Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neturintis išsilavinimo, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo, teistas : 1) 2012 m. rugsėjo 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. laisvės apribojimo, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto; 2) 2017 m. vasario 14 d., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 30 parų arešto; 3) 2017 m. gruodžio 21 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto; 4) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį – 40 parų arešto; 5) 2020 m. rugsėjo 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 30 parų arešto; 6) 2022 m. vasario 21 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 72 parų arešto (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, ankstesni teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis A. B. 2022 m. vasario 12 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) nukentėjusios I. M. namuose iš jos kuprinėje buvusios piniginės slapta pagrobė svetimą jam I. M. priklausantį turtą – pinigus 800 eurų.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis A. B. byloje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su I. M. yra pora, kartais susitinka. Jis dažnai būna jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pažįstami asmenys jam pasakė, kad matė, kaip I. M. iš bankomato nusiėmė kažkiek pinigų. Jis, būdamas neblaivus, nusprendė nueiti pas ją į namus ir paprašyti pinigų, nes norėjo dar išgerti. Nuėjo dienos metu, durys buvo atrakintos. Bute buvo dešimtmetis I. M. sūnus (duomenys neskelbtini), jo paklausė, kur yra mama. Tas atsakė, kad mama pas kaimynę ir geria alų. Vaikas tuo metu buvo prie kompiuterio, o jis nuėjo į kitą kambarį, kur yra televizorius, ir ten ant spintelės buvo I. M. kuprinė, raudonos spalvos. Jis iš tos kuprinės paėmė piniginę, raudonos spalvos. Iš šios piniginės išėmė visas ten buvusias popierines kupiūras. Kai paėmė pinigus, (duomenys neskelbtini) nematė, daugiau nieko namuose nebuvo. Pinigus įsidėjo į kišenę ir nieko nesakęs išėjo. Pinigus praleido, nieko neliko. Su nukentėjusiąja I. M. susitaikė, jos atsiprašė, padarytą turtinę žalą atlygino, jau grąžino 500 eurų, o dėl likusios 300 eurų sumos susitarė, kad po 50 eurų jai mokės kiekvieną mėnesį iki 15 dienos. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta arešto bausmė (b. l. 45, 46-47, 50-53).

3. Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2022 m. vasario 13 d. apie 12.00 val., ketindama eiti į parduotuvę užėjo į svetainės kambarį, kur ant komodos laikė savo kuprinę, ir pamatė ją prasegtą, joje atvertą raudonos spalvos piniginę, kurioje nebebuvo visų ten saugotų jos pinigų - 800 eurų, kopiūromis po 100 eurų. Sūnus G. M. pasakė, kad 2022 m. vasario 12 d., kai jos nebuvo, apie 21.00 val., į namus buvo užėjęs romų tautybės asmuo A. B. (kaltinamasis), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Šį asmenį sūnus pažįsta, kadangi jis ne vieną kartą lankėsi jų namuose. Tą vakarą išeidama pas kaimynę durų neužrakino, sūnus liko žaisti prie kompiuterio. Tą patį vakarą pinigų nepasigedo, kadangi jų nereikėjo. Su kaltinamuoju A. B. santykiai draugiški, su juo susitaikė, pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia. Kaltinamasis jai jau atlygino 500 eurų, o dėl likusios 300 eurų sumos susitarė, kad atlygins ją kas mėnesį po 50 eurų iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Dėl to surašė susitarimą (b. l. 34-35, 36).

4. 2022 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) daugiabučiame gyvenamajame name esančiame bute. Tyrimui reikšmingas butas yra antrame pastato aukšte, kairėje pusėje. Į butą patenkama pro tamsios spalvos metalizuotas duris. Durys rakinamos įleidžiama spyna bei sukučiu, laužimo požymių nestebima. Įėjus į koridorių dešinėje matomas vaikų kambarys, kairiau – virtuvė, einant toliau, pasukus į dešinę patenkama į svetainę. Kairėje svetainės kambario pusėje stovi lova, dešinėje prie sienos sekcija, už jos komoda, ant kurios viršaus padėta raudonos spalvos kuprinė, užtraukiama užtrauktuku, kuris yra atitrauktas. Kuprinės viduje atversta raudonos spalvos piniginė (b. l. 10-11).

5. 2022 m. vasario 18 d. atlikta daiktų apžiūra nustatyta, kad piniginė yra raudonos spalvos, odinė, užspaudžiama. Piniginės sagtis metalinė, geltonos spalvos, papuošta blizgančiais akmenėliais. Piniginė tvarkinga, nesutrinta, nesuplyšusi. Atsegus piniginę, jos vidus suskirstytas į skyrelius, vienas jų užsisega užtrauktuku, vienas yra užspaudžiamas, kiti skyriai atviri. Piniginė apžiūros metu tuščia. (b. l. 22-23, 24-25).

