Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apsk. vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagėgiuose atstovei Aušrai Gudjonei,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. 2019 m. balandžio 24 d., apie 19.30 - 20.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje smurtavo prieš mažametį sūnų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia ne mažiau kaip du kartus šluotos metaliniu kotu sudavė E. P. į kairiąją ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam E. P. padarydamas juostų formos poodines kraujosruvas kairio žasto išoriniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2019-04-24 sūnus buvo namie paliktas darbuotis kieme su darbininkais. Grįžus namo iš žmonos sužinojo, kad sūnus E. apmėtė tuos darbininkus akmenimis, neklausė, išvertė konteinerį, išspardė šiukšles po visą sodybą. Jis sudrausmino sūnų E. kambaryje - svetainėje. E. žiūrėjo televizorių, kai jis atėjo ir prašė, kad paaiškintų savo veiksmus. Jis sūnų apibarė ir pasakė „jei nori taip elgtis, susikrauk daiktus ir eik gyventi kitur“. Sūnus pasakė nežinau, kodėl taip elgiuosi. Pagrasino sūnui, kad jis išsigąstų. Tuo metu, kai barė sūnų buvo labai piktas, kažkuriuo momentu paėmė šluotgalį ir sudavė vaikui. Šluotgalis yra plastikinis. Sūnui kliuvo į kairę ranką. Galėjo būti, kad į kairę ranką kliuvo, du smūgiai suduoti buvo. 2019-04-24 buvo blaivus. Svetainėje be sūnaus buvo dukra, kai įvyko konfliktas. Dukra matė tą konfliktą. Tą dieną sūnus išėjo iš namų. Matė, kad vaikas nuėjo pas senelius (uošvius). Jis pas senelius pabuvo tris dienas, po to grįžo namo. Jis nematė kraujosruvų ant sūnaus rankos, nepastebėjo jų. Sūnus E. problemiškas vaikas. Supranta, kad negalima vaiko mušti. Gailisi dėl šito. Šiuo metu sūnaus ir jo santykiai geri, santykiai šeimoje geri. Atsiprašė sūnaus ir apgailestauja, kad taip nutiko. Lankosi pas psichologą. Ėjo į pozityvios tėvystės kursus su žmona. Kursai naudingi. Gali teismą patikinti, kad ateityje nenutiks panašių atvejų. Savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, nes nenorėjo žemintis, buvo išdidus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. P. kaltė be jo prisipažinimo įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: nukentėjusiojo E. P. parodymais, liudytojo J. K. parodymais; rašytiniais byloje surinktais įrodymais: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu, G. Auksoriūtės tarnybiniu pranešimu, grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, asmens apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kt.

Iš 2019-04-26 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba) pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2019 m. balandžio 25 d. Skyriuje gautas pranešimas apie tai, kad tų pačių metų balandžio 24 d., vakare, T. P. sumušė bei išvijo iš namų savo sūnų E. P.. Po įvykio E. P. apsistojo pas senelius R. ir J. K., adresu (duomenys neskelbtini). E. P. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams nurodė, kad tėvas jam sudavė metaliniu šluotos kotu per kairę ranką, jam skaudėjo, verkė (b. l. 6-11).

Iš 2019-04-25 Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. specialistės G. Auksoriūtės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-04-25 Skyriuje gautas pavedimas, jog 2019-04-24 buvo sumuštas E. P. tėvo T. P., kuris taip pat išvarė sūnų iš namų. Vykdant pavedimą bei nuvykus pavedime nurodytu adresu buvo apklausti R. K., E. P. ir R. P.. R. K. paaiškino, kad 2019-04-24, apie 19 val., būdama lauke pamatė verkiantį anūką E., kuris stovėjo ant šaligatvio, rankoje laikė du maišus. E. jai papasakojo, kad jį sumušė tėvas. Apklaustas E. paaiškino, kad jis su mama ir seserimi dirbo lauke – sodino tujas. Jis pavargo, todėl nuėjo į kambarį. Tada grįžo tėvas, paklausė mamos, kodėl jis nieko nepadeda. Tėvas užėjęs į namo vidų pradėjo šaukti, sudavė kelis kartus su metaliniu šluotos kotu per kairę ranką, po to liepė susirinkti daiktus ir išeiti. Jis taip pat ir padarė – susidėjo antklodę į maišą ir išėjo į lauką, atsistojo ant šaligatvio ir verkė, iki kol pamačiusi močiutė jį parsivedė į savo namus. R. P. paaiškino, kad 2019-04-24 darbavosi lauke. Norėjo pakviesti vaikus, kad jai padėtų, tačiau atbėgusi dukra pasakė, jog E. išėjo pas senelius. Ji pirmiausiai nuėjo pas vyrą paklausti, kas nutiko, kadangi vyras nuėjo pakalbėti su sūnumi, tačiau jis nieko jai nepaaiškino. Tuomet nuėjusi pas sūnų iš jo sužinojo, kad tėvas jį mušė (b. l. 12-15).

