Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. L., jos atstovei advokatei A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 5 d., apie 07.45 val., Kaune, R. K. g. ties namu Nr. 98, O. L., vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW 7ER REIHE, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesilaikė saugaus atstumo, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį SAAB 9-5, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Būdama eismo įvykio dalyvė, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Šiais veiksmais O. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 101; 126; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. L. kaltės dėl abiejų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 5d. prieš 8 val. išleidusi vaikus, norėjo važiuoti toliau, tačiau link Amalių pervažos buvo susiformavęs automobilių „kamštis“. Kadangi O. L. skubėjo į darbą, todėl matydama, kad toje vietoje neišvažiuos, šiek tiek pavažiavo atbuline eiga ir išvažiavo per kitą išvažiavimą. Važiuodama atbuline eiga, gerai pasižiūrėjo pro veidrodėlius, tačiau matė tik vieną stovintį automobilį „kabluką“, o kito nepastebėjo. Važiuodama nepajautė jokio atsitrenkimo, negirdėjo jokio kontakto garso, nesureagavo jos automobilio „parktronikai“. Atvažiavus į darbą, apie 8.45 val. jai paskambino iš policijos ir paprašė jos sutuoktinio telefono numerio, nes su jo automobiliu padarytas eismo įvykis. O. L. paklausė pareigūno su kokiu automobiliu padarytas eismo įvykis ir išsiaiškino, kad su automobiliu BMW, kurį ji tą dieną vairavo. Tada išėjo į lauką ir apžiūrėjo savo automobilį bei pamatė ant jo kairės pusės galinio bamperio mažytį nubrėžimą. Kiti toje vietoje apgadinimai buvo seni, nes automobilis buvo nupirktas su tais apgadinimais. Nuvykus į policiją, buvo apžiūrėtas jos vairuotas automobilis bei jis buvo nufotografuotas. Tuo metu kokį automobilį ji galėjo apgadinti, pareigūnas nepasakė. Tiks susipažinusi su byla sužinojo, kad apgadino tamsiai mėlyną automobilį.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2016 m. balandžio 5d. ryte prieš 8 val. jis su sutuoktine važiavo link Amalių pervažos, kur buvo susidaręs automobilių „kamštis“. Pamatė atvažiuojantį BMW automobilį, kurį vairavo šviesiaplaukė moteris. Negalėdama išvažiuoti, ji pavažiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį SAAB markės automobilį. Kaip jam atrodė, nuo smūgio automobilis SAAB šiek tiek sujudėjo, tačiau smūgis buvo nestiprus. Ji atsitrenkė savo automobilio kairės pusės galiniu bamperio į stovinčio automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Tada išsitiesino ir išvažiavo šiek tiek greičiau nei įprastai. R. M. su sutuoktine užsirašė BMW automobilio bei SAAB automobilio valstybinius numerius ir apie įvykį iš karto pranešė policijai. Vairuotojos gerai neįsidėmėjo, nes tai truko labai trumpai.

Liudytoja I. B.-M. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas R. M.. Liudytoja I. B.-M. papildomai parodė, kad atsitrenkimo garso nebuvo, tačiau matė, jog smūgis buvo pakankamai stiprus, nes nuo smūgio kliudytas automobilis sujudėjo. Kliudyto automobilio signalizacija nesuveikė. Liudytoja nustebo, kaip po tokio smūgio vairuotoja drįso išvažiuoti iš įvykio vietos. Po kontakto kaltininkės automobilis šiek tiek išvažiavo iš tos vietos, trumpam stabtelėjo, tačiau tuoj pat nedidindamas greičio, iš tos vietos išvažiavo. Liudytoja nepastebėjo, kad vairuotoja dairytųsi ar žiūrėtų pro veidrodėlius.

