiant policijos kieme vėl abu šaukė koliojosi dėl skolų, dėl šio incidento. Girdėjo, kad R. M. kvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams R. M. sakė, kad jį sumušė, o jis parodė, kad jam sudavė į veidą. Veidas tuo metu buvo tik paraudęs, o po poros dienų atsirado pageltonavimas. Buvo parašęs pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. M. atžvilgiu, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Nutarimo neskundė, tuo metu neturėjo atstovo ir net nežino, kam galėjo apskųsti. Nukentėjusiojo būdą puikiai pažįsta-jis buvo sukonfliktavęs su kaimynu, su pusbroliais ir šiuos asmenis nuteisdavo, o R. M. prisiteisdavo pinigų. Civilinio ieškinio nepripažįsta visiškai. Matė ir žino, kad po šio sužalojimo R. M. dirbo ūkyje- vežė silosą, važinėjo pas gyvulius, tvartus mėžė, todėl negalėjo tiek laiko turėti laikiną nedarbingumą.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad anksčiau su kaltinamuoju E. R. buvo geri draugai, o apie pusę metų iki šio įvykio santykiai pablogėję. E. R. jam buvo paskolinęs pinigų, tačiau jis tuos pinigus atidavė, taip pat buvo atvaręs remontuoti priekabą ir pats jam pardavė, tačiau vėliau tai „užgynė“, rašydavo SMS, grasindavo, kad nevažiuotų į kaimą, nes užmuš.