Iš 2019 m. balandžio 25 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos matyti, kad E. P. buvo nustatytas 1 grėsmės lygmuo (b. l. 16-31).

Nukentėjusysis mažametis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būnant kambaryje atėjo tėtis, kuris buvo supykęs ant jo. Tėtis pasiėmė metalinę šluotą jos kotu trenkė jam per ranką (rodo kairę ranką, aukščiau alkūnės iš išorinės pusės). Kambaryje buvo sesė ir matė, kaip tėtis jam trankė per ranką. Trenkė du kartus, smarkiai, jam skaudėjo. Po to jam tėtis liepė susirinkti daiktus ir išeiti iš namų. Jis nuėjo pas močiutę, ten buvo kelias dienas, vėliau su mama grįžo į namus. Močiutei sakė, kad jį išvarė iš namų, kad trankė šluota. Pasakė ir mamai. Ant rankos buvo iškilę, jam skaudėjo iki nakties. Senelis vakare ištepė su vaistais (b. l. 63-65).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-04-24 apie 19.30, tiksliai kiek valandų nežino, liepė vaikams eiti į kambarį, o pati nuėjo laistyti augalų. Vyras T. P. taip pat dirbo lauke. Vėliau kieme pamatė dukrą, paprašė pakviesti brolį, kad jis padėtų laistyti. Dukra pasakė, kad brolis išėjo pas močiutę. Tuomet pamatė, kad sūnų į savo namų kiemą vedasi mama, vaikas rankose turėjo maišelį su daiktais. Nuėjo pas mamą aiškintis su vaiku, kas įvyko. E. buvo išsigandęs, pasikūkčiodamas verkė, sakė, kad jam skauda kairę ranką, rodė aukščiau alkūnės išorinėje pusėje. Daugiau nieko nesakė. Apžiūrėjusi sūnų matė ant jo kairės rankos, aukščiau alkūnės paraudimą. Kadangi sūnus nieko nepasakojo, klausė dukters. Dukra, kuriai penki metai, pasakė, kad tėtis ir brolis susipyko, tėtis broliui sudavė su šluota ir išvarė iš namų. Tą vakarą sūnaus daugiau nieko neklausinėjo, jis liko mamos namuose. Namuose bandė kalbėtis su vyru, bet jis visiškai nebendravo ir nieko neaiškino. Kitą dieną pamatė, kad ant sūnaus kairės rankos, toje vietoje kur vaikas rodė ir sakė, jog jam skauda, yra paraudimas, patinimas. Dar kartą klausė sūnaus kas nutiko. Tuomet E. pasakė, kad susipyko su tėčiu, tėtis trenkė jam šluotos kotu, liepė eiti iš namų. Vyras tvirtino, kad vaiką apšaukė, bet jam nesudavė. Dėl šio įvykio pas medikus nesikreipė, nes sūnui jokių rimtų sužalojimų nebuvo, buvo tik paraudimas, nežymus patinimas, vėliau paraudimas šiek tiek patamsėjo, buvo mėlynė (b. l. 93-95, 96-99).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad vyras atsiprašė sūnaus. Šiuo metu santykiai sūnaus ir tėvo geri. Sūnus dažniausiai būna su ja, nes vyras dirba. Paskutiniu metu sūnus tikrai buvo nevaldomas, buvo daug problemų iš mokyklos pusės toks užsispyręs vaikas. Anksčiau nebuvo panašių įvykių namuose. Sutiktų, kad vyras susitaikytų su sūnumi ir būtų atleistas nuo bausmės.

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. P. yra jo anūkas. Jie gyvena netoli vieni nuo kitų, tai tiek E., tiek jo sesuo M. dažnai pas juos ateina. Nei E., nei sesė niekada nėra užsiminę, kad tėtis ar mama muštų, niekada jie su žmona nėra pastebėję, kad E. ar M. būtų kaip nors sužaloti. Žentas T. P. su vaikais yra griežtas, reikalauja tvarkos, jei vaikai ką nors ne taip padaro tai vaikus drausmina tik žodžiais, apšaukia. 2019-04-24 d., vakare, būdami su žmona namuose per langą pamatė priešais jų namus, kitoje kelio pusėje stovintį anūką E.. Jis rankose laikė kažko prikrautus maišelius. Žmona iškart nubėgo prie E. ir parsivedė į namus. E. buvo išsigandęs ir apsiašarojęs. Paklausus kas nutiko, Erikas pasakė, kad tėtis išvarė iš namų. Vaikas maišeliuose buvo įsidėjęs savo rūbų. Po to vaikas pasakė, kad tėtis jam metaliniu kotu sudavė per rankytę. Rodė kairę rankytę, aukščiau alkūnės išorinėje pusėje. Apžiūrint ranką jokių sužalojimo žymių iškart matyti nebuvo, bet E. sakė, kad skauda. E. tiksliai nepasakė kokiu kotu sudavė tetis jam per ranką, tik sakė kotu ir metaliniu. Kiek kartų sudavė nesakė. Netrukus atbėgo vaiko mama, E. ir jai papasakojo tą patį ką ir jiems. Vaikas liko nakvoti pas juos. Vėliau vakare ant vaiko rankos atsirado nežymus patinimas. Kadangi E. sakė, kad skauda, tai jis tą vietą patepė šaldančiu skysčiu nuo skausmo. Trečią dieną ant vaiko rankos, kur E. sakė, kad jam skauda atsirado pamėlynavimas. Tiki, kad žentas galėjo suduoti anūkui ir nemano, kad E. galėjo meluoti, nes vaikas tą vakarą buvo apsiašarojęs ir išsigandęs (b. l. 103-105).

Iš 2019-04-25 asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad ant E. P. kairės rankos, aukščiau alkūnės, išorinėje pusėje, fiksuoti smurtą rodantys požymiai (b. l. 41-45).

Iš 2019 m. balandžio 29 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G. 718/2019 (03) matyti, kad E. P. buvo padarytos juostų formos poodinės kraujosruvos kairio žasto išoriniame paviršiuje; sužalojimai padaryti paveikus žastą kietu buku pailgos formos daiktu, galimai šluotos kotu; sužalojimai padaryti maždaug prieš 4-5 paras iki objektyvios apžiūros, galimai 2019-04-24; E. P. kairėje rankoje išskiriamos dvi trauminio poveikio vietos; E. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 40).

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apsk. vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagėgiuose atstovė Aušra Gudjonė paaiškino, kad iki šio atvejo skyriui šeima nebuvo žinoma, jokių pranešimų apie galimus pažeidimus nebuvo gavę. Po minėto įvykio šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, šeima vykdo visus plano etapus ir tiki, kad viskas eina gera linkme ir problemos sprendžiamos.

Kaltinamojo T. P. kaltė laikoma įrodyta. Kaltinamojo parodymai prisipažįstant padarius nusikalstamą veiką atitinka nukentėjusiojo, liudytojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, rašytinei bylos medžiagai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo T. P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., nes jis smurtavo ir nežymiai sužalojo mažametį.

Dėl BK 38 str.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. P. pareiškė, kad jis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu E. P., mažamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. P. patvirtino sūnaus E. P. ir sutuoktinio T. P. susitaikymą. Kaltinamasis T. P. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu E. P.. Kaltinamojo T. P. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu E. P. neprieštaravo nukentėjusio E. P. įgaliotas atstovas advokatas P.Remeika.

Pagal BK 38 str. 1d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu ar juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis T. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dirba. Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, nukentėjusiam asmeniui nėra padarytos žalos. Kaltinamasis T. P. neteistas (t.1, b.l. 119-121), administracine tvarka metų eigoje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 128), yra dirbantis, lankė Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pasiūlytas psichologo konsultacijas bei pozityvios tėvystės kursus, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1d., teismas sprendžia, kad T. P. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 38 str., BPK 303 str.4d.).

Vadovaujantis BK 67 str.2 d. 9 p. 3 d., 72² str., T. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per keturis (4) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikalstamas veikas T. P. padarė prieš savo šeimos narį.

Dėl proceso išlaidų

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) prašymas pripažinti proceso išlaidomis 71,47 Eur išlaidas už psichologės dalyvavimą nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje ir jas priteisti iš T. P., atmestinas (b. l. 52). Nustatyta, kad psichologė nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio pagrindu, t. y. psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį, dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai yra privalomas. Pažymėtina, kad pagal Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos aprašo 22 punktą, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 338, psichologui užmokestį moka ir patirtas išlaidas kompensuoja ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri pakvietė psichologą dalyvauti nepilnamečio apklausoje. Minėtas išlaidas nėra pagrindo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo T. P., kadangi jos tiesiogiai susijusios su nusikaltimo dalyko įrodinėjimu ir valstybės pareiga finansuoti baudžiamąjį procesą bei šias išlaidas apmokėti iš savo biudžeto, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kuris ikiteisminio tyrimo veiksmas, jo sąnaudos (popierius, ekspertizės, sulaikymo išlaidos) galėtų būti apskaičiuojamos ir pripažįstamos proceso išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-303 str.2d., 305 str.1d., 306 str., 307 str.1d., 7d., teismas

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. padarymą nutraukti, kaltinamajam T. P. susitaikius su nukentėjusiu asmeniu E. P. ir kaltinamąjį T. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. įpareigojant jį per keturis (4) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės T. P. už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu T. P. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).