Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties V. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2025 m. spalio 17 d. nutarimu V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2025 m. rugsėjo mėn. 12 d. 13 val. 06 min., vairuodamas automobilį ,,Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 20 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. M. paskirta 80 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 (vienam) mėnesiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 80 Eur dydžio baudos. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma neskirti V. M. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nekyla. Įvertinęs aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui, apygardos teismas taip pat nenustatė, jog skiriant apeliantui baudą, būtų pažeistos ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatos. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kas už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Taigi skundu prašomos panaikinti administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nėra privalomas, teismui paliekama diskrecija, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti taikyti ją ar ne. Atsižvelgiant į tai, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, suteikiančios ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) ar teismui teisę paskirti, be kita ko, švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti, kurias savo skunde mini V. M. bei kurias skundžiamoje nutartyje paminėjo ir apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

8. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas pažeidė KET 20 punktą, nes vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Pažeidimas padarytas veikiant tyčia. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad nubaustasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, nurodė nuoširdžiai besigailintis, kas ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje byloje jam inkriminuotą administracinį nusižengimą V. M. įvykdė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant automobilį, dėl ko institucijos nutarimu jam buvo nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas.

10. Analizuojant V. M. asmenybę nustatyta, kad jis dirba, yra neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), tačiau daugybę kartų baustas ANK nustatyta tvarka. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie V. M. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog pareiškėjas nuo 2017 metų iki šio pažeidimo padarymo dienos baustas net 52 kartus dėl įvairių administracinių nusižengimų, iš kurių 22 kartus dėl KET pažeidimų. Per šį laikotarpį už naudojimąsi rankomis mobiliojo ryšio priemone vairuojant transporto priemones administracinėn atsakomybėn jis traukiamas jau 6 kartą. Aptarti duomenys apie pažeidėjo baustumus ANK nustatyta tvarka neabejotinai rodo, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas. Priešingai, jie leidžia spręsti, kad V. M. yra linkęs nesilaikyti su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių, o nusižengimas, už kurį jis buvo nubaustas šioje administracinio nusižengimo byloje, yra ne atsitiktinio vienkartinio pobūdžio. Taipogi šie duomenys sudaro pagrindą manyti, jog nubaustojo išreikštas gailėjimasis dėl padaryto KET pažeidimo buvo formalus veiksmas, kuriuo siekta išimtinai švelnesnio nubaudimo. Analogiško nusižengimo padarymas, prieš tai jau esant 5 kartus baustam už naudojimąsi rankomis mobiliojo ryšio priemone vairuojant transporto priemonę, kaip visiškai deklaratyvų leidžia atmesti ir skundo argumentą, kad V. M. jaučia didelę atsakomybę už savo teisės aktams prieštaraujantį elgesį.

11. Skunde nurodoma aplinkybė, jog mobiliojo ryšio telefoną V. M. į rankas paėmė tik siekdamas atmesti skambutį bei stovėdamas kamštyje, jo padaryto pažeidimo nešvelnina. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo vertinti jo veiksmus kaip tiesiog kaip neapdairią klaidą, kuri, sumokėjus paskirtą 80 Eur baudą, ateityje nebepasikartos. Kadangi apeliantui taikant tik finansinio pobūdžio priemones (skyrus baudas), jis nepasimoko iš savo klaidų ir toliau daro KET pažeidimus, tame tarpe ir analogiškus, negalima sutikti, jog administracinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus jam tik piniginę baudą. Atsižvelgus į V. M. daromų nusižengimų pakartotinumą ir dažnumą, akivaizdu, jog siekiant realiai paveikti jį, jog jis daugiau nebedarytų KET pažeidimų, šiuo atveju yra būtinas griežtesnis valstybės atsakas.

12. Tiek skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones V. M. reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, šeimos ir asmeniniams poreikiams patenkinti, nėra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantui administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju paskirta nepagrįstai. Šios aplinkybės jam neabejotinai buvo žinomos iki nusižengimo padarymo, todėl suteikta specialiąja teise jis privalėjo naudotis itin atsakingai. Vis tik, nepaisydamas jam taikytų poveikio priemonių, nubaustasis pasirinko ir toliau ignoruoti KET reikalavimus. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas, jų tikimybė pažeidėjui turėjo būti suvokiama ir numatoma. Nors neabejojama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui sukels V. M. nepatogumų, galimai ir finansinių nuostolių, jei, norint pasiekti reikiamas vietoves, jam teks samdyti vairuotoją ar naudotis pavežėjų paslaugomis, tačiau tokios pasekmės laikytinos adekvačiomis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei, ir negali būti pripažįstamos suvaržančiomis jo teises labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

13. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, sprendžiama, kad apeliantui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti ir jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant tokiai išvadai taip pat pripažįstama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis, kuria V. M. skundas buvo netenkintas, konstatavus, jog keisti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir neskirti pažeidėjui specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo, yra teisėta ir pagrįsta. Todėl ji paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.