Gruodžio mėnesį, apie 21 val., jis automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas P. Š. į lentpjūvėje esantį garažą, kad P. Š. sūnus jam atidarytų užstrigusį automobilio bagažinės dangtį. Važiuojant P. Š. parašė jam SMS, kad garaže yra E. R., kad jis nevažiuotų, nes ,matyt, nujautė, jog bus konfliktas. Šią žinutę jis pamatė jau po įvykio. Jam atvažiavus, garaže buvo E. R., M. Ž., I. Ž., P. Š., J. Š.. Jie kalbėjosi, o J. Š. dirbo prie mašinos. Pamatęs jį, E. R. „puolė jį žodžiais“ dėl tų turtinių nesutarimų, sakė, kad jam kirs. Atsakius, kad kirstų, E. R. atsistojęs kumščiu vieną kartą kirto į žandikaulį (neatsimena į kurią pusę), į dešinę ranką, spyrė. Jam susvaigo galva ir jis nukrito tarp motociklo ir keltuvo ant betoninių grindų. Kaip tikslai nukrito- neatsimena. Nukritusį jį spardė, ypatingai į kojas ir užpakalį, buvo daug smūgių, daugiau negu dešimt, po to labai skaudėjo kojas. Jis nesigynė, jokių fizinių veiksmų prieš E. R. neatliko. J. Š. tuo metu buvo prie keltuvo, dirbo prie pakeltos mašinos, nesakė nei žodžio, nes jis draugavo su E. R. dukra. P. Š., matė kokį vieną smūgį pradžioje ir išvažiavo namo „pečių“ kurti, o atvažiavo tik tada kai jau policija buvo atvažiavusi. M. ir I. Ž. išvažiavo dar tada, kai prasidėjo žodinis konfliktas, ir smūgių sudavimo nematė. Niekas nesikišo į jo ir E. R. konfliktą. Baigus spardyti, jis atsistojo ir išsikvietė policiją. Tiek jis, tiek E. R. buvo blaivūs. Buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, jį apžiūrėjo, pamatavo kraujo spaudimą, užklijavo kažką, pažiūrėjo bendrą būseną. Jis vykti į gydymo įstaigą atsisakė, nes reikėjo važiuoti į ūkį, negalėjo palikti viską atrakintą ir neprižiūrėtus gyvulius. Policija jį fotografavo, nes buvo apdraskytas, buvo kraujo. Jam buvo sužalota ranka, ant kojų buvo daug kraujosruvų, labai skaudėjo veidą, galvą. Ryte kreipėsi į šeimos gydytoją. Veidas buvo stipriai patinęs. Policijai davus siuntimą nuvyko pas ekspertą. Jam sakė, kad buvo suduota į veidą, ekspertas jį apžiūrėjo. Ar rado ant veido sužalojimų- negali pasakyti. Ilgą laiką buvo laikinai nedarbingas, blogai jautėsi psichologiškai. Sutriko kraujo spaudimas ir kojas skaudėjo. Dėl aukšto kraujo spaudimo tyrėsi Santaros klinikose, nustatė nervinę priežastį, paskyrė vaistus. Šiuo metu kraujo spaudimas „susitvarkęs“ , bet vaistus vartoja pastoviai. Po šio įvykio paūmėjo depresijos požymiai. Įvykio metu vaistų dėl depresijos nevartojo, tačiau po įvykio vėl pradėjo ir vartoja iki šiol. Nedirbo nuo gruodžio iki balandžio ar gegužės. Ūkyje pats tuo laikotarpiu fizinio darbo nedirbo, tik pavažiuodavo traktoriumi ar automobiliu. Vykdo individualią žemės ūkio veiklą, turi vieną samdomą darbuotoją ir padeda mama. Ilgą laiką negalėjo dirbti, prašo priteisti 7000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas P. Š. parodė, kad pas jį į lentpjūvėje esantį garažą atvažiavo E. R.. Garaže dar buvo sūnus J. Š., M. Ž.. Jam skambino R. M., tačiau jis neatsiliepė ir parašė žinutę, kad pas jį yra E. R.. Žinojo, kad jie susipykę. R. M. neatrašė, bet atvažiavo savo automobiliu. Jis su E. R. sėdėjo garaže ir į šią patalpą atėjo R. M.. Tarp E. R. ir R. M. įsiplieskė kalba. Pirmas pradėjo E. R.. Jis sakė, kad atiduotų skolas, o R. M. sakė, kad jis nieko neskolingas. Tuo metu E. R. ir sėdėjo, ir stovėjo, ir rankomis „aiškinosi“, tačiau R. M. lietimo nematė, jie abu buvo labai įsierzinę, viskas vyko labai greitai. Jam tuo metu paskambino žmona, jis išėjo iš pradžių į kitą patalpą, po to išvažiavo. J. Š. buvo prie pakeltos keltuvu mašinos. Po kurio laiko jam paskambino R. M. ir kvietė atvažiuoti, nes atvykus policija. Jam atvykus visi jau buvo kieme, buvo policija ir greitoji medicinos pagalba. E. R. nieko nesakė, o R. M. sakė, kad jį sumušė. Suprato, kad tarp jų įvyko muštynės. Ką pasakojo R. M. policijai jis negirdėjo. Sužalojimų ant R. M. veido nematė, jo rūbai nebuvo suplėšyti. Nei R. M., nei E. R. apie šį įvykį jam nieko nepasakojo. Patalpa, kurioje vyko konfliktas, nefilmuojama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-ir BPK) 276 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, perskaityti liudytojo P. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Bylos lapai 53-58, 69-62). 2023-12-19 liudytojo apklausos metu P. Š. be kitų aplinkybių, nurodė, kad 2023-12-04 apie 17 val., į lentpjūvę, adresu (duomenys neskelbtini) atėjo draugas E. R.. Tuo metu lentpjūvėje buvo jis, sūnus J. Š., M. Ž.. 20.14 val. jam paskambino R. M., pasakė, jog jis atvažiuoja, kad J. pažiūrėtų automobilio galinį dangtį. Žinodamas, kad E. R. su R. M. yra susipykę, jis parašė SMS R. ir jį informavo, kad yra E., žinutę parašė 20:20 val. per „Messenger“ programėlę. Parašęs žinutę grįžo atgal prie E., toliau abu bendravo. Jiems kalbantis pamatė link jų ateinantį R.. R. priėjęs jį pasisveikino, o E., pamatęs R., pasakė: „na vagie kada man atiduosi daiktus - priekabą, beicavimo mašiną, pinigus bei lenkui galvijus“. R. atsakė: „apie kokius daiktus tu čia kalbi, tau viską atidavęs ir nieko neskolingas“. E. ir R. stovėdami vienas priešais kitą mosuodami rankomis šaukė vienas ant kito, keikėsi. Matė, jog R. su E. susikabino, vienas kitam stvėrė už atlapų. Jis juos paragino nekonfliktuoti. Tuo metu, 20.45 val. (laikas jam yra žinomas, nes skambutis išsaugotas telefone), jam skambino žmona ir jis nuėjo tolyn į kitą patalpą, kur kalbėjo su žmona. Po įvykio E. sakė, jog R. pirmas jam smūgiavo, o jis tik rankomis nusistūmė R. nuo savęs, dėl ko R. griuvo. R. nurodė, kad jam sudavė smūgius E., dėl ko jis griuvo ir susižalojo. Po konflikto, kai visi išsiskirstė, R. paklausė, ar nematė jo Sms žinutės, kurią jam siuntė, kad čia yra E., nes R. paklausė kodėl jis apie tai neperspėjo. R. atsakė, kad nematė žinutės, bet atvykęs matė R. automobilį, tačiau vis tiek ėjo, kad „nejau jis čia kažko turi bijot“. 2024-06-04 papildomos apklausos metu P. Š. parodęs, kad atvykus R. M. ant jo kažkokių aiškių sužalojimų nepastebėjo. Po įvykio R. skundėsi pakilusiu spaudimu, sakė, kad patyrė kažkokių sužalojimų, bet tiksliai nieko neįvardijo, ilgą laiką „turėjo nedarbingumą“. Taip pat žino, kad jau iki įvykio turėjo problemų su koja buvo operavęsis. E. jam sakė, kad tik susistumdė abu su R.ir galimai krito R. M. pats prie keltuvo.

Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad teisingi.

Liudytojas J. Š. parodė, kad pirmasis į garažą atvažiavo E. R.. Garaže dar buvo tėtis P. Š., M. Ž.. Dirbdamas prie pakeltos keltuvu mašinos pamatė, kad į garažą atėjo R. M.. Tėtis ir E. R. tuo metu sėdėjo kitoje, negu jis dirbo, automobilio pusėje, toje pusėje buvo keltuvas ir jo „krosinis“ motociklas. R. M. atėjęs tik pasisveikino ir norėjo, kad jis pažiūrėtų automobilio bagažinę, nes neatsidarė. R. M. ir E. R., būdami kitoje automobilio pusėje, pradėjo kalbėti apie skolas. Tuo metu jo tėtei kažkas paskambino ir jis išėjo. E. R. ir R. M. pradėjo vienas už kitą garsiau kalbėti ir jau nebuvo galima jų suprasti. Bekalbėdami jie užėjo už mašinos, paskui grįžo į mašinos priekį ir R. M. jau skambino policijai, sakė, kad nori policiją išsikviesti ir medicinos pagalbą, kad įvyko muštynės. R. M. buvo vienu momentu atsitūpęs ar atsisėdęs ant žemės, kai jie buvo už mašinos. Jam vaizdą užstojo keltuvo koja ir jis nematė, kas vyksta, kritimo ar muštynių garsų negirdėjo, nes dirbo. Viskas įvyko labai gretai, gal per dvi minutes nuo R. M. atėjimo. Ant R. M. kraujo nematė. Jų abiejų (R. M. ir E. R.) kelnės buvo dulkinos žemiau kelių, tačiau sužalojimų nei ant vieno nepastebėjo. Nei su E. R., nei su R. M. nekalbėjo, neklausė, kodėl kviečiasi policiją.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad tamsiu paros metu buvo užsukęs pas J. Š. į garažą. Garaže dar buvo E. R., P. Š.. Išeidamas tarpduryje susitiko R. M.. Tik po kiek laiko iš kalbų kaime sužinojo, kad R. M. ir E. R. sukonfliktavo. Su E. R. ir R. M. apie tą įvykį nekalbėję. Jo brolio tą dieną garaže nebuvo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, perskaityti liudytojo M. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 63-68). 2024-01-17 liudytojo apklausos metu M. Ž., be kitų aplinkybių, nurodęs, kad 2023-12-04, vakare užsuko pas draugą J. Š. į lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini) Po kurio laiko į lentpjūvę atvažiavo E. R., kuris bendravo kitoje automobilio pusėje su P. Š.. Dar po kurio laiko rūkydamas pamatė, kad ateina R. M.. Su juo pasisveikino ir nuėjo link J., vėliau turbūt ir prie P. ir E. nuėjo (nepamena), nes tuo metu baigė rūkyti ir pasakė J., kad važiuoja namo ir išvažiavo. Būdamas patalpose jokio konflikto nespėjo pamatyti ar išgirsti, nes pasirodžius R. M. netrukus iš lentpjūvės patalpų išvyko. Jam nebuvo žinoma, kad tie du asmenys tarpusavyje apskritai nesutaria.

Perskaičius parodymus patvirtino, kad jie teisingi.

Liudytojas I. Ž. parodė, kad nei su kaltinamuoju E. R., nei su nukentėjusiuoju R. M. jo jokie santykiai nesieja, konflikto tarp jų nematė, tik visas kaimas kalbėjo, kad R. M. kirto E. R. ir policiją išsikvietė. Kaip iš kalbų suprato, tai tą patį vakarą važiuodamas iš darbo į (duomenys neskelbtini) apie 20 val. matė, kaip iš dirbtuvių savo automobiliu „VW Passat“ išvažiavo R. M., jį įsidėmėjo, nes jie prasilenkė. Tai buvo 2023 metus gruodžio mėnesis, lyg į pabaigą. Apie šitą įvykį su E. R. ir nukentėjusiuoju nekalbėjo, gal kokiam draugui pasakė, kad matė išvažiuojantį R. M..

Liudytojas G. G. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, su abiem santykiai normalūs. Matė, kaip praeitų metų gruodžio ir sausio mėnesį R. M. vairuodavo automobilį su priekaba. Tuo metu R. M. turėjo „nedarbingumą“, tai kaip jis galėjo sirgti, jeigu važinėja. Matė tik vairuojantį, važiuodavo dviese, gal su kokiu darbininku, o ar kitus darbus dirbo- nematė. Po įvykio nematė nei R. M., nei E. R., tik visas kaimas kalbėjo, kad susimušė, kad R. M. pinigų nori prisiteisti, taip žmonės kalba, visi žino.

2023-12-05 Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas nukentėjusysis R. M. nurodęs, kad 2023-12-04, maždaug apie 21 val. 00 min., atvyko pas P. Š. į lentpjūvę, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini) kad jo sūnus J. Š. jam atidarytų automobilio bagažinę, kuri buvo užstrigusi. Jam atvykus garaže buvo pažįstamas E. R., kuris pradėjo kabinėtis prie jo dėl to, kad jis neva pavogęs jo traktorinę priekabą ir kad skolingas jam pinigų. Dėl šio įvykio policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, jo metu E. R. jam sudavė ranka vieną kartą į veido sritį, taip pat ranka, o gal koja, du smūgius į dešinę ranką, parkritus ant žemės E. pradėjo jį spardyti, kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Dėl tokių E. R. veiksmų jis jautė fizinį skausmą. Visas konfliktas įvyko lentpjūvės viduje, ten tuo metu buvo jis, E. ir P. Š., taip pat netoliese buvo ir J. Š., M. Ž. ir D., J. draugas, jo vardo nežino. Kaip jį E. užsipuolė, visa tai matė šalia esantis P. Š., kuris ragino juos nekonfliktuoti ir nesimušti. Kai jį mušė, P. garsiai sušuko, kad E. baigtų ir tada konfliktas pasibaigė. Tuomet jis išsikvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Medikai jį apžiūrėjo ir pasakė, kad yra matomi sumušimai, siūlė kartu vykti į priėmimo skyrių, tačiau jis atsisakė, kadangi namuose buvo darbų ūkyje, o ir jautėsi tuo metu neblogai, pasakė, kad atvyks ryte darbo dieną parašyti pareiškimą. 2023-12-05 atsikėlęs pajuto skausmus dešinės rankos srityje ir abejose kojose, ypatingai skauda kairę koją, taip pat jaučia skausmą veido srityje. Dėl tokių E. R. veiksmų pageidauja tyrimo policijoje. (1 t., b.l 1-8)

2023-12-05 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) ten stovinčio mūrinio pastato vidinės patalpos. Įvykio vietos teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau vieta, kur vyko konfliktas, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Į pastatą patenkama per pietinėje pastato pusėje esančias duris. Įėjus į pastato vidų, rytinėje pusėje yra patalpa, kuri yra uždengta plėvele. Įėjus į patalpą, joje matomi automobiliai, motociklai, įvairūs kiti išdėlioti daiktai įrankiai ir metalai. Reikšmingos informacijos tyrimui įvykio vietoje nerasta. (1 t., b.l 19-21) prie protokolo prijungiama fotolentelė (1 t., b.l 22-26).

2023-12-05 vyriausiojo patrulio V. R. tarnybiniame pranešime dėl sužaloto R. M. nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 4 d, apie 20 val. 47 min. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. P. iš Marijampolės OVS budėtojo gavo pranešimą, kad lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). pažįstamas R. E. sumušė pranešėją. Skauda ranką, kraujuoja lūpa. Atvykus minėtu adresu, kieme prie lentpjūvės pastato pasitiko pranešėjas R. M., kuris paaiškino, kad tarp jo ir E. R. kilo žodinis konfliktas dėl priekabos, kurią R. M. pasisavino. Vėliau E. R. konflikto metu R. M. sudavė ranka smūgį į veido sritį bei spyrė. Įvykio vietoje pranešėją apžiūrėję medikai sužalojimų nenustatė. E. R. paaiškino, kad konfliktą išprovokavo pats R. M., kuris pirmas bandė suduoti ranka smūgį. Jam pastūmus R. M., šis krisdamas galėjo prasikirsti lūpą. Abu buvo blaivūs, R. M. pageidavo jam patogiu metu atvykti į policiją parašyti pareiškimą. Įvykį galimai taip pat matė J. Š. ir P. Š.. Įvykio vietoje filmuota „Body“ kameromis. (1 t., b.l 27-28)

2023-12-05 tarnybiniame pranešime dėl vaizdo stebėjimo kamerų ir įvykio liudininkų nustatymo užfiksuota, kad P. Š. nurodė, jog patalpa, kurioje įvyko R. M. ir E. R. konfliktas, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, tačiau vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos prie įėjimo į įmonės patalpas, todėl visą tyrimui reikalingą informaciją laikmenoje P. Š. pažadėjo pateikti apklausos atlikimo metu 2023-12-06. (b.l. 29-30)

2024-01-10 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad naudojantis VLC leistuve, apžiūrima ir išklausyta Bendrojo pagalbos centro 2023-12-04, 20 val. 44 min., informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašo kopija. Pokalbis vyksta tarp vyro, kuris prisistatė R. M., ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (toliau - O), garso įrašo trukmė - 01 min. 48 sek., failo pavadinimas - BPC skambučio įrašas (ID) 92242188225, skambučio pradžia_ 2023-12-04 20_44_56). Pokalbio metu R. M. pasako, jog nori išsikviesti policiją į lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini) nes jį sumušė pažįstamas E. R.. Jam reikalinga, policija, greitoji medicinos pagalba, nes bloga, prakirsta lūpa, skauda ranką. (b.l 74-77)

