Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-159-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
1S-159-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02042-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-159-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02042-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. Z. (V. Z.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Z. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi panaikinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis ir patvirtintas komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. Z., ir nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nuteistajam V. Z. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas, ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą ir likusią neatliktą 3 m. 10 mėn. ir 11 d. laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 6 d. Bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 17 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. gruodžio 16 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų ir 5 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 19 balų, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, jis dirba, skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis. Nepaisant nustatytos žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, įvertintų aplinkybių visuma nedavė pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu V. Z. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis V. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, kad teismas neįvertino jo elgesio pataisos namuose, nutartis grindžiama prielaidomis, subjektyvia nuomone, o ne vadovaujantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, kad pataisos namuose nebuvo užfiksuota agresijos ar savikontrolės, smurtinio elgesio požymių, alkoholio vartojimo. Jis šiuo metu atlieka bausmę be sargybos, padalinyje už pataisos įstaigos ribų, dirba kartu su gyvenimo drauge ir, būdamas paleistas lygtinai, turės galimybę toliau dirbti toje pačioje darbovietėje, ką patvirtina su skundu pateikiama darbdavio pažyma. Nuteistojo nuomone, teismas per daug sureikšmino padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, kas jau buvo įvertinta nuosprendyje, ir negali būti laikoma pagrindu atsisakant taikyti lygtinį paleidimą. Be pagrindo buvo sumenkintas jo elgesys pataisos namuose, kuris leidžia įžvelgti akivaizdžią jo pažangą, koreguojant elgesį teigiama linkme.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. Z. skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad V. Z. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju V. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 19 taškų, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Taip pat pažymėtina, kad statiniai kriminogeniniai nekintantys veiksniai iš jų sudaro 10 balų, o likusius 9 balus sudaro svertiniai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti.

8. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami V. Z. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, nuobaudų neturi, skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, linkęs pateisinti save ir savo elgesį, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių ir pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes, nors socialines situacijas vertina teisingai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Jis teigia neturintis priklausomybės alkoholiui, neigia piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje, tačiau, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nusikaltimą nuteistasis įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos buvo tris kartus sulaikytas išgėręs alkoholinių gėrimų. Šios aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui daryti išvadą, kad nuteistasis tiek savo asmenybę, tiek savo elgesį ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančius veiksnius vertina neadekvačiai,

9. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, V. Z. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nesilaikė jam skirto teismo įpareigojimo, dėl ko lygtinis paleidimas buvo panaikintas, ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Visi šie nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis V. Z. sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad probacija gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis V. Z. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

11. Iš pateiktos medžiagos ir skundžiamos nutarties matyti, kad nuteistojo V. Z. lygtinio paleidimo klausimas Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundu, kuriame prokurorė prašė atsisakyti patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 95-847 taikyti nuteistajam V. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo, tačiau prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokurorės skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutartis dalis, kuria išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. Z. (V. Z.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Staniulienės skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas