- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-390-613/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15602-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Kreditorius
- A. P.
- Skolininkas
- V. S. L.
- Kategorijos
Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-390-613/2016Teisėja Rasa Augustė (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15602-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:3.4.1.11.; 3.3.2.4.
2016 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. P. pareiškimą skolininkei V. S. L. dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priimti teismo įsakymą priteisti iš skolininkės 6519,78 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti. Teismas argumentavo, kad kreditorius prašo priteisti 6519,78 Eur palūkanų sumą, prie pareiškimo prideda sutartis, iš kurių matyti, jog 2008-11-17 paskolos sutartimi V. S. L., negrąžinus skolos laiku buvo įsipareigojusi mokėti 0,05 proc. delspinigių. 2011-08-26 Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3.2 punkte nurodyta, kad 2009-10-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta, jog bendras skolos dydis – 108051,30 Lt, iš jų: negrąžinta paskola - 99000,00 Lt, 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo negrąžintos sumos – 8910,00 Lt, pradinio kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis – 131,00 Lt ir už įspėjimo skolininkei įteikimą – 10,00Lt. Kreditorius pareiškime nurodė, kad priverstinio išieškojimo tvarka iš V. S. L. sutartyje numatyti delspinigiai buvo išieškoti, todėl darytina išvada, kad tenkintas kreditoriaus reikalavimas dėl palūkanų priteisimo reikštų dvigubos atsakomybės už tą patį sutartinių įsipareigojimų - prisiimtų finansinių prievolių savalaikio vykdymo, pažeidimą, taikymą V. S. L. atžvilgiu, kas akivaizdžiai prieštarautų teismų praktikai. Be to, kreditoriaus reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo pagrindinio reikalavimo dėl 6519,78 Eur palūkanų priteisimo, taip pat yra akivaizdžiai nepagrįstas
Šalies argumentai
Kreditorius A. P. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą priimti. Mano, kad teismas neatsižvelgė į galimybę tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Taip pat mano, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo bei įrodymų pakankamumo. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pateiktame pareiškime nėra tinkamai nurodyti skolininkės duomenys ir kreditorius nėra sumokėjęs žyminio mokesčio. Nurodo, kad delspinigiai nuo negrąžintos sumos buvo išieškoti tuk už 180 dienų, o ne už visą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, o laiku neatsiskaitęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines (įstatymines) palūkanas. Mano, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką reikalavimą dėl įstatyminių ir procesinių palūkanų priteisimo net ir po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Taip pat nurodo, jog kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, nevertina pareikštų reikalavimų įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, nes sumarinio proceso tikslas – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Teismui nustačius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumus jie šalinami CPK 115 str. nustatyta tvarka.
CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos.
Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš skolininkės 6519,78 Eur įstatymines palūkana, skaičiuojamas nuo laiku negrąžintos paskolos sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 48,90 Eur žyminį mokestį ir 70,00 Eur už advokato paslaugas. Pareiškimą grindžia paskolos sutartimi, sudaryta tarp kreditoriaus ir skolininkės bei reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria A. P. perėmė iš J. Š. reikalavimą dėl 99000,00 Lt skolos išieškojimo iš V. S. L.. Tiek ieškovas, tiek atsakovė – fiziniai asmenys. Palūkanas ieškovas skaičiuoja vadovaudamasis metine įstatyme nustatyta palūkanų norma – 5 proc. Reikalavimas priteisti įstatyme nustatytas palūkanas pats savaime nėra nei absurdiškas, nei aiškiai nepagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pareiškimą, nustatė ir konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dėl įstatyminių palūkanų priteisimo galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka, nes pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus: paskolos ir reikalavimo perleidimo sutartis bei jų sudarymo aplinkybes, vykdymo proceso metu išieškotas sumas, skolininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas akivaizdžiai (aiškiai, matomai) neapgrįstas. Pažymėtina, kad šie klausimai galėtų būti sprendžiamai tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Akivaizdu, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditoriaus teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, tai nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas ir pažeistų CPK 435 str. 3 d.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 435 str. 2 d. atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 str. 6 d.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kartu teismas pažymi, kad CPK XXIII skyriuje nėra numatyta draudimo atsisakyti priimti tik pareiškimo dalį, kurią teismas vertintų kaip aiškiai nepagrįstą CPK 435 str. 2 d. prasme, o dėl kitų pareiškime nurodytų reikalavimų, kuriuos teismas pripažintų pagrįstais, išduoti teismo įsakymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, pagrįstai nustatęs, kad vienas ar keli iš pareiškime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, turėtų nutartimi atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl tokio ar tokių reikalavimų (pvz. procesinių palūkanų), nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę reikšti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų išduoti teismo įsakymą (pvz. palūkanų).
Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už pareiškimą nesumokėtas 49,00 Eur žyminis mokestis. Prie pareiškimo pridėtas Swedbank AB 2015-12-08 mokėjimo nurodymas Nr. 130, iš kurio matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 48,90 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Klaipėdos m. apyl. teismo civilinėje byloje. A. P.“, sumokėta suma atitinka CPK 80 str. 1 d. 6 p. nustatytą mokėtiną žyminio mokesčio dydį už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą. Taip pat nesutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra tinkamai nurodyti skolininko duomenys. Iš pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytų duomenų akivaizdu, kad pateikti skolininkės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl skolininko duomenų pateikimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus A. P. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.