Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PlusPlus Capital AS prašymą suinteresuotiems asmenims D. S. (skolininkui), I. S., antstoliui Ričardui Kudrauskui dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja prašė teismo nustatyti skolininko D. S. turto dalį, lygią ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jo sutuoktine I. S..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

2. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Ričardo Kudrausko žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2867,77 Eur skolos, 705,53 Eur palūkanų, 65,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš D. S. kreditoriaus PlusPlus Capital AS naudai.

3. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka antstolis skolininkui pasiūlė pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintus notarine tvarka, tačiau skolininkas iki nustatyto termino tokio sutikimo nepateikė. Antstolis išieškotojui pateikė siūlymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Siūlyme nurodyta, jog vykdant vykdomąjį dokumentą antstolis areštavo skolininko vardu registruotą turtą, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

4. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturčių dalys yra nustatytos, tačiau bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

6. Šioje byloje turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – nekilnojamasis turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. S. ir I. S. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes įgytas po santuokos sudarymo. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl tenkintinas.

7. Pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį, teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Šalys teismui nepateikė jokių prašymų dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, todėl šis klausimas nespręstinas ir šalys informuotinos, kad šalys turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

8. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. CPK 663 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos PlusPlus Capital AS prašymą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis buto su rūsiu 10,30 kv. m, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė kartu su sutuoktine I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.