- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- A20.-669-1156/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00087-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Biudžetinė įstaiga Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Laurynas Biekša
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užsieniečių registracijos centro atstovui Rokui Rimkui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centro (toliau – (duomenys neskelbtini) URC) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo persvarstymo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete prisistačiusiai D. A. S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini))
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) URC teikime nurodoma, kad 2021 m. liepos 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagūnio pasienio užkardos veikimo teritorijoje buvo pastebėta įtartinai einanti asmenų grupė, važiuojant link asmenų grupės jie pradėjo bėgti į mišką. Maždaug už 300 metrų buvo sulaikyta 15 asmens grupė be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete prisistatanti D. A. S. S., gimusi (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 16 d. užsienietė buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) URC. Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 7 d. sprendimu nusprendė užsienietei nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Užsienietė šį sprendimą apskundė, tačiau Migracijos departamento skundų komisija skundą atmetė kaip nepagrįstą, o vėliau ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą taikyti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. liepos 25 d. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą įleisti asmenį užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Teikime pažymima, kad užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdamas valstybės sieną, nepateikė asmens kelionės dokumento, vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, taip pat pasikeitė užsienietės teisinis statusas, ji nėra prieglobsčio prašytoja, užsienietė neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Neskyrus užsienietei alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jos judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų – įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti, siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo metu egzistuoja jos sulaikymo pagrindai numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose, 114 straipsnio 5 dalyje, 140⁸ straipsnio 7 dalyje, 140¹⁹ straipsnio 2 dalyje, todėl prašo pakartotinai svarstyti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teise judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 17 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. (duomenys neskelbtini) URC atstovas pašė teikimą tenkinti.
3. Užsienietė teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti, nes ir taip beveik aštuonis mėnesius „sulaikyta“, nebenori gyvendinti tokiomis sąlygomis.
4. Užsienietės atstovas nurodė, kad teikimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis įpareigoja sulaikymo pagrindus peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, todėl nesutinka su teikime nurodytu alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo terminu, prašo jį trumpinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
7. Nagrinėjamo byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagūnio pasienio užkardos veikimo teritorijoje Šalčininkų rajono savivaldybės Poškonių seniūnijos Liudvinavo kaimo prieigose sulaikyta penkiolikos asmens grupė. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete prisistatanti D. A. S. S., gimusi (duomenys neskelbtini) kuris su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.
8. 2021 m. liepos 26 d. užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat išsiuntimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nesutikdama su priimtu sprendimu nesuteikti jai prieglobsčio, užsienietė pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1363-821/2021 užsienietės skundą dėl Migracijos departamento ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo penkerių metų iki dvejų metų, ir įvestą į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino nuo trejų metų iki dvejų metų, kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Užsienietė nesutikdama su teismo sprendimu jį apskundė, tačiau skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1244-624/2022 užsienietės apeliacinį skundą atmetė. Taigi, 2022 m. vasario 23 d. užsienietės teisinis statusas pasikeitė ir ji nebėra prieglobsčio prašytojas.
9. 2022 m. sausio 24 d. teikimu buvo kreiptasi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo užsienietei, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. sausio 26 d. sprendimu tenkino teikimą ir paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. liepos 25 d. (šešiems mėnesiams). Skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę teismas įvertino visumą aplinkybių: užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, tačiau yra pagrindas manyti, kad, vengdama išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali pasislėpti, nes neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams.
10. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti D. A. S. S. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir pasibaigus Utenos apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Pažymėta, kad užsienietė neturi asmens tapatybės patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdama suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad ji gali pasislėpti ir/arba bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Su priimtu sprendimu užsienietė supažindinta 2022 m. kovo 8 d. Užsienietės skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 25 d. sprendimo dalies panaikinimo – prašė panaikinti sprendimo dalį dėl užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų, išnagrinėję Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimu byloje Nr. A20.-624-604/2022 netenkino užsienietės skundo motyvuodami, kad užsienietės atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. siekiant įvykdyti Migracijos departamento sprendimą dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas dar neįsiteisėjęs, duomenų, kad užsienietė jį būtų apskundusi, nėra.
11. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, sprendžiant nagrinėjamą klausimą taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriaus nuostatos. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
12. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pasikeitus užsienietės teisiniam statusui ir jai nebesant prieglobsčio prašytoja, Valstybės sienos apsaugos tarnyba vadovaudamasi Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi būtų priėmusi sprendimą apgyvendinti užsienietę šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės (teikime nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 4 punktai).
14. Įstatymo 140²¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.
15. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietė neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, atvyko į Lietuvos Respubliką, kad jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kad įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui nesuteikti prieglobsčio užsienietė nebėra laikoma prieglobsčio prašytoja, kad jos atžvilgiu yra priimtas sprendimas ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kad ji neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas), todėl paliktinas galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tęsti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento 2021 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti užsienietę iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo tenkintinas, tačiau nustatytinas trumpesnis terminas, nei nurodyta teikime, t. y. trys mėnesiai, nes Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis įpareigoja sulaikymo pagrindus peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 punktais, 114 straipsnio 6 dalimi, 117 straipsniu, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 140²¹ straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimą.
Tęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete prisistačiusiai D. A. S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus įvykdytas užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 28 d.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.