2024-01-10 Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad naudojantis VLC leistuve apžiūrimi vaizdo ir garso įrašai iš pareigūnų kurie reagavo į įvykį 2023-12-04, „kūno“ kamerų:

-apžiūrimo vaizdo įrašo laikmenos pavadinimas PSS-20231204-205659UTC+0200, įrašo trukmė 00:10min. Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Juos pasitinka vyriškis, iš ikiteisminio tyrimo duomenų žinoma, kad tai R. M.. Policijos pareigūnas paklausia, kad atsitiko, asmuo ir iškarto pareiškia, kad jį sumušė E. R., kad jis turės pretenzijų, jam sužalota ranka ir koja, rodo lūpą. E. R. nurodo, kad nekas čia nesimušė, po to sakė, kad „tu pats šokai“. Pareigūnui paklausus, dėl ko kilo konfliktas, R. M. paaiškina, kad konfliktas kilo dėl senų kivirčų. Pasirodo ir kitas vyriškis, kur galimai sumušė R. M., iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai E. R.. Asmenys parodo vietą pastato viduje, kur vyko konfliktas. E. R. paaiškina, kad jį R. M. provokavo, jam kirto, o tada jis R. M. pastūmė. Toliau paaiškina, kad R. M. yra pavogęs iš jo daiktų. R. M. paaiškina, kad konfliktą galimai matė J. Š., I. Ž., P. Š., kuris vėliau išėjo. Pareigūnui paprašius parodyti sužalojimus, R. M. parodo, kad prakirsta lūpa, sužalota ranka ir koja. E. R. parodo, kad jam taip pat trenkė R. M. į veidą ir parodo į dešinės pusės skruostą. Akivaizdaus sužalojimo nematyti. Daugiau ikiteisminiam tyrimui šiame vaizdo įraše šiuo metu reikšmingų duomenų nenustatyta;

-apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas, kurio laikmenos pavadinimas PSS-20231204-205655UTC+0200, įrašo trukmė 10:07 min. E. R. sako, kad jie susikivirčijo su R. dėl senų skolų ir R. „pats šoko ant jo“. Toliau policijos pareigūnas abiem vyrams tikrina blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Policijos pareigūnas paklausia, kiek R. M. buvo suduota smūgių ir į kurias vietas. Šis paaiškina, kad buvo suduoti 3-4 smūgiai su ranka jam į veidą ir spyrė į koją. Daugiau ikiteisminiam tyrimui šiame vaizdo įraše šiuo metu reikšmingų duomenų nenustatyta. (b.l 78-80)

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pacientas R. M. skundžiasi kairės ir dešinės kojos skausmu, vaistų nuo skausmo atsisakė ( 1 t., b. l. 81-83).

(duomenys neskelbtini) „Ambulatorinio apsilankymo aprašyme“ nurodyta, kad R. M. kreipėsi 2023-12-05 12.13 val. Nustatyta: galvos, lūpos ir burnos paviršinis sužalojimas, sumušimas; krūtinės ląstos, peties ir žasto, dilbio, riešo ir plaštakos dalių, klubo, šlaunie , blauzdos sričių, čiurnos, liemens , rankos, kojos sumušimai. ( 1 t., b. l.84-85).

2024-01-10 specialisto išvadoje Nr. G 628/2023(09) nurodoma, kad R. M. konstatuota kraujosruvos dešinio žasto, kairės blauzdos, kairio pado, dešinės šlaunies ir dešinės blauzdos srityse, nubrozdinimai dešinės plaštakos srityje galėjo būti padaryti tiek griūnant tiek suduodant rankomis, tiek kontaktuojant su kitais kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais, konstatuotus kūno sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats. R. M. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiam konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dvylika poveikių. Išvados dalyje „ Įvykio aplinkybės“ nurodyta, kad R. M. paaiškino, kad kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, parkritusiam kelis kartus įspyrė į kojas, besiginant kliuvo į dešinę ranką (1 t., b.l 106-107)

