Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Pakruojo rajono savivaldybės administracijos - atstovui S. M., išnagrinėjęs

S. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkės, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos komunalinio ūkio vyriausiasis specialistas S. M. 2015 m. kovo 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. D., ją kaltinant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalyje, padarymu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 21 d. apie 13.40 val. UAB „Pakruojo vandentiekis“ darbuotojai – vandentvarkos ūkio meistras S. J. ir šaltakalvis – remontininkas A. V. – patikrino nuotekų šulinį Nr. 161, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nelegaliai nuvestas ir pajungtas lietaus nuvedimo nuo namo stogo surinkimo vamzdis į nuotekų šulinį. Pajungimo datos nustatyti nepavyko. Protokole nurodyta, kad S. D. tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 „Dėl vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.11 punktą ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros naudojimo priežiūros taisyklių“, papildytų Aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-19, 17³ punktą, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalyje.

S. D. teismo posėdžio metu kalta dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir nurodė, kad ji nieko nežino, jai niekas nieko nesakė, nieko nematė, niekas neprašė jos ką nors paaiškinti. Surašytus dokumentus supranta, tačiau ji nepripažįsta padariusi pažeidimą. Tame name gyvena ji ir jos sūnaus šeima. Namo savininkė yra ji. Kartu gyvena sūnus V. D., marti T. D. Su sūnumi apie drenažo pajungimą nekalbėjo. Jo neklausė. Ji pati tikrai nejungė. Tuos nuotekų tinklus įsirengė patys, visi gatvės gyventojai dėjosi pinigus ir įsirengė nuosavą trasą, vėliau kitos gatvės žmonės dar prisijungė ir tai buvo maždaug prieš 20 metų. Tiksliai nepamena. Kiek jai yra žinoma, ta jų trasa patenka į bendrus nuotekų tinklus. Apie patikrinimą jai niekas nieko nesakė, apie tai, kad nelegaliai buvo pajungtas vamzdis, ji nieko nežinojo. Niekur jos niekas nekvietė. Ar tas vamzdis po keturių dienų buvo pašalintas, ji nežino, tuo neužsiėmė. Ji pati nematė, kad būtų atvažiavę iš UAB „Pakruojo vandentiekis“ žmonės ir kažką tikrinę.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas S. M. paaiškino, kad administracija gavo UAB „Pakruojo vandentiekis“ dokumentus ir lydraštyje buvo nurodyta, jog prašoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal surašytus ir pateiktus dokumentus. Kadangi administracijos direktoriaus įsakymu yra įgaliotas tą padaryti, jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Visus dokumentus pateikė teismui ir papildomai nieko neturi ką paaiškinti. Nuotekų šulinėlis Nr. 161 tikrai UAB „Pakruojo vandentiekis“ nepriklauso, bet pati sistema, kuri yra sujungta grandine ir eina toliau į valymo įrenginius, nuosavybės teise priklauso UAB „Pakruojo vandentiekis“. Nuotekų šulinio Nr. 161 nuotekų žaliavą paima UAB „Pakruojo vandentiekis“ ir jas saugiai perdirba nuotekų valykloje. Nuosavybės teise, kam priklauso šulinys Nr. 161 dokumentų neturi, oficialiai atsakyti negali. Kiek