Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-176-754/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
II-176-754/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02903-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Pareiškėjas
E. T.
Nukentėjusysis
K. S.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. II-176-754/2015
Proceso Nr. 4-68-3-02903-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, sekretoriaujant Teresai Nakienei, vertėjaujant Svetlanai Minokovai, dalyvaujant pareiškėjui E. T., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui Renatui Ivanauskui, nukentėjusiajam K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. T. skundą dėl 2015-02-06 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-25491720-15, kuriuo E. T. buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis A. M. 2015-01-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-24471429-15 E. T. už tai, kad jis 2015-01-17, apie 13.02 val., Vilniuje, Dzūkų g. 1, vairuodamas automobilį Chrysler Grand Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) apvažiuodamas stovėjusį automobilį, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė prie automobilio stovėjusį pėsčiąjį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-06 nutarimu Nr. 0N-25491720-15 E. T. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. Jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 57 EUR bauda.

Šalies argumentai

E. T. skundu prašo nutarimą panaikinti, administracinio tesiės pažeidimo bylą nutraukti.

E. T. skunde nurodė, kad 2015-02-06 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr. 10N-25491720-15 jam paskirta nuobauda nepagrįstai, kadangi jis 2015-01-17, apie 13.00 val., nuo parduotuvės „Fresh Market“ parkavimo aikštelės išvažiavo į važiuojamąją kelio dalį, važiavo link Dzūkų gatvės. Važiuojamojoje kelio dalyje, ne parkavimo aikštelėje, stovėjo automobilis Opel, kurį reikėjo apvažiuoti. Apvažiuojant automobilį į kelią iš už automobilio priekio staiga išėjo ir link vairuotojo durelių pasuko pėsčiasis. Tuo pėsčiasis pažeidė KET 44 ir 9 punktus. Nors jis buvo neseniai išvažiavęs į kelią ir greitis buvo nedidelis, tačiau dėl situacijos netikėtumo imtis jokių veiksmų nespėjo ir kliudė pėsčiąjį automobilio veidrodėliu, kuris užsilenkė iki parkavimo padėties. Priešais važiavo kitas automobilis, todėl staigiai sukti kairėn negalėjo. Kliudžius pėsčiąjį visiškai sulėtino greitį ir, kadangi pavojaus saugumui nebuvo, lėtai bei atsargiai pradėjo judėti, kad neužstotų pravažiavimo. Pėsčiasis tuo metu trenkė į jo automobilį. Šone buvo invalidų parkavimo vietos, o toliau stulpeliai, todėl lėtai nuvažiavo kiek toliau, iki vietos kur netrukdytų eismui. Tuo metu pėsčiasis ėjo greta jo automobilio gestikuliuodamas ir jam išlipus jie lengvai apsižodžiavo, o su pėsčiuoju buvusi mergina tuo metu iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jam paaiškino, kad jam bus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, tačiau neskiriama jokia nuobauda, nes nutarimas dėl kaltininko bus priimtas vėliau policijos skyriuje. Jam nuvykus į policijos skyrių pranešė, kad byla jau išnagrinėta vietoje ir pagrindo keisti pareigūnų sprendimą nėra, nes esą sprendimas buvo atidėtas vien tam, kad palaukti ar pėsčiasis vėliau nesikreips į medicinos įstaigas. E. T. mano, kad buvo pažeistas LR ATPK 272 str., o Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G. turėjo išankstinę nuostatą, kad vietoje pareigūnų priimtas sprendimas yra pagrįstas ir pagrindo jį keisti ji neturinti, o telefonu pabendravusi su liudytoja nurodė, jog nustatyta teisingai, kad jis pažeidė KET 9 ir 27 punktus. Pažymėjo, kad tai prieštarauja tiek teisės aktams, tiek visoms aplinkybėms, tiek ir visiems bylos metu teiktiems pėsčiojo ir liudininkės paaiškinimams, kad pėsčiasis judėjo ir nebuvo numatoma kliūtis kelyje. Be to, pėsčiasis pažeidė KET 4 punktą, nes savo automobilį parkavo ne tam skirtoje vietoje, t.y. gretimai važiuojamosios dalies esančioje aikštelėje, nors laisvų vietų buvo daug, tačiau automobilį paliko važiuojamojoje dalyje, kur jis trukdė tiek ja važiuojančių transporto priemonių, tiek ir parkavimo aikštele besinaudojančių automobilių eismui. Pėsčiasis į važiuojamąją kelio dalį išėjo nekreipdamas dėmesio į atvažiuojančias transporto priemones, trukdydamas jų eismui, tuo pažeidė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme 41 punktą, KET 44 punktą ir taip sukėlė pavojų eismo saugumui. Vilniaus VPK darė išvadą, kad pėsčiasis stovėjo prie automobilio ir kliūtį jis galėjo numatyti, tačiau tai prieštarauja bylos medžiagai, nes pėsčiasis paaiškinime teigia, kad jis ėjo iš parduotuvės, ėjo link automobilio, ėjo link durelių. Liudininkės rašytiniame paaiškinime taip pat nurodyta, kad pėsčiasis ėjo, judėjo. Todėl mano, kad pareigūnė neteisingai įvertino įvykio aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas arba dėl kažkokių priežasčių nenorėjo keisti anksčiau pareigūnų priimto nutarimo. Jis numatyti pėsčiojo veiksmų negalėjo, pavojus kilo dėl neatsargių pėsčiojo veiksmų, nesilaikius KET ir nesaugiai elgiantis kelyje.