2024-04-19 gauta specialisto išvadoje Nr. pG 150/2024 (09) nurodoma, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose R. M. papildomai konstatuota kraujosruvos dešiniųjų sėdmens ir klubo srityse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai 2023-12-04 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusio sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Duomenų, jog konstatuotos ligos bei patologinės būklės būtų susiję su minėtu įvykių , nėra. (b.l 111-113).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas V. V. paaiškino, kad visi išvadose konstatuoti nukentėjusiojo R. M. sužalojimai galėjo atsirasti tiek nuo tiesioginio poveikio, tiek krentat. Nukentėjusysis gali bet kokį sužalojimą pats pasidaryti (gali nukristi apsvaigus galvai, užkliuvus už ko nors). R. M. buvo apžiūrėtas 2023 m. gruodžio 5 dieną. Sužalojimų morfologiniai požymiai (kraujosruvų spalva, šašų spalva ir pobūdis) rodė, kad jie padaryti trijų parų laikotarpyje. Apžiūros metu nukentėjusysis gal nepasakė ir neparodė papildomoje išvadoje konstatuotų sužalojimų juosmens ir sėdmenų srityje, todėl tokie sužalojimai pirmoje išvadoje nenurodyti. Hipertenzinė liga nuo nukentėjusiajam konstatuotų kūno sužalojimų neišsivysto. Nuo streso kraujospūdis gali pakilti, bet, jeigu nėra patologijos, jis sugrįžta į savo būseną. Nukentėjusiojo nurodomų galvos, nugaros skausmų, ilgo gydymo objektyvūs duomenys nepatvirtina, todėl nustatant sužalojimo mastą tai nebuvo vertinta.

Specialisto išvadoje Nr. G 629(2023 (09) nurodoma, kad E. R. konstatuota kraujosruvos kairio peties ir kairės pėdos II piršto srityje, galėjo būti padaryti tiek griūnant, tiek suduodant rankomis, tiek kontaktuojant su kitais, kietų bukų savybių turinčiais daiktais, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuotus kūno sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, galimai 2023-12-04. Nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (b.l 161-162).