suprato, ten to kvartalo gyventojai kažkada už savo pinigus įsirengė tą nuotekų sistemą, kurią paskui pajungė į bendrą sistemą, kurią valdo UAB „Pakruojo vandentiekis“ ir atliekas apdoroja valymo įrenginiuose. Nuotekos iš Ž. gatvės patenka į šulinį Nr. 202, tačiau kur tiksliai tas šulinys yra, negali atsakyti. UAB „Pakruojo vandentiekis“ atlieka priežiūros darbus tų tinklų, tačiau kokiu pagrindu negali atsakyti, nes savivaldybės administracija neturi sutarčių su tinklų savininkais. Dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „Pakruojo vandentiekis“ teisėtai valdo gyventojų lėšomis nutiestą trasą (kaip nurodyta protokole taisyklių 17/3 p.), ar yra, negali patikslinti, reikėtų teirautis šių dokumentų per įmonę, kuri vykdo priežiūrą. Jie dokumentų apie nuotekų šulinio Nr. 161 priklausomybę neturi. Aktas dėl padaryto pažeidimo ar buvo surašytas, byloje yra pateikti darbuotojų paaiškinimai, vandens tiekimo įmonės patikrinimo aktas, pridėta tinklų kopija ir lydraštis. Ar įmonėje yra patvirtinta kažkokia nustatyta akto forma, administracija duomenų neturi. Jis surašė protokolą S. D., įvertinęs tyrimo medžiagą iš pirminių dokumentų, kuriuose ir nurodyta, jog S. D. yra namo savininkė. Tyrimo medžiagoje, t.y. 2014 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akte yra užfiksuotas šis asmuo. UAB „Pakruojo vandentiekis“ patikrinimo akte yra parašyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena S. D. Apie kitus asmenis (ten gyvenančius), neturi duomenų.

Liudytojas S. J. parodė, kad dirba UAB „Pakruojo vandentiekis“ vandentvarkos ūkio meistru. Jam priklauso prižiūrėti visa Pakruojo vandentvarkos sistema. Kadangi labai daug pašalinio vandens patenka į nuotekas, todėl jie eina ir tikrinti. Tai buvo eilinis patikrinimas. Pasitaiko ir nelegalių pasijungimų, todėl tuos patikrinimus ir atlieka. Dėl Ž. g. šulinio Nr. 161 gali paaiškinti, jog pradarius šulinį pamatė, jog ateina vamzdis, kurio neturėtų būti (plane jo nebuvo pažymėta). Nufotografavo, surašė aktą ir jį pridavė pavaduotojai. Tik pastebėjus vamzdį, atliko bandymą, t. y. įpylė, kad įsitikintu. Šulinys Nr. 161 yra prie pat namo Nr. 25, jis šalia važiuojamosios dalies, todėl pagalvojo, kad iš to namo, nes pagal vamzdžio kryptį matė, kad nuo to namo. Pats bandymas vyko taip: pasiėmė kibirą vandens ir jį pylė į vamzdį, kuris buvo prie lietvamzdžio nuvestas į žemę. Pats vamzdžio galas kyšojo iš žemės. Pilant į to vamzdžio angą pamatė, kad tas vanduo subėga į nuotekų šulinį Nr. 161. Jis užfiksavo nuotrauka ir filmuota medžiaga. Tas bandymas buvo atliekamas tikriausiai vieną kartą. Jis įsitikino, jog tikrai nuo to vamzdžio vanduo subėga. Kada paskutinį kartą ta trasa buvo tikrinama, nepamena. Jeigu būtų pasijungta anksčiau, būtu pastebėję. Ta trasa nuosavybes teise priklauso kooperatyvui, ne vandentiekiui, bet turinys patenka jiems. Tokias trasas irgi tikrina. Ž. gatvėje yra atskira trasa. Drenažo jie neeksploatuoja. Drenažo nuotekos turi patekti į lietaus tinklus. Ž. gatvėje lietaus tinklų nėra. Mano, kad sutartis buvo surašyta su S. D. dėl vandentiekio ir nuotekų pajungimo (paslaugų teikimo). Jis tik pranešė pavaduotojai, o visus dokumentus rinko