Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-12-04 · Administracinė byla Nr. eI2-7380-595/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-04
Bylos Nr.
eI2-7380-595/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Similit“
Atsakovas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-7380-595/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00720-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41;55.1.3. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui M. D.,atsakovo atstovams K. G. ir E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Similit“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Similit“ (toliau - ir UAB „Similit“, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, ir Tarnyba) 2024-01-29 sprendimą Nr. PP2 (toliau – ir Sprendimas) ir 2024-01-25 išvadą Nr. 4-624 (toliau – ir Išvada) arba sumažinti UAB „Similit“ paskirtą baudą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ginčijamu Sprendimu pareiškėjai už nustatytus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ, ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies, 12 dalies, 15 ir 18 dalių, 10 straipsnio 1 ir 6 dalių, 14 straipsnio 5 ir 10 dalių, 19 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies, FNTT direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr. V-186 patvirtintų Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų 40, 43 ir 44 punktų reikalavimų pažeidimus buvo paskirta 16 530 eurų bauda.

Pažymi, kad Bendrovė laikosi PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo. Nurodo, kad UAB „Sabriela" yra paskirtas bendradarbiavimui su FNTT. Taigi šiuo metu PPTFPĮ nėra pažeidžiamas.

Akcentuoja, kad pareiškėjas per labai trumpą laiką ištaisė PPTFPĮ privalomus reikalavimus.

Pažymi, jog pareiškėjai anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus. Pareiškėjos vertinimu ši aplinkybė yra labai reikšminga baudos mažinimo/panaikinimo aspektu. Pažymi, kad Bendrovė užima nedidelę prekybos automobiliais rinkos dalį, rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas, todėl taikytina bauda turėtų būti panaikinta/sumažinta.

Akcentuoja, kad pats Bendrovės patikrinimo procesas jau buvo tinkama priemonė priversti Bendrovę pasitaisyti. Bendrovė gavo gerą pamoką, kurią ištaisė, o atsižvelgiant į tai, kad anksčiau jokių įstatymo pažeidimų Bendrovė neturėjo, baudos skyrimas yra pernelyg didelė sankcija. Dėl šios priežasties prašo panaikinti Išvadą ir Sprendimą bei panaikinti/sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymi, kad šiuo metu teisės aktuose yra įtvirtintas toks reglamentavimas, pagal kurį įpareigotieji subjektai turi paskirti asmenis, kurie organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ir tokius asmenis su paskiriančiuoju subjektu turi sieti sutartiniai darbo santykiai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnyje. Asmuo, neatitinkantis teisės norminiuose aktuose įtvirtintos darbuotojo sąvokos, t. y. nesudaręs darbo sutarties su juridiniu asmeniu ir apie tai neinformavęs „Sodros“, negali būti paskirtas vadovaujančiu darbuotoju, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Taip pat įpareigotiesiems subjektams nustatyta pareiga užtikrinti, kad aptariami darbuotojai turėtų pakankamai žinių įgyvendinti PPTFPĮ nustatytas funkcijas, ir nuolatos rūpintis tinkamu šių darbuotojų apmokymu, o tai, nesant darbo santykių, apsunkina įpareigotojo subjekto galimybes tinkamai įgyvendinti šias pareigas. Todėl, formaliai vertinant, kitos įmonės direktoriaus paskyrimas vadovaujančiu darbuotoju, kad jis Bendrovėje organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nėra visiškai tinkamas PPTFPĮ 22 str. 1 d. nuostatų įgyvendinimas.

Pažymi, kad poveikio priemonė – bauda, pareiškėjai buvo paskirta už jos padarytus šiurkščius ir sistemingus pažeidimus. Parenkant baudos dydį, Bendrovės naudai buvo maksimaliai įvertintos jos pastangos ištaisyti nustatytus pažeidimus.

Akcentuoja, kad Tarnyba įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu, pareiškėjai paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą.

Atsakovo vertinimu, Bendrovei paskirta bauda yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Similit“ šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus, Bendrovei skirtos baudos dydis (16 530 EUR) sudaro tik 3 procentus taikytinos baudos vidurkio (551 000 EUR) arba 1,5 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio (maksimali galima skirti pareiškėjai bauda sudarytų 1 100 000 EUR), todėl mano, kad UAB „Similit“ skirta bauda yra proporcinga nustatytoms pažeidimo aplinkybėms. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su UAB „Similit“ teiginiu, kad jai skirta bauda yra neproporcinga ir (ar) pernelyg didelė.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-01-29 sprendimu Nr. PP2 paskirtos ekonominės sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo panaikinti jam paskirtą baudą arba ją sumažinti.

Byloje nustatyta, kad 2023-08-10 pagal pavedimą Nr. 4-6442 buvo pradėtas UAB „Similit“ veiklos patikrinimas, siekiant nustatyti, ar UAB „Similit“ nuo 2020-01-01 tinkamai vykdyti bei vykdomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančiųjų priemonių įgyvendinimu.

2023-08-23 tarnybiniu pranešimu Nr. 4-6681 buvo užbaigtas UAB „Similit“ patikrinimas ir nustatyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 15 ir 18 dalių, 10 straipsnio 1 ir 6 dalių, 14 straipsnio 5 ir 10 dalių, 19 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies, FNTT direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr. V-186 patvirtintų Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų 40, 43 ir 44 punktų reikalavimų pažeidimai.

Tarnybos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. V-191 sudaryta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), kuriai pavesta nagrinėti galimus Įstatymo pažeidimus, 2024-01-18 organizavo posėdį, į kurį buvo pakviesti UAB „Similit“ atstovai ir kuriame dalyvavo bendrovės įgaliotasis atstovas advokatas J. V.. Šiame posėdyje Komisija išnagrinėjo UAB „Similit“ patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi bendrovės atstovo pateiktus paaiškinimus, priėmė išvadą Nr. 4-624 dėl Įstatymo pažeidimų.

Komisija, nustačiusi pažeidimus, išvadą Nr. 4-624 pateikė Tarnybos direktoriui sprendimui dėl UAB „Similit“ nustatytų Įstatymo pažeidimų priimti.

Tarnybos direktoriaus 2024-01-29 sprendimu Nr. PP-2 UAB „Similit“ paskyrė 16530 Eur baudą už Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 15 ir 18 dalių, 10 straipsnio 1 ir 6 dalių, 14 straipsnio 5 ir 10 dalių, 19 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 dalies, FNTT direktoriaus 2017-12-15 įsakymu Nr. V-186 patvirtintų Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų 40, 43 ir 44 punktų reikalavimų pažeidimą.

Pareiškėja byloje neginčija Nutarime konstatuotų pažeidimų ir juos pripažįsta. Pareiškėja prašo teismo panaikinti Nutarimo dalį, kuria jai buvo paskirta bauda arba ją sumažinti. Skunde nurodo, kad pareiškėja laikosi PPTFPI? reikalavimų; ji per labai trumpa? laika? ištaisė PPTFPI? privalomus reikalavimus; pareiškėjai anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, šią aplinkybę laiko labai reikšminga baudos mažinimo / panaikinimo aspektu; nurodo, kad pareiškėja užima nedidelę prekybos automobiliais rinkos dalį, rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas.

Teismas byloje įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Administracinio teismo atliekama viešosios administracijos diskrecijos teisės kontrolė apsiriboja tuo, kad teismas nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

PPTFPĮ 36 straipsnio 1 dalis nustato poveikio priemones už šio įstatymo pažeidimus, tarpe kurių: šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui (2 punktas).

PPTFPĮ 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones.

PPTFPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 5) šiame įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes.

PPTFPĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą. Minėto straipsnio 5 dalis apibrėžia atsakomybę sunkinančias aplinkybes - tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad priežiūros institucija buvo atkreipusi dėmesį į prižiūrimos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto pažeidimus ar veiklos trūkumus, ar nevykdo privalomų nurodymų.

PPTFPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas:1) už šio įstatymo pažeidimus – nuo 0,5 iki 5 procentų metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje; 2) už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti); 3) už šio įstatymo pagrindais priežiūros tikslais pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą terminą ar neteisingos informacijos pateikimą – nuo 0,1 iki 0,5 procento metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje; 4) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų privalomų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – nuo 0,1 iki 1 procento metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje; 5) už netinkamą veiksmų, kuriuos subjektas turi teisę atlikti tik gavęs priežiūros institucijos leidimą, atlikimą arba veiksmų atlikimą, negavus priežiūros institucijų leidimo, kai toks leidimas reikalingas, – nuo 0,1 iki 1,5 procento metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje.

Tarnyba, siekdama nustatyti skiriamų baudų apskaičiavimo tvarką tam, kad už Įstatymo reikalavimų pažeidimus būtų paskirtos individualizuotos, proporcingos, veiksmingos ir nuo pažeidimų atgrasančios baudos, Tarnybos direktoriaus 2019-04-18 įsakymu Nr. V-71 patvirtino Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau – Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas).

Vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu, kai sprendžiama, kokia bauda skirtina už Įstatymo pažeidimus, baudos dydis apskaičiuojamas nuosekliai iš eilės nuo pirmojo iki penktojo etapo:

1. Pirmuoju etapu nustatomas bazinis baudos dydis.

2. Antruoju etapu bazinis baudos dydis, jeigu yra pagrindo, mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

3. Trečiuoju etapu pirmajame ir antrajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindo, mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą (pažeidimo pobūdis, mastas ir padariniai), trukmę.

4. Ketvirtuoju etapu pirmajame, antrajame ir trečiajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindo, mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytas subjekto padėtį gerinančias arba subjekto padėtį bloginančias aplinkybes.

5. Penktuoju etapu pirmajame, antrajame, trečiajame ir ketvirtajame etapuose nustatytas baudos dydis, jeigu yra pagrindo, mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į kitas reikšmingas, tačiau ankstesniuose etapuose nenustatytas ir nevertintas aplinkybes.

Teismas ginčo atveju, išanalizavęs Išvados, kurios pagrindu priimtas byloje ginčijamas Sprendimas turinį neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais ir reikalavimais panaikinti arba sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą. Kaip nustatyta, pareiškėjas iš esmės neginčija jo padarytų pažeidimų teisinio įvertinimo ir kvalifikacijos. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pripažino, kad skiriant nuobaudą nebuvo pažeistas Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad pareiškėjai bauda buvo paskirta už jos padarytus šiurkščius ir sistemingus pažeidimus. Parenkant baudos dydį, Bendrovės naudai buvo maksimaliai įvertintos jos pastangos ištaisyti nustatytus pažeidimus ir visos jos skunde nurodomos aplinkybės, kurios pareiškėjos vertinimu sąlygotų baudos panaikinimą ar sumažinimą.

Kaip nurodyta, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte Tarnybai, kaip priežiūros institucijai, suteikta teisė kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas: už Įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia Įstatymą arba padaro vieną šiurkštų Įstatymo pažeidimą, arba Įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio Įstatymo pažeidimą paskyrimo – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).

Pažymėtina, kad pareiškėjos 2022 metų bendrosios metinės pajamos buvo 3 192 614 eurai.

Ginčo atveju, Tarnyba įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad pareiškėja savo noru ėmėsi veiksmų taisyti padėtį Bendrovėje, užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms.Todėl Komisija, vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 111.2 papunkčiu, įvertino, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra reikšminga. Tarnyba, laikydama, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra reikšminga, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktu, sumažino baudą 70 procentų bazinio baudos dydžio suma. Pažymėtina, kad Bendrovės pastangas ištaisyti nustatytus pažeidimus ir šiuo baudos apskaičiavimo etapu baudą sumažino maksimaliu Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punkte nurodytu dydžiu.

Vertindama nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, Tarnyba atsižvelgė į tai, kad UAB „Similit“ pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius Įstatymo reikalavimus, pažeidimo pobūdis sudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragas, nes Bendrovės klientų tapatybės nebuvo tinkamai nustatytos ir patikrintos, taip pat nebuvo įgyvendinamos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Pažeidimo mastas (Bendrovės dydis, klientų skaičius, vykdomų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius) yra vidutinis, patikrinimo laikotarpiu Bendrovė turėjo 180 klientų, kurie atsiskaitė grynaisiais pinigais sumomis, lygiomis arba viršijančiomis 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, iš jų 114 atvejų visai nenustatinėjo ir netikrino klientų tapatybės. Nenustatyta, kad Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Dauguma Įstatymo reikalavimų laikymosi trūkumų nustatyti nuo tikrinamojo laikotarpio pradžios, Įstatymo pažeidimai truko daugiau nei vienus metus. Tarnyba, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 15.4 papunkčiu, pagrįstai nurodė, kad nustatyti pažeidimai yra sunkūs ir įvertino konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę balais pagal Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytus kriterijus, gautas balas – 14. Vadovaujantis 16.1.4 papunkčiu, už sunkų pažeidimą pridedama nuo 20 iki 40 procentų bazinio baudos dydžio suma, todėl prie taikytinos baudos buvo pridėta 33 procentų bazinio baudos dydžio suma.

Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjos gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio neįmanoma nustatyti. Vertindama pareiškėjos kaltę, Tarnyba pagrįstai pažymėjo, kad UAB „Similit“ veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti.

Vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktu, atsižvelgiant į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose nurodytų asmens padėtį gerinančių arba asmens padėtį bloginančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą, iš baudos dydžio atimama arba prie jo pridedama iki 40 procentų bazinio baudos dydžio suma. Tarnyba, vertindama UAB „Similit“ finansinį pajėgumą, atsižvelgė į Bendrovės 2022 m. bendrąsias metines pajamas (3 192 614 eurų). Laikydama, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei toliau vykdyti veiklą, investuoti į veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuoto personalo įdarbinimą ir kt.), baudos dydį mažino 20 procentų bazinio baudos dydžio suma.

Parinkdama baudą, Tarnyba įvertino ir tai, kad pareiškėjai anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus. Tarnyba laikė, kad ši aplinkybė yra reikšminga, todėl baudos dydį mažino 20 procentų bazinio baudos dydžio suma. Tarnyba įvertino ir tai, kad UAB „Similit“ bendradarbiavo su Tarnyba jai atliekant patikrinimą, pripažino visas esmines įtariamo pažeidimo aplinkybes. Tarnyba laikė, kad ši aplinkybė yra UAB „Similit“ padėtį gerinanti, todėl iš taikytinos baudos buvo atimta 20 procentų bazinio baudos dydžio suma.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atsiliepimo argumentu, kad bendradarbiavimas su Tarnyba yra laikytinas Įstatymo nustatytų pareigų vykdymu, už kurio nevykdymą Įstatyme nustatyta atsakomybė, todėl neturi būti pervertinamas.

Teismo vertinimu aplinkybė, kad Bendrovė užima nedidelę prekybos automobiliais rinkos dalį, rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatytas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bauda gali būti panaikinta ar sumažinta. Teismas pažymi, kad taikomos poveikio priemonės turi būti ne tik proporcingos, tačiau ir veiksmingos bei atgrasančios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).

Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad egzistuotų itin svarbios aplinkybės, kurios patvirtintų, jog paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui.

Ginčo atveju teismas pripažįsta, kad Tarnyba įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu, paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą, kurios teismas neturi pagrindo panaikinti ar mažinti skunde pateiktų argumentų pagrindu, todėl skundas atmestinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsžvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Similit“ skundą tmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė