Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gamintoju, teistas 2022 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį skiriant jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje. 2023 m. gegužės 22 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2025 m. kovo 22 d., apie 21 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,93 promilių girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą I. J., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t. y. paėmęs abiem rankomis už I. J. rūbų stipriai kratė, po ko dešinės rankos kumščiu trenkė I. J. į veido kairės pusės sritį, dėl ko I. J. nugriuvo ant grindų, taip sukeldamas I. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra padalintas, per pusę. Viename kambaryje gyvena jo dėdė I. J., gim. (duomenys neskelbtini), kituose 2 kambariuose gyvena jis su šeima t. y. žmona ir dukra. 2025 m. kovo 22 d., apie 21 val., atvažiavo namo, pirmiau nurodytu adresu. Namuose buvo dėdė ir jo šeima. Atvažiavęs nuėjo į pirtį. Pirtyje išgėrė apie 1,5 litro degtinės ir apie 22.30 val. nuėjo miegoti. 2025 m. kovo 23 d., apie 2 val., atsikėlęs nuėjo į virtuvę parūkyti. Jam rūkant į virtuvę atėjo jo dėdė I. J., tarp jų, neprisimena dėl ko, kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu abejomis rankomis vieną kartą pastūmė dėdę į krutinę, jis liko stovėti ant kojų, ir išėjo į lauką. Prieš dėdę daugiau fizinės jėgos nenaudojo. Jam rūkant lauke netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, sulaikė jį ir pristatė į policijos įstaigą. Kitos gyvenamosios vietos neturi. Dėl įvykio labai gailisi. I. J. yra psichiškai nestabilios būsenos, todėl apie penkis kartus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Paskutinį kartą prieš metus ligoninėje gulėjo apie tris mėnesius. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, D. B. parodė, kad 2025 m. kovo 22 d., 17 val. po darbo grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), kūreno pirtį, kol pirtis kūrenosi vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Apie 19.40 val. nuėjo į pirtį, po to nusimaudęs grįžo į gyvenamąjį namą ir apie 20.30 val. tarp jo ir I. įvyko žodinis konfliktas. I. pradėjo su juo ginčytis, bet kodėl negali pasakyti, galimai dėl jo aprangos. Kai jam baigėsi kantrybė, jis vienu momentu paėmęs už I. rūbų, jį abiem rankomis nustūmė nuo savęs. Tarp jo ir I. įsiterpė jo sutuoktinė I., kuri bandė juos išskirti. Jis taip pat galimai užkliudė I. veidą su savo ranka, sudavė jam į veidą smūgį dešinės rankos kumščiu, kai jį bandė nustumti, bet tiksliai to neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Jam pareigūnai nustatė beveik 3 promilių girtumą. Po smūgio, I. galimai nukrito, bet jis to pats nepastebėjo, nes jį I. greit nustūmė į kitą kambarį, kur jis ir liko. Paskui girdėjo, kaip I. kviečia policiją, kuri atvykusi D. B. apklausė, patikrino jo blaivumą ir nuvežė jį į areštinę, greitoji medicinos pagalba nebuvo atvykusi. Nori paminėt, kad jie gyvena viename name, bet pas juos yra skirtingi įėjimai į kambarius. Jis su I. labai retai matosi. Darbo dienomis jis I. nemato, nes dirba. Šis įvykis įvyko, nes D. B. pats neblaivus užsibuvo namo koridoriuje, dėl ko atsitiktinai susitiko. Pasižada jo vengti, su juo nebendrauti. Pilnai pripažįsta savo kaltę, apgailestauja, kad smurtavo prieš I. ir sukėlė jam fizinį skausmą. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiks su jam skiriama bausme ir kitais įpareigojimais (el. b. t. 1, b. l. 134–137, 154–157).

Kaltinamojo D. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. J. parodė, kad jo sūnėnas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), su savo šeima gyvena jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jau apie 18 metų. Šiandien, t. y. 2025 m. kovo 22 d. apie 21 val. tarp jo ir sūnėno D. B. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad sūnėnas grįžo namo stipriai neblaivus. Sūnėnas buvo pirtyje ir grįžo namo pusnuogis. Sūnėnas vaikščiojo po butą vien tik su rankšluosčiu. Jis jam davė pastabą ir pasakė apsirengti. Pasakė dėl to, kad bute gyvena sūnėno nepilnametė dukra G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnėnas į pastabas nereagavo ir rodė savo lytinį organą. Dar bute buvo sūnėno žmona I. B., gim. (duomenys neskelbtini). Žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas. Staiga sūnėnas priėjo prie jo, paėmė už jo rūbų ir pradėjo jį stipriai kratyti. Vėliau dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairę akį ir jis nukrito ant grindų. Nuo tokių jo sūnėno veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Skausmą vertina 5 iš 10 balų. Po smurto I. B. sūnėną išstūmė iš buto ir padėjo jam atsikelti. Jo sūnėnas D. B. smurtauja prieš jį pirmą kartą. Kaip sūnėnas smurtavo prieš jį, nepilnametė G. B. nematė. Jis yra neįgalus žmogus ir sunkiai vaikščioja. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti (el. b. t. 1, b. l. 13–23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad yra D. B., žmona. Kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). pas dėdę I. J. Šiandien, t. y. 2025 m. kovo 22 d., apie 21 val. jos vyras D. B. grįžo namo būdamas neblaivus. Vyras buvo pirtyje, dėl to bute vaikščiojo pusnuogis. Ji vyrui davė pastabą dėl to, kad jis vaikšto be drabužių. Pastabą davė dėl to, kad kambaryje buvo jų nepilnametė dukra G. B. Bet vyras į pastabas nereagavo. Dėdė I. J. išgirdo, kad jie konfliktuoja, todėl išėjo iš savo kambario ir taip pat davė vyrui pastabą dėl drabužių. Dėdė buvo su vyru koridoriuje, o ji su dukra kambaryje. Staiga išgirdo, kad koridoriuje vyksta grumtynės, išėjo iš kambario. Pamatė, kaip jos vyras purto dėdę. Ji bandė juos išskirti. Po to jos vyras vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė I. J. į kairę akį. Ji prašė, kad vyras nusiramintų ir išeitų į verandą, bet vyras ir toliau konfliktavo. Tada ji paėmė ir išstūmė vyrą iš buto ir uždarė duris. Priėjo prie dėdės ir padėjo jam atsikelti. Jos nepilnametė dukra buvo kambaryje ir smurto nematė. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti (el. b. t. 1, b. l. 28–33).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad I. J. parodė, jog 2025 m. kovo 22 d. apie 21 val. adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir jo sūnėno D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu sūnėnas priėjo prie jo paėmė už rūbų ir stipriai kratė. Vėliau dešinės rankos kumščiu trenkė į kairę akį. Nuo tokių sūnėno veiksmų jis patyrė fizinį skausmą (el. b. t. 1, b. l. 13–23).