pavaduotoja. Jeigu nėra atskiro drenažo nuotekų tinklo, reikia kreiptis į savivaldybę, bet taip elgtis negalima. Praktikoje žmonės įvairiai elgiasi, vieni į talpas, kiti palieka ant paviršiaus. Patikrinimą atlikinėjo kartu su remontininku A. V. Patikrinimo metu gyventojai nebuvo išėję. Tik po to, tą pačią dieną užėjo ir savininkės sūnus tikriausiai buvo. Kiek matyti iš paaiškinimo, jog dalyvavo A. D., tikriausiai jis ir yra savininkės sūnus. Dokumento jo netikrino. Jam buvo pasakyta, jog neteisėtai yra pajungta ir reikia pašalinti tą pažeidimą. Vėliau tikrino už savaitės (ar pora) ir buvo pažeidimas pašalintas – išimtas vamzdis ir užbetonuota. Patikrinimo metu kam priklauso nuosavybės teise tas namas - netikrino. Buvo priėję prie pat namo, prie lietvamzdžio. Prie namo, nuo stogo nueina lietvamzdis ir iš žemės kyšojo vamzdis. Patikrinimo metu kodėl neiškvietė savininko - nepamena. Negali paaiškinti kodėl neužfiksavo pylimo momento, fiksavo, kad tas vanduo atbėga iš to vamzdžio. Savininkas sutiko ir pasirašė patikrinimo akte. Dokumento netikrinome. Kas yra A. D. negali atsakyti. Patikrinimo aktą surašė tą pačią dieną, grįžęs po apžiūros į savo darbo kabinetą, kompiuteriu surašė ir nuvežė atgal, iš namo išėjusiam vyrui padavė susipažinti, jis perskaitė ir pasirašė. Gali patvirtinti tą faktą, kad trasa esanti Ž. gatvėje ir drenažo vandenys suteka į trasą, kuri priklauso UAB „Pakruojo vandentiekis“.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirba UAB „Pakruojo vandentiekis“ ir dalyvavo atliekant patikrinimą, kai buvo ratas pažeidimas. Tą dieną tikrino vandens infiltraciją ir rado šulinyje nuvestą vamzdį. Priėję prie šalia šulinio esančio namo, prie lietvamzdžio, pastebėjo įkastą vamzdį, į jį pylė vandenį, kuris atbėgo į šulinį. Patikrinime dalyvavo jis ir ūkio meistras S. J. Šulinys Nr. 161 buvo šalia namo Nr. 25 ant važiuojamosios dalies. Patikrinimo metu niekas iš namo gyventojų nebuvo išėję. Jis nuėjo prie namo, ten pastebėjo iš žemės išlindusį vamzdį ir į jį pylė vandenį, o tas vanduo subėgo į šulinį Nr. 161. Į tą vamzdį įpylė apie kibirą vandens. Jis pylė, o meistras stebėjo šulinį. Nepamena kada anksčiau tikrino tą šulinį. Patikrinimo aktas buvo surašytas. Jis buvo pateiktas šeimininkui to namo. Jis asmens dokumento neparodė, jie paskambino į duris ir jis išėjo. Prisistatė tikriausia, bet dabar nepamena. Patikrinimo metu S. D. nedalyvavo. Kam priklauso tas namas nuosavybės teise, jis nesiaiškino. Vandenį pylė nuo namo Nr. 25, nes akivaizdžiai vamzdis šulinio viduje buvo išlindęs, o kitas galas tokios pat spalvos buvo išlindęs iš po žemės. Namo šeimininkui nedemonstravo to vandens pylimo. Jam prisistatė kaip vandentiekio atstovai, jis nieko jiems nesakė, arba jis nepamena. Nepamena, ar buvo filmuojama.

Iš 2015-03-06 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATP-3 matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. su protokolu buvo supažindinta ir jį pasirašė (2-3 b. l.).

Iš UAB „Pakruojo vandentiekis“ 2014-12-19 lydraščio matyti, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijai persiunčiama surinkta medžiaga administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (4-8 b. l.).

