- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-30
- Bylos Nr.
- 1-53-876/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- N. I.
- Nukentėjusysis
- V. S.
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1978-07-28, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2008-10-13 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 145 str. 2 d. 4 MGL (520 Lt) bauda.
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. I. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. kovo 3 d. apie 8.30 val. Draugystės gatvėje, Lekėčiuose, Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 1,71 promilės, neturėdamas teisės, vairavo automobilį Mercedes Benz300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 125, 133, 238 punktų reikalavimus – vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vairavo transporto priemonę neapdraustą transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vairuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu Audi80, vals.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. S., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio Mercedes Benz300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. P., padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sugadintas nukentėjusiojo V. S. automobilis Audi80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 979 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
N. I. neprisipažino kaltu ir nurodė, jog buvo Kaune, kur susitiko su P., jie važiavome pas M. G.. Kaimo ribose pasibaigė kuras. Juos pavežė iki M. kitas asmuo. Kai sugrįžo, rado automobilį apgadintą. Paskui P. jo reikalavo, kad jį nuvežtų į Kauną, jis nesutiko, tik pasakė, kad nuveš iki stotelės Lekėčiuose. P. reikalavo, kad jį nuvežtų iki Kauno, ir šoko ant jo. Kai važiavo link Lekėčių jis puolė ant jo ir griebė vairą, suko vairą link savęs, o jis traukė link savęs. Jis buvo išgėręs degtinės, alaus, tačiau orientaciją turėjo.
Nukentėjusysis V. S. nurodė, kad kovo 3 d. jis grįžinėjo namo ir išvažiuojant iš Lekėčių pamatė automobilį, kuris mėtėsi po kelią. Jis bandė sukti, beveik sustojo įsikibo į vairą ir tas automobilis trenkėsi į jo automobilį. Automobilio niekas nestabdė, jis kelis kartus trenkėsi. N. I. išvirto iš automobilio ir stovėjo įsikabinęs į automobilį. Pagalvojo, kad jam negerai. Jam priėjus, N. I. paprašė atsigulti į mano automobilį, tačiau jis neleido. Tada jis atsigulė savo automobilyje ant galinės sėdynės. Kitas asmuo buvo sužeistas, iš galvos bėgo kraujas, jo rankos buvo sudėtos tarp kelių. Kai N. I. išlipo iš automobilio, tai iškrito ir butelis degtinės. Į jo automobilį Mersedesas trenkėsi tris kartus. Jis tikrai matė, kad P. rankos buvo sudėtos tarp kelių. Abu buvo be diržų.
Nukentėjusysis A. P. 2010 m.rugpjūčio 23 d. posėdžio metu (t.1,b.l. 94-97) nurodė, kad tą dieną jis gėrė namuos. Jam paskambino N. I. ir jie susitiko, paskui važiavo į Akropolį, paskui į Lekėčius. Jis už vairo negriebė. Jis klausė, ar nematė automobilio, o N. atsakęs, kad jis užsnūdo. Jis buvo sužalotas, mėnesį gydėsi, jam sulaužyti šonkauliai, dantys išdaužyti. Konflikto tarp jo ir I. nebuvo. Buvo nemažai išgėrę, kaltinamasis taip pat gėrė. Automobilis buvo apgadintas, lempos išluptos, spyna sugadinta. Kaltinamasis nieko nekalbėjo, kad negali vežti, jį vežė į Kauną. Jeigu jis būtų griebęs už vairo, tai taip nebūtų, nes jis profesionalas ir vairą laiko stipriai.
2010 m. kovo 3 d. apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, eismo įvykio schema (b.l. 3-12).
2010 kovo 3 d. transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokoluose užfiksuoti automobilių Audi 80 ir Mercedes Benz apgadinimai. (t. 1, b.l. 13 – 16).
Asmens blaivumo testas patvirtina, jog N. I. įvykio metu buvo neblaivus (t. 1, b.l. 19).
2010-04-22 specialisto išvada patvirtina, jog N. I. automobilyje rastas skystis yra naminė degtinė (t. 1, b.l.32).
Specialisto išvadoje Nr. G177/10(10) nurodoma, kad A. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b.l. 42-43).
Į teismo posėdį neatvyko nukentėjusysis A. P., tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad šis nukentėjusysis jau buvo anksčiau apklaustas teisme, konstatavo, jog galima išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus jam nedalyvaujant. Be to, nukentėjusiajam buvo įteiktas šaukimas atvykti į 2011m. balandžio 29 d. posėdį, tačiau į posėdį jis neatvyko Vėliau duomenų apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą nebuvo gauta, tad teismas laiko, jog jo gyvenamoji vieta yra paskutinė teismui žinoma gyvenamoji vieta.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.
Kaltinime nurodoma, kad N. I. būdamas neblaivus vairavo automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu. Įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. P. sveikata, sugadintas V. S. automobilis. Pats kaltinamasis teigia, jog įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, nes kartu važiavęs A. P. girebė už vairo ir trukdė jam vairuoti. Tačiau teismas konstatuoja, jog kaltinamojo nurodomos aplinkybės neatitinka byloje surinktų įrodymų. Nukentėjusysis V. S. nurodė nuoseklias įvykio aplinkybes, davė išsamius parodymus. Jis nurodė, kad jau iš tolo matė atvažiuojantį automobilį, kuris mėtėsi po kelią. Kaip jau buvo nurodoma, kaltinamasis teigė, jog jam vairuoti trukdė A. P. griebdamas už vairo, tačiau šias aplinkybes paneigia tai, kad jo vairuojamas automobilis ilgą kelio atstumą važiavo mėtydamasis po kelią. Suprantama, kad jeigu vairuotojui būtų trukdoma vairuoti, jis nedelsiant automobilį stabdytų. Tai, kad automobilis buvo visiškai nestabdomas patvirtino V. S., kuris nurodė, jog automobilis buvo nestabdomas, trenkėsi kelis kartus, tai yra atsitrenkęs atšokdavo ir vėl trenkdavosi. Be to, nukentėjusysis V. S. argumentuotai nurodė, kad jam pridėjus prie automobilio, kuriame buvo sužeistas A. P., jo rankos buvo sudėtos tarp kelių. Jis nurodė, jog tikrai žino, kad rankos buvo taip sudėtos, nes jis pats bandė jas ištraukti, norėdamas pažiūrėti pulsą ir įsitikinti, jog žmogus dar gyvas. Nukentėjusysis A. P. taip pat buvo nurodęs, jog jis vairuoti netrukdė ir jokio konflikto tarp jo ir I. nebuvo. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog N. I., vairuodamas neblaivus išvažiavo į priepriešinę eismo juostą, dėl ko susidūrę su kitu automobiliu.
Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas nurodė, jog jeigu teismo aplinkybės nėra aiškios, būtina atlikti ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizė yra tik vienas iš įrodymų rūšių ir jos atlikti nėra privaloma. Dėl jos būtinumo sprendžiama ikiteisminio tyrimo, ar teisminio nagrinėjimo metu. Kadangi teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių N. I. kaltę, tad ekspertizės atlikimas nėra būtinas.
Žemesnės instancijos teismas
BK 281 str. numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl teismas turi nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo ir numatytų padarinių. Kaip matyti eismo įvykis įvyko dėl to, kad N. I. išvažiavo į priepriešinę eismo juostą. Taip pat būtina nustatyti, ar kaltinamojo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Kaip matyti iš bylos duomenų M. I. išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą buvo pagrindine sąlyga įvykti įvykiui, nes nukentėjusysis V. S. neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo. Atitinkamai dėl šio susidūrimo buvo sužalotas ir A. P.. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad N. I. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga atsirasti BK 281 str. 1 d. numatytoms pasekmėms, tai yra dėl kaltinamojo veiksmais pažeistų kelių eismo taisyklių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam A. P..
Inkriminuojant BK 281 str. būtina nustatyti ir kaltinamojo kaltę. BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus, tai yra gali būti padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, kad šiomis aplinkybėmis jie nekils. Nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo padaroma tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Iš bylos duomenų matyti, kad N. I. nusikalstamos veikos padarymo kaltės forma yra nusikalstamas pasitikėjimas, nes kaltinamasis lengvabūdiškai tikėjosi išvengti kilusių padarinių. Pasitikėjimas yra lengvabūdiškas, jeigu kaltininkas netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi pažeisdamas kelių eismo taisykles ir kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padarinių atsiradimui.
BK 281 str. 2 d. taip pat yra kvalifikuojantis požymis – automobilį vairavo neblaivus. Byloje esantis asmens blaivumo testas patvirtina tai, jog N. I. vairavo automobilį neblaivus, tad šis straipsnis inkriminuotas pagrįstai.
Teismo posėdžio metu buvo nurodoma, jog V. S. buvo nepagrįstai įtrauktas į procesą nukentėjusiuoju, nes jam padaryta žala nesiekia 3000 Lt sumos. Atkreiptinas dėmesys, jog N. I. BK 281 str. 2 d. yra inkriminuotas dėl padaryto asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o ne dėl padarytos didelės turtinės žalos. V. S. į procesą yra įtrauktas kaip nukentėjusysis, nes įvykio metu jam buvo padaryta turtinė žala, ir tai yra šio eismo įvykio pasekmė. Pagal formuojama teismų praktika inkriminuojant veikas dėl kelių eismo įvykių, procese nuekntėjusiais turi būti pripažįstami visi asmenys, kurie patyrė žalos dėl įvykusio eismo įvykio, neatsižvelgiant į jų dydį ir mastą. BPK 28 straipsnio 1 dalies prasme nukentėjusiuoju yra ne tik asmuo, patyręs BK 281 straipsnio 1 – 6 dalyse numatytus padarinius, bet ir asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė kitokios žalos, nesiekiančios BK 281 straipsnio 1 – 6 dalyse numatytų ribų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad asmuo, kuriam nusikaltimu, numatytu BK 281 straipsnyje, buvo padaryta mažesnė žala, nei numatyta šio straipsnio konkrečiose dalyse, turi būti nepripažįstamas nukentėjusiuoju. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai autoįvykio metu kartu su pasekmėmis, numatytomis BPK 281 straipsnyje, atsiranda ir pasekmės, numatytos ATPK 127 straipsnyje. Jeigu tokiu atveju asmuo, autoįvykio metu patyręs ATPK 127 straipsnyje numatytas pasekmes, baudžiamajame procese nebūtų pripažįstamas nukentėjusiuoju, jis neturėtų galimybės reikalauti žalos atlyginimo, nes tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę užtraukiančios autoįvykio pasekmės buvo sukeltos viena ir ta pačia kaltininko veika, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokole Nr. 7, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas non bis in idem principas draudžia asmenį du kartus persekioti ar bausti už tą patį teisės pažeidimą. Antra vertus, jeigu asmuo, kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu sukėlęs tiek baudžiamąją, tiek administracinę užtraukiančias pasekmes, dėl ATPK 127 straipsnyje numatytų pasekmių nebūtų baudžiamas, jam būtų suteiktos privilegijos lyginant su asmenimis, kurie savo veika sukėlė tik administracinę atsakomybę užtraukiančias pasekmes, o taip būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje ir kituose įstatymuose įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad N. I. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d. Nors pats teisiamasis padarytą nusikalstamą veiką neigia, tačiau nukentėjusiųjų, specialisto išvados patvirtina, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 281 str. 2 d. sankcijose numatytos bausmių rūšys yra – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 3 metų. N. I. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, paskirtos baudos nesumokėjęs. Iš bylos duomenų matyti, kad teisiamasis sistemingai yra sulaikomas vairuojantis automobilį neblaivus (t. 1, b.l. 63-65), tai parodo jo visišką ignoravimą visuomenėje nustatyto elgesio taisyklių, ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą. Taip pat matyti, jog teisiamasis ne tik sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, tačiau ir nemoka jam paskirtų baudų. Šios aplinkybės parodo teisiamojo abejingumą savo neteisėtam elgesiui, nenorą taisytis, bei užtikrinti visuomenės saugumą, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti paskirti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kadangi teisiamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, iš charakterizuojančios medžiagos matyti, jog pažeidimai daromi sistemingai, darytina išvada, kad pagrindo tikėti, jog jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, nėra, todėl BK 75 str. taikymas nesvarstytinas.
