- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- I-220-84/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Marytė Švažienė (pran.), Donatas Daunys
- Pareiškėjas
- J. T.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Valstybinio
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos Marytės Švažienės,
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Vilchelminai Pipinienei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos J. T. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. T. teismui pateiktame skunde ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja nesutinka su jos atžvilgiu priimtu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Šiaulių skyrius) 2010-09-13 sprendimu Nr. PK1-13442 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“ bei su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2010-11-04 sprendimu Nr. (6.5) I-6595 ir prašo juos panaikinti. Šiaulių skyriaus 2010-09-13 sprendime nustatyta, kad „laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 dėl J. T. draudžiamųjų pajamų pagal Laikinąjį įstatymą turėjimo susidarė 2517,29 Lt dydžio senatvės pensijos permoka“. Pareiškėja skunde teigia, kad permoka susidarė ne dėl J. T. draudžiamųjų pajamų turėjimo, o dėl Šiaulių skyriaus netinkamo ir ne laiku jai priklausančios pensijos perskaičiavimo vykdant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatas. Šiaulių skyrius patvirtina, kad duomenis, reikalingus teisingai apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai priklausančią senatvės pensiją, turėjo ir galėjo jam pavestą vykdyti viešojo administravimo funkciją atlikti laiku ir teisingai, tačiau išmokų programinė įranga neanalizavo išmokos gavėjo draudžiamųjų pajamų, todėl susidarė permoka. Pareiškėja skunde teigia, kad Laikinojo įstatymo 13 str. nustatyta, kad jeigu taikant Laikinojo įstatymo nuostatas socialinės išmokos yra permokamos, permoka išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka iš permoką gavusio asmens. Jos atžvilgiu Laikinojo įstatymo nuostatos buvo laiku taikomos tik sausio mėnesį, o vėlesniais mėnesiais (kol gavo išeitines išmokas – draudžiamąsias pajamas), pareiškėjos teigimu, Šiaulių skyrius Laikinojo įstatymo jos atžvilgiu netaikė, nors privalėjo tai daryti. Be to, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 152 p. nurodyta, kad jeigu taikant Laikinojo įstatymo nuostatas pensija yra permokama, permokėtas pensijos dydis išieškomas iš gavėjo šių Nuostatų 100-102 punktuose nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad teisės aktuose numatyta išieškojimo tvarka taikant Laikinojo įstatymo nuostatas nesiskiria nuo permokos išieškojimo tvarkos kitais atvejais. Nuostatų 100 p. nustatyta, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 44 str. 2 d. ir 64 str. 4 d. nustatytais atvejais, taip pat kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka nustačius, kad asmuo pateikė dokumentus su suklastotais ar neteisingais duomenimis, turinčiais įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, pensijos permokos išieškomos socialinio draudimo skyriaus direktoriaus sprendimu – ne daugiau kaip 20 procentų pensijos per mėnesį. Pensijų įstatymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad „Pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėtas pensijos dydis iš gavėjo išieškomas pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu“. Pareiškėja teigia, kad jos atžvilgiu Pensijų įstatymo 44 str. 2 d. negali būti taikoma dėl to, kad ji papildomai pranešti Šiaulių skyriui nieko neturėjo, nes žinojo, kad visas aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, nustatyta tvarka ir terminais pranešė jos buvęs darbdavys – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Duomenys apie jos gaunamas pajamas buvo teikiami pensiją mokančiai įstaigai tinkamai ir laiku. Kadangi Šiaulių skyrius valdė duomenis apie tai, kad pareiškėja gauna draudžiamąsias pajamas, jos asmeninio atskiro pranešimo apie gaunamas išeitines išmokas, t. y. apie tai, kas Šiaulių skyriui, kuris jai moka pensiją, buvo pranešama nuolat jos buvusio darbdavio, nepateikimas negali būti vertinamas tik formaliai. Teisės aktais nustatyta tvarka draudėjai teikia informaciją VSDFV teritoriniams skyriams tikslingai, t. y. tam, kad ši institucija galėtų tinkamai vykdyti jai deleguotas funkcijas.
Pareiškėja taip pat teigia, kad Šiaulių skyriaus 2010-09-13 sprendimu neteisėtai nuspręsta vykdyti permokėtos pensijos išieškojimą nuo 2010-06-29, tai yra atgaline data.
Fondo valdybai 2010-08-31 sprendimu Nr. (6.5)I-5105 „Dėl VSDF valdybos Šiaulių skyriaus sprendimų" panaikinus Šiaulių skyriaus 2010-06-29 sprendimus Nr. 57 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos išieškojimo“ bei Nr. 58 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos išieškojimo“, o ir Šiaulių skyriui sprendime nurodžius, kad minėti sprendimai laikytini negaliojančiais, nėra teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą nuo 2010-06-29, nes Šiaulių skyriaus 2010-06-29 sprendimai buvo panaikinti, o ne pakeisti. Be to, panaikinus minėtus individualius administracinius aktus, priimtus jos atžvilgiu, turėjo būti grąžintos neteisėtai padarytos išskaitos, tačiau Fondo valdyba savo sprendimu neįpareigojo Šiaulių skyriaus grąžinti neteisėtai padarytų išskaitų. Skundžiamo akto panaikinimas, be kita ko, reiškia, kad turi būti atkuriama iki šio akto priėmimo buvusi padėtis, t.y. turi būti atkurtos pažeistos teisės ir teisėti interesai bei atlyginta padaryta žala. Šiaulių skyrius 2010-11-19 rašte Nr.(6.1)S-17200 „Dėl išskaitų iš J. T. pensijos“ aiškiai pažymi, kad pagal skundžiamą Šiaulių skyriaus 2010-09-13 sprendimą Nr. PKl-13442 išskaitos iš pensijos daromos nuo 2010-07-01, t. y. atgaline data – sprendimas priimtas vėliau, nei pradėtos daryti išskaitos iš pensijos. Todėl, anot pareiškėjos, šis skundžiamas 2010-09-13 sprendimas Nr. Nr. PKl-13442 yra neteisėtas ir negali būti vykdomas.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių skyrius atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu bei jame išdėstytais motyvais bei prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiškėja skunde teismui prašo panaikinti Šiaulių skyriaus 2010-09-13 sprendimą Nr. PKl-13442 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“ ir įpareigoti priimti sprendimą, kurio pagrindu jai turi būti grąžintos iš pensijos išskaičiuotos sumos, vykdant Šiaulių skyriaus 2010-06-29 sprendimus, kurie 2010-09-13 Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PKl-13442 pripažinti netekusiais galios.
Valstybinio socialinio draudimo teritoriniai skyriai, kaip vykdomosios institucijos, valstybinio socialinio draudimo pensijas skiria ir moka griežtai vadovaudamiesi Pensijų įstatymu ir Nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1156.
Nuo 2010-01-01 galioja 2009 m. gruodžio 9 d. priimtas Laikinasis įstatymas, kurio 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad senatvės pensijos mažinamos atsižvelgiant į praėjusio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Taikant minėto įstatymo nuostatas nuo 2010-01-01 pareiškėja, kaip valstybės tarnautoja, atleista su išeitine išmoka, kuri pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo valstybės tarnybos ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą, turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos. Išmokų programinė įranga automatiškai neanalizavo išmokos gavėjo draudžiamųjų pajamų, todėl nuo 2010-010-01 iki 2010-06-09 susidarė 2077,28 Lt senatvės pensijos permoka. Šiuo pagrindu bei vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis pareiškėjos atžvilgiu 2010-06-29 Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. 57, kuriuo buvo nustatyta 2077,28 Lt senatvės pensijos permoka laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-06-09, o kartu priimtas ir sprendimas dėl šios permokos išieškojimo po 10 proc. iš pareiškėjos gaunamos pensijos. 2010-06-29 tuo pačiu pagrindu Šiaulių skyrius sprendimu Nr. 58 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-06-10 iki 2010-06-30 susidarė 440,01 Lt pareiškėjos senatvės pensijos permoka, kartu priimtas ir sprendimas dėl šios permokos išieškojimo po 10 proc. iš pareiškėjos gaunamos pensijos. Pareiškėja šiuos Šiaulių skyriaus sprendimus nustatyta tvarka apskundė Fondo valdybai, kaip ikiteisminei ginčų sprendimo institucijai. Minėti sprendimai 2010-08-31 Fondo valdybos sprendimu Nr. (6.5) 1-5105 buvo panaikinti kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, be to, buvo neteisingai nurodytas permokos išieškojimo teisinis pagrindas. Vykdydamas Fondo valdybos minėtą sprendimą, Šiaulių skyrius 2010-09-13 priėmė naują sprendimą Nr. PK1-13442 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“.
Pareiškėja sprendimą Nr. PK1-13442 taip pat apskundė Fondo valdybai, kuri 2010-11-04 raštu Nr.(6.5)1-6595 pareiškėjai atsakė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Pareiškėja skunde motyvuoja, kad Šiaulių skyrius valdė duomenis apie tai, kad ji gavo draudžiamąsias pajamas ir nurodo, kad jos kaltės čia nebuvo, tačiau Laikinojo įstatymo 13 straipsnyje nėra nurodyta, kad išmokos gavėjo kaltė yra būtina sąlyga permokai išieškoti iš permoką gavusio asmens. Pareiškėja nurodo, kad padarytos išskaitos iš jos gaunamos pensijos pagal ankstesnius Šiaulių skyriaus sprendimus Nr. 57 ir 58 jai turėjo būti grąžintos. Akivaizdu, kad abi permokos buvo nustatytos teisėtai bei pagrįstai, nustačius, kad minėtais laikotarpiais pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, o Šiaulių skyriaus sprendimai Nr. 57 ir 58 panaikinti tik kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų. Akivaizdu, kad pačios permokos nustatytos teisėtai bei pagrįstai, pati pareiškėja neginčija, kad ji nurodytais laikotarpiais turėjo draudžiamųjų pajamų. Šiaulių skyrius priima sprendimus dėl permokų nustatymo bei jų išieškojimo pagal Fondo valdybos patvirtintas formas. Šie sprendimai yra tarpusavyje susiję, numatyta jų speciali registravimo tvarka. Priėmus sprendimą dėl permokos nustatymo, programiškai registruojamas ir sprendimas dėl permokos išieškojimo, todėl numatyta bendra jų apskundimo tvarka. 2010-09-13 Šiaulių skyriaus sprendimas Nr. PK1-13442 visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, nurodytas šio sprendimo teisinis priėmimo pagrindas bei įstatymo normos, atitinkančios faktines aplinkybes, nurodyta teisinė pareiga bei sprendimo apskundimo tvarka, o pareiškėjos skunde nurodyti motyvai nesukuria pagrindo naikinti teisėto bei pagrįsto sprendimo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad priėmus Laikinąjį įstatymą skubiai reikėjo naujos programinės įrangos, reikėjo atlikti sudėtingus skaičiavimus, numatyti visas praktines situacijas. Naujojoje programoje matėsi, kad pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, tačiau programoje nebuvo numatyti asmenys, kurie gauna išmokas juos atleidus iš darbo, ir tos išmokos mokamos kiekvieną mėnesį. Skyriaus darbuotojai tik pagal programas atlieka pensijų skaičiavimus, o ši programinės įrangos klaida buvo pastebėta vėliau.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Fondo valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautame raštiškame atsiliepime (b. l. 52-55) prašoma skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Fondo valdybos atsiliepime prašoma J. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei teigiama, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos J. T. 2010-11-29 skundą dėl Šiaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. PK1-13442 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“ panaikinimo ir įpareigojimo VSDF valdybos Šiaulių skyrių sustabdyti 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. PK1-13442 vykdymą iki bus išnagrinėtas ginčas, su skundu nesutinka ir nurodo motyvus.
Fondo valdybos teritoriniai skyriai valstybines socialines draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Pensijų įstatymu bei Nuostatais, o nuo 2010-01-01 – ir Laikinuoju įstatymu.
Šalies argumentai
J. T. senatvės pensiją paskyrė, perskaičiavo ir moka Šiaulių skyrius (Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, Nuostatų 68 punktas). Nesutikdama su Šiaulių skyriaus 2010 m. birželio 29 d. sprendimais Nr. 57 ir Nr. 58, pareiškėja 2010-08-02 prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5105 nusprendė, jog Šiaulių skyrius pagrįstai nustatė 2517,29 Lt senatvės pensijos permoką, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30, ir, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 13 straipsniu bei Nuostatų 152 punktu bei 100-102 punktais, turi teisę šią permoką išskaičiuoti iš pareiškėjai mokamos senatvės pensijos. Todėl Fondo valdybai nėra teisinio pagrindo įpareigoti šį skyrių nutraukti permokos išskaitymą iš pensijos ir grąžinti pareiškėjai išskaičiuotas sumas. Tačiau minėti Šiaulių skyriaus sprendimai neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, be to, neteisingai nurodytas permokos išieškojimo teisinis pagrindas – Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, todėl minėti sprendimai turėjo būti panaikinti ir Šiaulių skyrius įpareigotas priimti naują sprendimą, atitinkantį minėtus reikalavimus.
Šiaulių skyrius 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. PK1-13442 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“ nustatė, jog laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 dėl J. T. draudžiamųjų pajamų turėjimo jai priklausė išmokėti 2771,41 Lt senatvės pensijos dalį, o buvo išmokėta 5288,70 Lt, t. y. nesumažinta Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo pensija, nors pareiškėja tokių pajamų turėjo. Todėl Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 13 straipsniu ir Nuostatų 152 punkte nustatyta tvarka, nusprendė 2010-01-01 – 2010-06-30 laikotarpiu susidariusią 2517,29 Lt dydžio senatvės pensijos permoką išskaityti nuo 2010-06-29 po 20 procentų iš J. T. gaunamos senatvės pensijos. Pareiškėja, nesutikdama su Šiaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. PK1-13442, jį 2010-10-01 apskundė Fondo valdybai, kuri 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (6.5)1-6595 nusprendė, jog nėra pagrindo nurodyti Šiaulių skyriui nutraukti permokos išskaitymą ir grąžinti pareiškėjai išskaičiuotas sumas.
Remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, pagal 6 ir 7 straipsnius perskaičiuotų pensijų gavėjams, kurie turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Taigi pareiškėjos 2010 metų sausio mėnesio pensijos dydis priklausė nuo 2009 metų gruodžio draudžiamųjų pajamų, o 2010 metų vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesių pensijos dydis - atitinkamai nuo 2010 metų sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės draudžiamųjų pajamų. Pagal draudėjo pateiktus duomenis, 2009 metų gruodį pareiškėja turėjo 2997,20 Lt draudžiamųjų pajamų, 2010 metų sausį – 6708,70 Lt, vasarį, kovą balandį ir gegužę – po 2940,65 Lt draudžiamųjų pajamų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių skyrius turėjo ir turi teisę išskaičiuoti 2517,29 Lt dydžio pensijos permoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, po 20 procentų pareiškėjos pensijos per mėnesį, todėl Fondo valdybos nuomone, skundas dėl įpareigojimo minėtą skyrių nutraukti permokos išskaitymą iš pensijos ir grąžinti išskaičiuotas sumas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šiaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. PK1-13442 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis Laikinuoju įstatymu ir Nuostatais, todėl naikinti jį nėra pagrindo. Pareiškėjos skunde minima Pensijų įstatymo 44 straipsnio 2 dalis pareiškėjai nebuvo ir neturėjo būti taikyta, nes socialinių išmokų permokų dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo išieškojimą reglamentuoja specialusis teisės aktas – Laikinasis įstatymas (13 straipsnis). Laikinojo įstatymo 13 straipsnyje nėra nurodyta, kad išmokos gavėjo kaltė yra būtina sąlyga permokai išieškoti iš permoką gavusio asmens, o Nuostatų 152 punkte nustatyta, kad, jeigu taikant Laikinojo įstatymo nuostatas pensija yra permokama, permokėtas dydis išieškomas iš gavėjo Nuostatų 100-102 punktuose nustatyta tvarka, t. y. VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimu ne daugiau kaip po 20 procentų pensijos per mėnesį, išskaitos iš pensijos dydį skaičiuojant iš pensininkui išmokėtinos sumos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Šiaulių skyrius nuo 2010-07-01 pagrįstai išskaito susidariusią permoką po 20 procentų iš pareiškėjos pensijos kas mėnesį, t. y. neviršydamas Nuostatų 100 punkte nustatyto dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas, priimtas atsakovo sprendimas paliktinas nepakeistas, nes atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą teisingai įvertino faktines aplinkybes bei teisingai aiškino įstatymą ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Pareiškėja ginčija Šiaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. PK1-13442 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“, kuriuo buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 dėl J. T. draudžiamųjų pajamų pagal Laikinąjį įstatymą turėjimo susidarė 2517,29 Lt dydžio senatvės pensijos permoka bei nuspręsta nuo 2010-06-29 išskaityti susidariusią permoką po 20 procentų iš J. T. gaunamos senatvės pensijos.
Pareiškėja neginčija faktinių aplinkybių, kad nurodytu laikotarpiu ji turėjo draudžiamųjų pajamų bei kad jos gaunama senatvės pensija, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, turėjo būti perskaičiuota į jas atsižvelgus, tačiau mano, kad dėl programinės įrangos klaidos jos pensijos perskaičiavimas ne laiku yra pagrindas ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo 2009 m. gruodžio 9 d. priimtas Laikinasis įstatymas, kurio 1 str. 1 d. nustatyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką.
Atsakovo Šiaulių skyriaus sprendimas dėl pareiškėjos senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo argumentuojamas tuo, kad pagal draudėjo pateiktus duomenis 2009 m. gruodžio mėnesį, 2010 m. sausio, vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais J. T. turėjo draudžiamųjų pajamų. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatomis, pagal 6 ir 7 str. perskaičiuota pensija, kaip turinčiai draudžiamųjų pajamų, apskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 pareiškėjai buvo išmokėta pensija nesumažinus jos Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, nors tokių pajamų turėjo. Remiantis pareiškėjos pensijos bylos duomenimis bei vadovaujantis Laikinojo įstatymo 13 str. ir Nuostatų 152 p. nustatyta tvarka buvo nuspręsta nuo 2010-06-29 išskaityti susidariusią permoką po 20 procentų iš J. T. gaunamos senatvės pensijos.
Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 13 str. nustatyta, kad jeigu taikant šio įstatymo nuostatas socialinės išmokos yra permokamos, permoka išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka iš permoką gavusio asmens. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame straipsnyje nėra nustatyta nei pensiją mokančios institucijos, nei pensiją gaunančio asmens kaltė. Vadovaujantis šio straipsnio nuostata, jau vien pats faktas, kad taikant Laikinojo įstatymo nuostatas pensija yra permokėta, leidžia pensiją mokančiai institucijai priimti sprendimą dėl susidariusios permokos išskaičiavimo.
Pensijų įstatymo 44 str. 3 d. nustatyta, kad jei valstybinė socialinio draudimo pensija yra permokama dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėtas dydis iš pensijos gavėjo neišieškomas. Tačiau Laikinasis įstatymas yra specialus, nustatantis pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms, jis buvo priimtas 2009 m. gruodžio 9 d., o įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d., tai lėmė tikrai trumpą laiką pensijas ir kitas įstatyme minimas išmokas mokančioms institucijoms pasiruošti naujo įstatymo įgyvendinimui. Todėl Laikinajame įstatyme įtvirtinta nuostata dėl pensijos permokos išskaičiavimo nesant institucijos, mokančios pensiją, kaltės.
Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančią medžiagą bei Laikinojo įstatymo paskirtį ir nuostatas konstatuoja, kad J. T. senatvės pensijos permoka už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 susidarė dėl programinės įrangos klaidos. Kadangi įgyvendinant Laikinąjį įstatymą susidariusioms permokoms išskaičiuoti kaltė nenustatyta, tai nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. PK1-13442 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“ yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų teismas nenustatė bei pareiškėja nenurodė, todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei pateiktą įstatymų nuostatų analizę, teismas konstatuoja, jog tenkinti pareiškėjos skundą ir naikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. PK1-13442 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“ pagrindo nėra, nes jis yra pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. 5 d., 86-87 str., 88 str.1 d. 1 p.,
nusprendė:
Pareiškėjos J. T. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. PK1-13442 „Dėl J. T. senatvės pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.