Liudytojas J. G. parodė, kad 2016 m. balandžio 5d. ryte buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Kalantos gatvėje, kur buvo apgadintas automobilis SAAB. Pranešėjas, kuris pranešė apie pastebėtą įvykį, nurodė, jog įvykio vietoje nelauks. Pranešėjas nurodė kokia eismo įvykį sukėlusio automobilio markė bei valstybinis numeris. Nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas prie parduotuvės stovintis automobilis SAAB, kuris buvo apgadintas. Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Kiek prisimena, buvo apgadinta automobilio priekinė dalis. Apgadinimai buvo padaryti naujai. Būnant įvykio vietoje, prie pareigūnų priėjo moteris ir vyras. Moteris buvo automobilio savininkė ir ji pasakė, kad automobilis anksčiau nebuvo apgadintas ir ant jo yra naujai padaryti apgadinimai.

Liudytoja E. F. parodė, kad 2016 m. balandžio 5d. ryte apie 8.30 val. ji su draugu atėjo prie jos automobilio, nes norėjo važiuoti pas gydytojus ir pamatė prie jo stovinčius policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad jos automobilis yra apgadintas. Apžiūrėjusi pamatė, kad ant automobilio priekinės dalies padaryti nauji apgadinimai, kurių anksčiau nebuvo. Draudimas automobiliu padarytą žalą įvertino 289 Eur.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis atliko eismo įvykio tyrimą, kurio metu vertino liudytojų parodymus, policijos patrulių tarnybiniais pranešimais bei jų pateiktus duomenius, fotonuotraukas. Buvo nustatytas eismo įvykį sukėlusio automobilio savininkas, tačiau paskambinus atsiliepusi moteris pasakė, kad vyras išvykęs ir ji tuo metu ir toje vietoje buvo bei vairavo sutuoktiniui priklausantį automobilį. Nurodžius vairuotojai atvykti į policiją, ji atvyko bei buvo apžiūrėtas jos vairuotas automobilis, ant kurio galinio bamperio kampo aiškiai matėsi šviežiai padaryti apgadinimai. Vairuotoja neneigė, kad tuo metu buvo toje vietoje, kad tuo metu labai skubėjo, apie tai, kad ant jos automobilio rasti apgadinimai galėjo būti padaryti anksčiau, nieko neminėjo bei neaiškino. R. V. abiejų automobilių apgadinimų aukščių nelygino, nes akivaizdžiai matėsi, kad ant abiejų automobilių esantys apgadinimai atitiko vieni kitiems, be to liudytojai buvo nurodę eismo įvykį sukėlusio automobilio markę bei valstybinį numerį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės pažeidimų padarymų aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), foto nuotraukos (b. l. 4-9), E. F. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 08.30 val., atėjusi prie automobilio SAAB 9-5, valst. nr. (duomenys neskelbtini), E. F. rado jį apgadintą. Prie automobilio stovėjo policijos ekipažas (b. l. 10), dokumentų kopijos (b. l. 11-13), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 14), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 15-17), dokumentų kopijos (b. l. 19-21), O. L. paaiškinimas (b. l. 22), R. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 7.45 val., važiuodamas automobiliu į darbą kartu su žmona, R. M. pastebėjo, kaip BMW automobilį vairuojanti šviesiaplaukė moteris padarė auto įvykį ir nuvažiavo. Moteris skubėdama atvažiavo prie išvažiavimo į Kalantos gatvę, pastebėjo, kad automobilių kolona nejuda, pradėjo važiuoti atbuline eiga ir kliudė automobilio SAAB dešinį šoną. Pavažiavo į priekį, apsisuko ir nuvažiavo kito išvažiavimo link (b. l. 23), I. B. – M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji pastebėjo, kaip Kalantos gatvėje ties namu Nr. 98, automobilis BMW, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo šviesiaplaukė moteris, bandydama atbulomis apsisukti automobilių stovėjimo aikštelėje (b. l. 24), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio BMW Serie 7, valst. nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – apgadinta galinio bamperio kairė pusė, įskilęs galinis kairės pusės žibintas (b. l. 25), foto lentelė (b. l. 26-28), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 29-30).