N. I. įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, savo kaltės nepripažino. N. I. yra nedirbantis, nesimokantis, teistas, ne kartą baustas administracine tvarka. N. I. asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išvadą, kad teisiamasis linkęs daryti pažeidimus bei ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias normas. Jo veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, jam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai yra 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis yra padaroma nusikalstama veika. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Kadangi N. I. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, taigi nėra galimybės taikyti nurodytą poveikio priemonę.
Iš bylos duomenų matyti, jog N. I. augina nepilnametį vaiką, tad siekiant užtikrinti vaiko interesus, apie priimta nuosprendį jam įsiteisėjus praneština vaiko teisių apsaugos pareigūnams.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Nukentėjusysis A. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 5000 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, jog civilinio ieškinio prašo, nes jam lūžo dantys, kurį laiką negalėjo dirbti, tačiau dokumentų patvirtinančių šias aplinkybes, jis nepateikė. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas įvairiose valstybės funkcijų vykdymo srityse gali būti reguliuojamas skirtingai. Pabrėžta ir tai, kad įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis). Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3)žalą padariusio asmens turtinę žadėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojma teismų praktika būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.
Nukentėjusiojo A. P. prašymas atlyginti neturtinę žalą, tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad A. P. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, dėl gydymo buvo apribotos galimybės dirbti.
Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargiais teisiamojo veiksmais, N. I. šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio. Teisiamasis yra jauno amžiaus, darbingas, tad jo turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į įvykio aplinkybes: A. P. kartu su teisiamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, jie abu kartu važinėjo automobiliu. A. P. savanoriškai važiavo kartu su neblaiviu N. I., ir tai, kad jis vairuotojas neblaivus suvokė, nes kartu net vairuodami automobilį vartojo alkoholinius gėrimus. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog nukentėjusysis elgėsi akivaizdžiai neatsakingai ir nerūpestingai savo sveikatos atžvilgiu, todėl neturtinė žala priteistina minimalaus dydžio.
Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.).
Teismai nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo įvertinti ir tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010).
Šiuo atveju nuteistasis grubiai nevykdė KET reikalavimų, vairavo neturėdamas tam teisės, neblaivus. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis pasveiko, apie dėl padarytų sužalojimų kilančius sveikatos sutrikimus duomenų nepateikė, todėl labai tikėtina, kad nukentėjusysis visiškai pasveiko ir padarytas sveikatos sutrikdymas neatsiliepė jo galimybei gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau teismas nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į didelį pačio nukentėjusiojos neatsargumą, tad įvertinant byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog protingumo, teisingumo principus atitiktų 1000 Lt neturtinės žalos dydis. N. I. vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės, todėl žala priteistina tiesiogiai iš N. I..
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už A. P. gydymą dėl padarytų sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 909,53 Lt (devynis šimtus devynis litus 53 ct.) sumą. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele ( t. 2, b.l. 16-18), todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš N. I..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
N. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 909, 53 Lt (devynis šimtus devynis litus 53 ct) išlaidų nukentėjusiojo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.
Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt (tūkstantį Lt) neturtinei žalai atlyginti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Apie priimtą nuosprendį jam įsiteisėjus pranešti Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.