Pažeidėjas E. T. teismo posėdžio metu skundą palaikė skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareigūnai neatsižvelgė į įvykio aplinkybes, į tai, kad jis važiavo važiuojamąja kelio dalimi, iš priekio važiavo kitas automobilis ir jis nesitikėjo, kad nukentėjusysis žengs į važiuojamąją kelio dalį. Nukentėjusysis buvo prie Opel automobilio vairuotojo pusės durelių, jis pristabdė savo vairuojamą automobilį, bet negalėjo išvengti nukentėjusiojo kliudymo. Jis nesuko automobilio vairo link Opel automobilio. Jo greitis buvo apie 30 km/h. Po kontakto nukentėjusysis sustojo ir jie apsižodžiavo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad E. T. veika įrodyta ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d. teisėtai ir teisingai. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime buvo nurodytos Kelių eismo taisyklių pažeidimo nustatymo ir įforminimo aplinkybės. Duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad valstybės pavesti viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdę policijos pareigūnai, nurodydami teisės pažeidimo aplinkybes, pasielgė neteisėtai ir 2015-01-17 išgalvojo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta. Kelių eismo taisyklių 9 p. teigiama, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 127 p. teigiama, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Minėtoje situacijoje, įvertinus liudininkų parodymus, E. T. privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti, jei jis nebuvo tikras dėl atstumo tarp savo vairuojamo automobilio ir tarp pėsčiojo, kuris stovėjo prisispaudęs prie automobilio Opel, ir nebuvo įsitikinęs, kad jis nesukels pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Prašė skundo netenkinti.

Institucijos atstovas Renatas Ivanauskas teismo posėdžio metu palaikė institucijos atsiliepimą, prašė atmesti skundą ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodė, kad automobilio Chrysler vairuotojui niekas netrukdė važiuoti ir jis galėjo išvengti susidūrimo.

Nukentėjusysis K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-01-17, apie 13 val., Dzūkų g. 1 prieš parduotuvę „Market“ priparkavo savo automobilį Opel Astra kelio važiuojamosios dalies pakraštyje, jo pastatytas automobilis išvažiuoti niekam nekliudė. Išėjęs iš parduotuvės jis ėjo link savo automobilio, pastebėjo, kad išvažiuoja iš automobilių aikštelės Chrysler automobilis įstrižai pro jo Opel automobilio galą ir žiūrėdamas į jį vairuotojas pasuko į dešinę. Tai pastebėjęs, jis prisispaudė prie savo automobilio veidrodėlio. Chrysler automobilio vairuotojas pasuko vairą ir kliudė jo dešinę ranką, bet jis savo pirkinių maišo nepaleido, stengėsi jį laikyti. Iš priekio 30 m. atstumu važiavo automobilis. Jis tuo metu buvo su drauge Evelina, kuri buvo prie Opel automobilio keleivio pusės durelių. Jis mano, jog vairuotojas matė, kad jį kliudė, tačiau jis toliau važiavo, todėl jam teko pabėgėti ir jį pasivyti. Kai jis priėjo prie Chrysler automobilio vairuotojo, šis išlipo iš savo automobilio, pradėjo link jo eiti ir jį auklėti, kodėl jis taip pastatė savo automobilį. Jam teko trauktis atgal. Jis suprato, kad tai buvo tyčinis užvažiavimas ant jo. Chrysler automobilio buvo užlinkęs keleivio pusės veidrodėlis. Chrysler automobilio vairuotojo jis prieš šitą įvykį nepažinojo. Iš priekio važiuojantis automobilis netrukdė Chrysler vairuotojui. Mano, kad buvo galima pravažiuoti jo nekliudžius, arba tiesiog sustoti. Prašė netenkinti E. T. skundo.

Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta K. S. ir yra mačiusi pareiškėją E. T.. 2015-01-17 ji su K. S. važiavo į parduotuvę, automobilį priparkavo prie šaligatvio. Jiems grįžus iš parduotuvės prie priparkuoto automobilio, ji išgirdo vieną stiprų garsą ir pamatė, kad jos draugas K. S. pradėjo bėgti iš paskos kito automobilio. Priešais sustojo kitas automobilis, o iš kur pradėjo važiuoti Chrysler automobilis, ji nepastebėjo, bet pastebėjo, kad važiavo labai arti jos draugo. Vėliau Chrysler automobilio vairuotojas pradėjo įžeidinėti jos draugą.

Liudytoja N. N. teismo posėdžio metu parodė, kad iki 2015-01-17 eismo įvykio ji E. T. ir K. S. nepažinojo. 2015-01-17, apie 12-13 val., Dzūkų g. 1 ji važiavo automobiliu Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pasuko link kirpyklos. Priešais parduotuvę „Market“ stovėjo nukentėjusiojo K. S. automobilis, kuris niekam netrukdė. Nukentėjusysis K. S. su mergina išėjo iš parduotuvės ir turbūt norėjo padėti savo pirkinių maišelį į automobilį. Ji važiavo priešais Chrysler automobilį, kuris pasuko dešiniau, jai pasirodė, kad automobilio Chrysler vairuotojas specialiai pakeitė važiavimo trajektoriją. Chrysler vairuotojas prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią buvo sustojęs. Ji išsigando, nes pagalvojo, kad nukentėjusysis nugriuvo, bet jis buvo atsilošęs, kad jo nekliudytų Chrysler automobilis. Toje vietoje buvo galima išvažiuoti iš automobilio aikštelės normaliai. Chrysler automobilis galėjo važiuoti teisiai, bet jis pasuko dešiniau.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Už šio pažeidimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, nagrinėdamas bylą teismas vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

Iš Institucijos atstovo Renato Ivanausko paaiškinimų, nukentėjusiojo K. S. paaiškinimų ir liudytojų N. N. bei E. G. parodymų nustatyta, kad E. T. 2015-01-17, apie 13.02 val., Vilniuje, Dzūkų g. 1, vairuodamas automobilį Chrysler Grand Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) apvažiuodamas stovėjusį automobilį, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė prie automobilio stovėjusį pėsčiąjį.

Iš E. T. paaiškinimų matyti, kad jis neneigia paties eismo įvykio fakto, bet teigia, kad jam iš priekio važiavo kitas automobilis, jis nesitikėjo, kad nukentėjusysis žengs į važiuojamąją kelio dalį, bandė pristabdyti savo vairuojamą automobilį, bet negalėjo išvengti susidūrimo su nukentėjusiuoju, taip pat, pažymėjo, kad nesuko savo automobilio Chrysler vairo link Opel automobilio, tačiau tai yra paneigta byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis K. S. parodė, jog 2015-01-17, apie 13 val., Dzūkų g. 1 prieš parduotuvę „Market“ priparkavo savo automobilį Opel Astra kelio važiuojamosios dalies pakraštyje, jo automobilis niekam nekliudė išvažiuoti, išėjęs iš parduotuvės ėjo link savo automobilio, pastebėjo, kad išvažiuojantis Chrysler automobilio vairuotojas žiūrėdamas į jį pasuko vairą į dešinę, jis tai pastebėjęs prisispaudė prie savo automobilio veidrodėlio, bet Chrysler automobilis kliudė jo dešinę ranką. Iš priekio važiuojantis automobilis netrukdė Chrysler automobiliui. Jis mano, jog vairuotojas matė, kad jį kliudė, tačiau jis toliau važiavo, todėl jam teko pabėgėti ir jį pasivyti. Jis suprato, kad tai buvo tyčinis užvažiavimas ant jo. Liudytoja N. N. parodė, jog 2015-01-17, apie 12-13 val., Dzūkų g. 1 ji važiuodama automobiliu Mercedes Benz matė, kaip priešais parduotuvę „Market“ stovėjo nukentėjusiojo K. S. automobilis, kuris niekam netrukdė, kaip nukentėjusysis K. S. su mergina išėjo iš parduotuvės, kaip jai priešais važiavęs automobilis Chrysler pasuko dešiniau. Jos nuomone, automobilio Chrysler vairuotojas specialiai pakeitė važiavimo trajektoriją. Ji išsigando, nes pagalvojo, kad nukentėjusysis nugriuvo, bet jis buvo atsilošęs, kad jo nekliudytų Chrysler automobilis. Pažymėjo, kad toje vietoje buvo galima normaliai išvažiuoti iš automobilio aikštelės, o Chrysler automobilis galėjo važiuoti teisiai, bet jis pasuko dešiniau. Liudytoja E. G. parodė, jog 2015-01-17 K. S. automobilį priparkavo prie šaligatvio, jiems grįžus iš parduotuvės prie priparkuoto automobilio, ji išgirdo vieną stiprų garsą ir pamatė, kad K. S. pradėjo bėgti iš paskos Chrysler automobilio. Iš kur pradėjo važiuoti Chrysler automobilis, ji nematė, bet pastebėjo, kad jis važiavo labai arti jos draugo. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, atitinka byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą. Nustatyta, kad E. T. 2015-01-17, apie 13.02 val., Vilniuje, Dzūkų g. 1, vairuodamas automobilį Chrysler Grand Voyager, v. n. (duomenys neskelbtini) apvažiuodamas stovėjusį automobilį, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė prie automobilio stovėjusį pėsčiąjį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog E. T. teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., kadangi vairuodamas automobilį pažeidė KET reikalavimo 9 punktą.

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinė nuobauda paskirta straipsnių sankcijos ribose, todėl pagrindo jo panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 1 p., 4 d., 6 d., 302², 302⁴ str. str., teismas

nutarė:

Skundo netenkinti.

2015-02-06 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-25491720-15, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. ir jam skirta administracinė nuobauda – 57 EUR bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Alberta Baltušytė