Liudytojai R. M. ir I. B. – M. teismo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, jog jie matė, kai 2016 m. balandžio 5d. prieš 8 val. automobilis BMW, kurį vairavo šviesiaplaukė moteris, negalėdamas išvažiuoti, pavažiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį SAAB markės automobilį. Automobilis atsitrenkė kairės pusės galiniu bamperiu į stovinčio automobilio dešinės pusės priekinę dalį. R. M. su sutuoktine užsirašė BMW automobilio bei SAAB automobilio valstybinius numerius ir apie įvykį iš karto pranešė policijai. Eismo įvykį padariusio automobilio markė bei valstybinis numeris nurodytas ir R. M. bei I. B. – M. priminiuose paaiškinimuose (b. l. 23, 24). Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. balandžio 5d. 07.51 val. gautame M. pranešime apie eismo įvykį Kauno m., Kalantos g. 98 nurodytos abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių markės, spalvos bei valstybiniai numeriai. Nenustatyta liudytojų R. M. ir I. B. – M. asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi ar asmeninių ryšių bei priešiškumo O. L. atžvilgiu, nes iš bylos duomenų matyti, kad jie ir O. L. nėra pažįstami. R. M. ir I. B. – M., pastebėję eismo įvykį bei pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, būdami dori ir sąžiningi piliečiai, atliko pilietinę pareigą ir apie eismo įvykį pranešė policijai, todėl jų parodymai pripažįstami patikimais O. L. kaltės įrodymais. Be to jų parodymus byloje patvirtina ir kiti surinkti įrodymai.

Iš E. F. paaiškinimo (b. l. 10) bei jos parodymų, duotų teismo posėdžio metu matyti, kad jos automobilis SAAB 9-5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. balandžio 5d. buvo tvarkingas ir neapgadintas. Iš liudytojo J. G. parodymų matyti, kad jis patvirtino, jog 2016 m. balandžio 5d. apžiūrint automobilį SAAB, ant jo kairės pusės priekinės dalies matėsi šviežiai padaryti apgadinimai. J. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 14) bei eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 3), foto nuotraukose (b. l. 4-9) užfiksuoti rasti automobilio SAAB 9-5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – įlenktas dešinės pusės sparnas, nubrauktas iš dešinės priekinis bamperis. Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b. l. 25) bei foto lentelėse (b. l. 26-28) užfiksuoti automobilio BMW 7ER REIHE, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai –apgadinta galinio bamperio kairė pusė, įskilęs galinis kairės pusės žibintas. Nustatytų abiejų automobilių apgadinimų vietos pilnai atitinka liudytojų R. M. bei I. B. – M. parodymus apie automobilių kontakto vietas. Nors teismo posėdžio metu O. L. iš esmės nepripažino eismo įvykio padarymo, tačiau iš liudytojos R. V. parodymų bei O. L. pirminio paaiškinimo (b. l. 22) matyti, kad ji, netrukus po įvykio atvykusi į policiją, pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio teigdama, jog viskas įvyko per jos skubėjimą bei neapdairumą ir labai gailėjosi.