Iš UAB „Pakruojo vandentiekis“ 2015-04-28 informacinio rašto su priedais matyti, kad nuotekų tinklai Ž. g. nėra perduoti į UAB „Pakruojo vandentiekis“ balansą, tačiau nuotekos iš Ž. g. patenka į nuotekų šulinį Nr. 202 ir tinklus, kurie priklauso UAB „Pakruojo vandentiekis“ (33-44 b. l.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, neįrodžius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. D. kaltės, tai yra nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik nustačius visus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Kaip žinoma, vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties esminių požymių yra asmens kaltė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009-12-18 nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. kaltinama administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalyje, padarymu. Šioje teisės normoje numatyta, kad savavališkas prisijungimas prie vandens tiekimo ar nuotekų šalinimo tinklų ar prisijungimas prie šių tinklų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba nuotekų išleidimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų ir baudą pareigūnams – nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo esmė (ATPK 260 str. 1 d.), tačiau S. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole iš vis nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais (ar neveikimu) S. D. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą. Protokole nurodyta tik tai, kad 2014 m. lapkričio 21 d. apie 13.40 val. UAB „Pakruojo vandentiekis“ darbuotojai nustatė, kad nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nelegaliai nuvestas ir pajungtas lietaus nuvedimo nuo namo stogo surinkimo vamzdis į nuotekų šulinį, tai yra tik patį galimai nelegalaus prisijungimo prie nuotekų sistemos faktą. Tačiau nei UAB „Pakruojo vandentiekis“ atsakingi darbuotojai, nei Pakruojo rajono savivaldybės administracija nesiėmė absoliučiai jokių priemonių nustatyti asmenį, kuris galimai savavališkai įrengė lietaus nuvedimo vamzdį į nuotekų šulinį ar organizavo šio vamzdžio įrengimą. Buvo nueita paprasčiausiu keliu - administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo kurio galimai savavališkai buvo pajungtas lietaus nuvedimo vamzdis į nuotekų šulinį, savininkei S. D., nors vien garbus jos amžius (patikrinimo metu jai buvo 85 metai) turėjo sukelti abejonių jos galimybėmis atlikti Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalyje numatytus neteisėtus veiksmus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. D. aplamai nebuvo pranešta apie apliekamą galimai neteisėto prisijungimo prie nuotekų sistemos patikrinimą (nuotekų šulinio Nr. 161 patikrinimas buvo atliekamas nedalyvaujant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams (atstovams)), ji nedalyvavo atliekant tyrimą dėl galimai neteisėto prisijungimo prie nuotekų (2014 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktas buvo įteiktas nenustatytam asmeniui; byloje nėra jokių duomenų, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena A. D., kuris, kaip nurodė UAB „Pakruojo vandentiekis“ darbuotojai, atlikę patikrinimą, susipažino su patikrinimo aktu; S. D. nurodė tokio asmens visai nepažįstanti).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nepadarė jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, tai yra savavališkai nejungė lietaus nuvedimo vamzdžio nuo savo namo į nuotekų šulinį, be to, ji nurodė, kad nežino kas tai padarė. Teismas, atsižvelgdamas į S. D. amžių, leidžiantį suabejoti jos gebėjimais atlikti Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalyje numatytus neteisėtus veiksmus, neturi pagrindo abejoti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių šiuos S. D. parodymus. Vien to fakto, kad S. D. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo kurio galimai savavališkai buvo pajungtas lietaus nuvedimo vamzdis į nuotekų šulinį, savininkė, neužtenka jos patraukti atsakomybėn už savavališką prisijungimą prie nuotekų šalinimo tinklų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, kad S. D. savavališkai įrengė prisijungimą prie nuotekų šalinimo tinklų, tai yra padarė jai inkriminuotą administracinį tesiės pažeidimą. Kaip jau minėta, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. D. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalyje, sudėties, neįrodžius jos kaltės šio pažeidimo įvykdymu, todėl administracinio teisės pažeidimo byla (teisena) S. D. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str.1 d.1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., 302⁴ str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą (teiseną) S. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.