6. Vertindamas aukščiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamasis, turėdamas informacijos jog jo pažįstama gali turėti grynųjų pinigų, pasinaudodamas situacija, kai buto savininkės nebuvo namuose, slapta pasisavino ten buvusius nukentėjusios I. M. pinigus – bendros 800,00 Eur vertės jam svetimą turtą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

7. Kaltinamojo nusikalstama veika byloje yra kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog vagystės dalyką (pinigus) slapta ir neteisėtai užvaldė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis jam svetimą turtą užvaldė tiesiogine tyčia, slapta, veikdamas įsitikinęs, jog niekas jo veiksmų nemato (tiesiogiai nestebi). Trečia, kaltinamajam neteisėtai užvaldyti pinigai buvo svetimas turtas, šis jį pavertė, kad ir trumpam laikui, savo nuosavybe prieš savininkės valią ir norą, galėjo laisvai spręsti dėl jų tolimesnio likimo, veika buvo visiškai pabaigta nuo pat to momento, kai slapčia su pagrobtais pinigais kaltinamasis išėjo iš buto. Ketvirta, vagystės dalyko pagrobto turto (800 Eur) vertė, viršija 5 MGL/BBND (250 Eur), vagystės dalyku buvusio turto (pinigų) bendra vertė yra reikšminga nustatant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir toliau bus vertinama individualizuojant kaltinamajam bausmę.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

8. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 1 dalis) dispozicijoje dėl to, kad pagrobto turto vertė (faktinė žala) buvo ženkliai mažesnė nei rūšinės nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties vidurkis (6375 Eur) – maždaug 8 kartus (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai teismo nevertinama, subjektyvinėje nusikalstamos veikos sudėties dalyje dominavo asmeninio praturtėjimo kitų sąskaita (savanaudiškos) paskatos. Kaltinamojo nusikalstama veika vertinama kaip visiškai baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pastaruoju aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmes faktinio pagrindo nėra.

9. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina neigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis A. B. tyčia nusikalto ir yra teisiamas (vertinant tik teismų nuosprendžius, kurie sukėlė teistumus ir pagal kuriuos teistumai dar nėra išnykę) 6-ąjį kartą, tame tarpe 2-ąjį kartą už analogišką nusikalstamą veiką (vagystę), nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistu, tai yra, turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už anksčiau jo įvykdytus tyčinius nusikaltimus, be to, nagrinėjamą byloje naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis įvykdė jau vykstant jo atžvilgiu ikiteisminiam tyrimui kitoje baudžiamojoje byloje, kas akivaizdžiai rodo padidintą šio asmens pavojingumą visuomenei (b. l. 67-73), per paskutiniuosius 1 metus kaltinamajam buvo paskirta 1 nuobauda už administracinį nusižengimą (bauda nesumokėta), vyksta dar vienas administracinio nusižengimo (dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo) tyrimas. Kaltinamasis nusikalstamos veikos įvykdymo metu nedirbo, jis nebuvo registruotas ir ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje (b. l. 57-60), priklausomybių ligų gydytojo paslaugos jam nėra teikiamos.

Motyvuojamoji dalis

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja: 1) visišką ir nuoseklų prisipažinimą kaltu ir reiškiamą gailėjimąsi, 2) tai, kad kaltininkas savo noru atlygino dalį padarytos žalos ir susitarė atlyginti likusią žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančiomis kvalifikuojamos aplinkybės: 1) nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), 2) jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Teismas, sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, nustačius po dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kartu konstatavus neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus (9 punktas), atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, darbingumą bei turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 90 parų arešto bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 60 parų arešto. Teismas sprendžia, kad tokios rūšies ir tokio dydžio (trukmės) bausmės paskyrimas kaltinamajam iš esmės atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimu siekiamus tikslus, proporcingumo bei teisingumo principus. Naujai paskiriama bausmė su paskirtąja šio teismo 2022 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu nebendrinama, kadangi pirmesnysis baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs. Byloje patvirtintinas kaltinamojo A. B. susitarimas su nukentėjusiąja I. M. dėl nusikalstama veika pastarajai padarytos turtinės žalos atlyginimo.

12. Kaltinamajam A. B. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-55) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą ji panaikintina.

13. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – piniginė, pakvitavimu grąžinta jos savininkei (b. l. 26), visam laikui palinktina teisėtai jos savininkei I. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais.

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 90 (devyniasdešimčia) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, galutinę bausmę A. B. nustatyti – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Patvirtinti A. B. susitarimą su nukentėjusiąja I. M. dėl nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos žalos (turtinės) atlyginimo :

„A. B. įsipareigoja atlyginti likusią dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos - 300 Eur (tris šimtus eurų), nukentėjusiajai I. M., mokėdamas po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2022 m. kovo 3 d. iki kiekvieno mėnesio 15 dienos“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ją panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – piniginę, laikinai saugomą pas nukentėjusiąją I. M., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti (palikti visam laikui disponuoti) savininkei I. M..

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo pats prisistatyti skiriamos arešto bausmės atlikimui į Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 8A, Alytus) arba darbo dienomis ir įstaigos darbo valandomis dėl bausmės atlikimo susisiekti su pataisos įstaigos administracija.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio A. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.