Asmens apžiūros protokole su fotolentele užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 4 buto patalpoje, apžiūrėtas asmuo I. J., gim. (duomenys neskelbtini), siekiant užfiksuoti 2024 m. kovo 22 d., smurto artimoje aplinkoje padarytus sužalojimus. Apžiūrint asmenį, veido srityje yra matomas patinimas prie kairės pusės antakio bei yra matoma paraudusi kairės pusės akis. Vizualiai daugiau smurtinių žymių ant asmens kūno nesimato (el. b. t. 1, b. l. 99–106).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo pirmame aukšte, dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ėjimas į butą yra atskiras. Matosi baltos spalvos durys. Užėjus pro duris yra veranda. Kairėje pusėje yra namų apyvokos daiktai. Kairėje pusėje stovi sofa-lova. Tiesiai yra rudos spalvos stalas su veidrodžiu. Dešiniame kampe stovi sulankstoma kėdė, baltos spalvos šaldytuvas. Prie šaldytuvo stovi baltos spalvos stalas. Praėjus verandą dešinėje pusėje yra rudos spalvos durys, pro kurias patenkame į koridorių. Praėjus koridorių yra dar vienos durys, pro kurias patenkame į butą. Bute yra dar vienas koridorius. Dešinėje pusėje yra virtuvė. Kairėje pusėje yra didysis miegamasis kambarys. Tiesiai yra dar vienas mažesnis kambarys. Prie įėjimo durų yra viršutinių drabužių pakaba. Priešais pakabą ant sienos yra pakabintas veidrodis. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Objektų, pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nėra (el. b. t. 1, b. l. 13–23, 34–41).

2025 m. kovo 24 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina vyras. Praneša, kad jam trenkė į galvą, jis vos paeina. Trenkė sūnėnas per veidą ir pranešėjas nukrito. Jis teigia esantis pensininkas, turintis neįgalumą. Gyvena (duomenys neskelbtini). Į telefoninį pokalbį įsiterpia moteris, prisistačiusi I. B., kuri patikslina įvykio vietos adresą (duomenys neskelbtini), Butas 4. Moteris teigia, kad jos vyras išgėręs trenkė savo dėdei. Reikalinga greitoji. Smurtautojas sėdi verandoje (el. b. t.1, b. l. 179–186).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2- ojo veiklos skyriaus tyrėjo Justo Talačkos tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10243-25, patikslinus įvykio aplinkybes, nustatyta, kad veika buvo klaidingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to kad pagal šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi įtariamasis D. B. nėra nukentėjusiojo I. J. šeimos narys, dėl įvardytų aplinkybių veika turi būti perkvalifikuota pagal to paties straipsnio 1 dalį (el. b. t.1, b. l. 158–160).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be paties D. B. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam fizinį skausmą sukėlė D. B.; liudytojos I. B. parodymai, kuomet ji nurodė, kad D. B. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė I. J.; asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuomet nukentėjusiojo veido srityje buvo matomas patinimas bei paraudusi kairės pusės akis; BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad D. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, tyčia, sukėlė I. J. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pranešus D. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 1, b. l. 192–195). BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Alkotesterio kvito duomenimis užfiksuota, kad D. B. 2025 m. kovo 22 d. 21.42 val., buvo nustatytas 2,93 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 98).

Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) (el. b. t.1, b. l. 112–116), administracine tvarka trijų metų laikotarpiu baustas vieną kartą, bauda sumokėta (el. b. t. 1, b. l. 168–170), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) gamintoju. Byloje nėra duomenų apie D. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą (vienas smūgis, purtymas), sukeltas pasekmes (nukentėjusysis sakė pajautęs fizinį skausmą, kurį vertina 5 iš 10 balų), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Prokurorė taip pat prašė skirti D. B. įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu nakties metu būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Tačiau, įvertinus tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas 21 val. prieš asmenį, kuris gyvena su D. B. viename name, toks įpareigojimas laikytinas pertekliniu, todėl neskirtinas kaltinamajam.

D. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Į D. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 23 d. 1 val. iki 2025 m. kovo 24 d. 15.42 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašas, paliktinas saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B., paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į D. B., paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 23 d. 1 val. iki 2025 m. kovo 24 d. 15.42 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

D. B., paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bendrojo pagalbos centro garso įrašą, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.