Įvertinus visus surinktus ir išdėstytus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog 2016 m. balandžio 5 d., apie 07.45 val., Kaune, R. K. g. ties namu Nr. 98, O. L., vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW 7ER REIHE, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nesilaikė saugaus atstumo, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį SAAB 9-5, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apgadindama minėtos transporto priemonės dešinės pusės sparną, dešinės pusės priekinį bamperį ir tuo pažeidė KET 9p., 101 p., kuris numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu bei 126 p., kuris numato, jog vairuotojas be kitų minėtame punkte nurodytų pareigų, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad O. L. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 07.45 val., Kaune, R. K. g. ties namu Nr. 98, O. L., vairuodama transporto priemonę – automobilį BMW 7ER REIHE, valst. nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę SAAB 9-5, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos, padariusi turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nepranešusi policijai ir nepažymėjusi įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens O. L. pirminio paaiškinimo (b. l. 22) bei jos paaiškinimų, pateiktų teismo posėdžio metu, matyti, kad ji kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, ir nurodė, kad automobilių kontakto nepajuto. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, vertinami visi byloje surinkti įrodymai. Liudytojas R. M. patvirtino, jog jis matė, kai nuo smūgio automobilis SAAB šiek tiek sujudėjo, tačiau smūgis, liudytojo nuomone, buvo nestiprus. Tada automobilis išsitiesino ir išvažiavo šiek tiek greičiau nei įprastai. Liudytoja I. B.-M. patvirtino, kad atsitrenkimo garso nebuvo, tačiau matė, jog smūgis buvo pakankamai stiprus, nes nuo smūgio kliudytas automobilis sujudėjo. Kliudyto automobilio signalizacija nesuveikė. Liudytoja nustebo, kaip po tokio smūgio vairuotoja drįso išvažiuoti iš įvykio vietos. Po kontakto kaltininkės automobilis šiek tiek išvažiavo iš tos vietos, trumpam stabtelėjo, tačiau tuoj pat nedidindamas greičio, iš tos vietos išvažiavo. Analizuojant minėtų liudytojų parodymus, matyti, kad jie abu patvirtino, jog nuo smūgio kliudytas automobilis sujudėjo, kas patvirtina, jog transporto priemonių kontaktas buvo pakankamai stiprus. Iš byloje esančių rašytinių duomenų apie abiems automobiliams padarytus sugadinimus matyti, kad automobiliui SAAB 9-5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryti žymūs apgadinimai, t.y. buvo įlenktas dešinės pusės sparnas, nubrauktas dešinės pusės priekinis bamperis. Iš fotonuotraukų (b. l. 6,7) matyti, jog tam tikros automobilio SAAB 9-5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) detalės buvo sulaužytos, kas taip pat patvirtina, jog kontaktas buvo pakankamai stiprus ir gerai jaučiamas. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad O. L. vairuojamas automobilis kitą automobilį kliudė kairės pusės, t.y. vairuotojo pusės galine dalimi, dėl ko įprastai kontaktas yra geriau pastebimas ir juntamas. Vertinant tyčios klausimą, atsižvelgtina į tai, kad O. L., važiuodama atbuline eiga, bandė įsiparkuoti tarp automobilio SAAB bei kito stovinčio automobilio, dėl ko įprastai atliekant tokį manevrą, yra stebima situacija pro galinio vaizdo veidrodėlius, be to ji teigė, kad tuo metu ji labai skubėjo, todėl vertinant visus byloje surinktus įrodymus yra pagrindo konstatuoti, kad kontaktą savo vairuojamo automobilio galine kairės pusės dalimi O. L. pastebėjo ir pajautė. Nustatyti abiejų transporto priemonių apgadinimai, kontakto stiprumas bei kiti aukščiau patarti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog O. L. supratusi, kad sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdžiusi KET 222 punkte numatytų pareigų. Šios aplinkybės rodo, kad O. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodama KET reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, jog O. L. suprato sukėlusi eismo įvykį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdžiusi KET numatytų reikalavimų, konstatuotina, kad ji tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad O. L. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

O. L. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nors ji teikdama pirminį paaiškinimą, kaltę dėl eismo įvykio pripažino bei nurodė, jog gailisi, tačiau teismo posėdžio metu ji kaltės nei dėl vieno pažeidimo nepripažino, todėl konstatuojama, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., O. L. skirtina nuobauda –bauda, numatyta minėto straipsnio sankcijos ribose

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

O. L. iš įvykio vietos pasitraukė, todėl turi atsakyti už savo veiksmus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad O. L. praeityje tik vieną kartą bausta už KET pažeidimą, tačiau jis nebuvo šiurkštus ar itin pavojingas saugiam eismui. Pažeidimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų O. L. neturėjo. O. L. atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nėra duomenų, kad O. L. eismo įvykį būtų padariusi būdama neblaivi. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, O. L. asmenybę, jos nurodytas šeimynines aplinkybes, įvykio aplinkybes, daro išvadą, kad jos atžvilgiu skiriant administracinę nuobaudą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti O. L. paskyrus mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnyje numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Tačiau nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą, atsižvelgiama į tai, kad O. L. nepripažino nei eismo įvykio, nei pasišalinimo iš įvykio vietos ir nesigailėjo dėl savo veiksmų.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 40 Eur (keturiasdešimties eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį, skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.