Pagal kaltinamojo E. R. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis 212 str. 1p., 3 str. 1 d. 1p.motyvuojant tuo, kad surinkti duomenys neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog E. R. buvo sužalotas tyčia suduodant smūgius ir kad jį sužalojo R. M.. Tokia išvada padaryta įvertinus E. R. parodymų nenuoseklumą, teismo medicinos specialisto išvadą, kuri nepatvirtina E. R. parodymų dėl smūgių sudavimo, taip pat atvykusių į įvykio vietą pareigūnų vaizdo įrašo duomenimis ir kt. Nutarimas įsiteisėjęs ( 2 t., b. l. 2-9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad kaltinamojo E. R. kaltė įrodyta visiškai, nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, paaiškindamas, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgį į veidą ir jis tik atsistūmė jį, nukentėjusysis nugriuvo ir taip galėjo susižaloti. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jau iki nagrinėjamo įvykio buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl turtinio pobūdžio nesutarimų. 2023-12-04 jie atsitiktinai susitiko lentpjūvėje esančiame garaže ir vėl tarp jų įvyko konfliktas. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad pirmasis žodinį konfliktą pradėjo kaltinamasis E. R., vėl priekaištaudamas dėl, jo nuomone, negrąžinamo turto, neatsiskaitymo už gyvulius, vadino nukentėjusįjį girdint pašaliniams asmenims įžeidžiančiais žodžiais. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl tolesnės įvykių eigos skiriasi. Kaltinamasis parodė, kad R. M. priėjęs prie jo sudavė ranka į dešinį skruostą ir jis nusisukdamas, gindamasis jį nustūmė, nukentėjusysis nukrito. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad E. R. atsistojęs jam sudavė į žandikaulį, dešinę ranką, spyrė, jis nukrito ir toliau jį gulintį spardė. Kaip jau buvo minėta, esant konfliktiniams santykiams, sprendžiant dėl parodymų teisingumo, ypatingą svarbą įgyja kiti byloje surinkti įrodymai, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kurio asmens parodymai teisingi. Įvykio vietoje ir metu buvo liudytojai P. Š. ir J. Š., tačiau jie parodė, jog nematė, kas vyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į tai, kad jie vienodai sutaria tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju, gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, žino apie besitęsiantį kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą, J. Š. bendravo su E. R. dukra, teismas sprendžia, kad jie, nenorėdami kištis į kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktinius santykius, visų aplinkybių nenurodo, todėl jų parodymai nei paneigia, nei patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, išskyrus tą aplinkybę, kad J. Š. parodė, jog po konflikto matė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo kelnės žemiau kelių buvo nešvarios, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad jis gulintis buvo spardomas. Sprendžiant dėl parodymų teisingumo, reikšmingas ir duodamų parodymų nuoseklumas. Šioje byloje nukentėjusysis R. M. nuo pat skambučio Bendrajam pagalbos centrui duoda nuoseklius parodymu , kad jį sužalojo pirmas užpuolęs E. R., paaiškindamas, kad žodinio konflikto metu E. R. sudavė jam smūgius ranka ir koja į veidą, dešinę ranką, parkritusį spardė. Tokie jo parodymai užfiksuoti pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apklausų protokoluose, medicininiuose dokumentuose, teismo medicinos specialisto išvadoje ir tokius pačius parodymus davė teisiamojo posėdžio metu, t. y. nurodydamas įvykio aplinkybes skirtingose institucijose. Priešingai, kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Atvykusiems policijos pareigūnams, kaip matyti iš jų pateiktų vaizdo įrašų, jis iš karto sakė, kad niekas nesimušė, po to nukentėjusiajam nurodžius, kad E. R. sudavė jam smūgius, jau aiškino, kad nukentėjusysis pirmas jam sudavė, o jis tik atsistūmė. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. M. greitu žingsniu artėdamas prie jo sudavė ranka į dešinį skruostą, o iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal jo pareiškimą, matyti, kad jis nurodęs daugiau R. M. veiksmų, kad sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinę veido pusę ir vieną smūgį kumščiu į kairį petį. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad sužalojimų veido srityje kaltinamajam nekonstatuota, o tik užfiksuotos kraujosruvos peties ir kairės kojos piršto srityje. Ikiteisminis tyrimas pagal E. R. pareiškimą buvo nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1d,. požymių, nutarimas įsiteisėjęs. Nors kaltinamasis paaiškino, jog neturėjo atstovo tuo metu, nežinojo, kam gali apskųsti nutarimą, tačiau nutarime aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka ir kaltinamasis, pagal jo sveikatos stovį, gyvenimišką patirtį šia teisę galėjo realizuoti pats, kaip ir pats parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Sprendžiant dėl parodymų teisingumo, teismas įvertina ir tai, kad pirmasis į Bendrąjį pagalbos centrą dėl patirto fizinio smurto kreipėsi būtent nukentėjusysis, o kaltinamasis, tik atvykus policijos pareigūnams, pastariesiems apžiūrint įvykio vietą, išsiaiškinus, kad R. M. pageidauja rašyti pareiškimą, parodė, kad ir prieš jį buvo smurtauta, t. y. iniciatyvos ištirti jo užpuolimą, kaip jis pats nurodo, nereiškė. Iš policijos pareigūnų pateikto įrašo matyti, kad R. M. iš karto rodo, kad jam buvo suduota į lūpų sritį, kojas, ant jo rankų buvo matyti kraujo žymės, t. y. suduota daugiau negu vienas kaltinamojo nurodomas smūgis. Nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto apimtį ir lokalizaciją patvirtina ir medicininiai dokumentai- UAB InMedica „Ambulatorinio apsilankymo aprašymai“, teismo medicinos specialisto išvados, kuriose užfiksuoti įvairių kūno dalių sumušimai. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiam konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dvylika poveikių, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus. Apklaustas specialistas V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sužalojimų morfologiniai požymiai( kraujosruvų spalva, šašų spalva ir pobūdis) rodo, kad jie buvo padaryti vienu metu. Taigi teismas, įvertinęs šių įrodymų visumą, sprendžia, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo ir nukentėjusiojo parodymai, vaizdo įrašų duomenys, medicininiai dokumentai bei teismo medicinos specialisto išvados neabejotinai patvirtina, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį tarpusavio konflikto metu, nesant jokios būtinosios ginties situacijos, o konflikto metu dėl priešiškų tarpusavio santykių suduodamas smūgius rankomis ir kojomis panaudojo kaltinamasis E. R.. Teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiajam tokias veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip nurodė teismo medicinos specialistas, ilgas nukentėjusiojo gydymasis nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl pagrįstai nustatant sužalojimo mastą jis nevertintas.

Neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamųjų tyčinių veiksmų -smūgių rankomis ir kojomis sudavimo-ir pasekmių-nukentėjusiojo kūno sužalojimų, konstatuotų teismo medicinos specialisto išvadose- yra tiesioginis priežastinis ryšis.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis sudavė tiesioginius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam, tai neabejotinai įrodo, kad jis sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė galimas pavojingas pasekmes, tai yra numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo E. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

R. M. pareiškęs 7000 eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( 1 t., b. l. 40-41). Ieškinį grindžia tuo, kad dėl E. R. fizinio smurto jis buvo sužalotas, patyrė skausmą ir stresą viešoje vietoje, prie kitų žmonių, ten, kur patirti nesitikėjo. Po įvykio paūmėjo depresija, nukentėjusysis gydėsi, ilgą laiką turėjo nepertraukiamą nedarbingumą. Hipertenzinė liga nustatyta pirmą kartą po įvykio, dėl dešinės kojos traumos atsirado nepatogumai, nes skausmas neišnykęs ir trukdo miegoti. Kaltinamasis jo neatsiprašė, gydymosi procesu nesidomėjo, kaltės nepripažįsta..

Nustatyta, kad kaltinamasis E. R. nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu tyčia atliko neteisėtus veiksmus, dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytas nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieškinį tenkinti ( CK. 6.250 str.2 d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia, taip pat ir nukentėjusiojo elgesį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Didžiausia neturtinė žala priteisiama, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, padaromo sužalojimai veido ar kitose pašaliniams asmenims matomose srityse ir kt., lemiantys didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, didelį fizinį skausmą. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, konstatuotas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nes smurtas buvo panaudotas kitų asmenų akivaizdoje, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl fizinio smurto pasekmių, paaštrėjo anksčiau konstatuota liga (depresija), tačiau stacionarinės gydymo paslaugos, chirurginės intervencijos nebuvo taikomos, buvo padaryti tik paviršiniai sužalojimai kojose, rankose, sėdmenyse, t. y. pašaliniams asmenims nematomose vietose, kas neturėjo įtakos bendravimo galimybių mažėjimui ar nepatogumams viešoje vietoje. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas ilgą laiką, tačiau pagal teismo medicinos specialisto išvadą toks ilgas nedarbingumo laikotarpis objektyviais duomenimis nepagrįstas, nedarbingumo priežastys (hipertenzija, skausmai nugaroje ir kt. ) nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su patirtais sužalojimais, todėl nustatant neturtinės žalos dydį ilgas nedarbingumo laikotarpis nevertinamas. Nukentėjusiajam depresija buvo nustatyta ir jis pastoviai gydėsi dar iki šio įvykio, ir iki šio įvykio buvę paūmėjimai. Iš UAB „Medgintras“ duomenų matyti, kad paūmėjimo po šio įvykio nebuvo. Teismų praktikoje nurodoma, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus, dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Iš kitos pusės, atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo pažeistos vertybės pobūdį (sveikata - vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), patirtos traumos pobūdį (paviršiniai sužalojimai, sumušimai ), nukentėjusiojo gydimosi pobūdį (ambulatorinis), liekamųjų reiškinių nebuvimą, atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio sprendžia, kad nagrinėjamu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra žymiai per didelis ir turi būti mažinamas iki 800 Eur, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo E. R..

Taip pat prašoma priteisti proceso išlaidas už nukentėjusiojo atstovavimą byloje. Nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme atstovavo advokatė V. K.. Pateikti pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos faktūros ( 2 t., b. l. 11-14) patvirtina, kad R. M. už atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir ieškinio parengimą sumokėjęs 1000 eurų, už atstovavimą teisme 2024-08-26 sumokėjęs 1000 eurų.

Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Šioje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusiojo atstovė atstovavo nukentėjusįjį proceso veiksmų atlikime ikiteisminio tyrimo metu, Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau jos geranoriškai kaltinamasis neatlygino, buvo parengtas civilinis ieškinys, advokatė aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose.

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma, įvertinus atliktą nukentėjusiojo atstovo darbą ir turėtas nukentėjusiojo išlaidas šioje byloje dėl nusikalstamos veikos, už kurią E. R. pripažintinas kaltu, pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo. Nors civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, šiuo atveju civilinio proceso taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo baudžiamajame procese netaikomos.

Kaltinamojo E. R. prašymas priteisti išlaidas gynybai netenkintinas, kadangi teismas sprendžia, jog E. R. pripažintinas kaltu, todėl jo turėtos išlaidos tokiu atveju neatlyginamos (BPK 106 straipsnio 3 dalis ).

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis E. R. neteistas, administracine tvarka baustas už kitokio pobūdžio nusižengimus, dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai. Kadangi kaltinamasis dirba, skirti švelniausią bausmę- viešuosius darbus, nėra pagrindo, kadangi būtų apsunkintas šios bausmės vykdymas. Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą teismas sprendžia, kad skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė- laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamas pirmą kartą, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, dirba, nors nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis bausmė, skiriant draudimus ir įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, intensyvi priežiūra neskirtina (BK 48 straipsnio 3 d.). Kadangi padaryta nusikalstama veika prieš jam pažįstamą asmenį, su kuriuo jau ilgą laiką tęsiasi konfliktiniai santykiai, skirtinas draudimas bendrauti su nukentėjusiuoju ( BK 48 str. 5 d. 2 p. ). Pagal BK 48 str. 6 d. teismas gali ir savo nuožiūra paskirti baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Šioje byloje teismas sprendė, jog nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, žala neatlyginta, todėl skirtina pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Teismo manymu, pareiga atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, padėtų suvokti savo neteisėto elgesio pasekmes.

Kadangi kaltinamasis kaltu neprisipažino, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, BK 64¹ str. netaikytinas ir bausmė vienu trečdaliu nemažintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Uždrausti bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiuoju R. M. bei įpareigoti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą 800 (aštuonių šimtų) eurų neturtinę žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinio ieškovo R. M. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo E. R. civiliniam ieškovui R. M. 800 (aštuonis šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 2000 (du tūkstančius) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskai, 2 vnt.,- esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė