Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus atstovei Viktorijai Bučinskaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti I. B. priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vieno mėnesio terminui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 1 d.

Prašyme nurodyta, kad 2020 m. birželio 1 d. 14.25 val. į VŠĮ RKL Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus II mišrios patologijos skyrių Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 2.26 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu buvo priverstinai hospitalizuota I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Hospitalizuotas asmuo sutikimo būti paguldytam į įstaigą neduoda, nors serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ir (ar) aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui. Tai patvirtina duomenys: nevartoja vaistų, darosi agresyvi, grasina susidoroti, gadina bendrą namų turtą-baldus, buitinę techniką, artimųjų asmeninius daiktus. Apžiūros metu išsakė psichozei būdingus išgyvenimus-girdi namuose vaikštant nesamus žmones, įsitikinusi, kad artimieji jai kenkia, įsitikinimų pagrįsti negali. Ligos nepripažįsta, gydytis atsisako. Prašoma išduoti leidimą pratęsti CK 2.26 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio pagrindu ir tvarka I. B. priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vieno mėnesio terminui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 1 d. 14.25 val.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė tenkinti prašymą ir išduoti teismo leidimą pratęsti I. B. priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje 1 mėnesio laikotarpiui, nes pagal šiuo metu esamą pacientės sunkią psichinę sveikatos būklę, jai reikalingas stacionarus gydymas.

Hospitalizuotino asmens I. B. atstovė advokatė Juzefa Brinevičienė sutinka su pareiškėjo prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinio hospitalizavimo tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau- Įstatymas). Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog I. B. psichikos liga serga nuo 2000 metų, daug kartų gydėsi įvairiose psichiatrijos stacionaruose dėl depresinio tipo schizoafektinio sutrikimo, kuris įgavo rezistencijos gydymui požymius, per metus po kelis sykius, remisijos nepilnavertės, 6-4 mėnesių trukmės, paūmėjimų klinikoje- depresinė simptomatika su suicidinėmis mintimis, nerimu, miego sutrikimais. Paskutinį kartą RKL PK AS gydyta 2019 m. lapkričio 4-7 d. Jai buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas.

Iš ligos istorijos išrašo matyti, kad I. B. somatinė būsena normali. Psichikos būsena : sąmoninga, teisingai orientuota vietoje ir laike. Į pokalbius neatsakinėja, perklausinėja, kalba tik tai, ką pati nori, pikta, sako, kad jos sesuo ir sūnus vagia iš jos turtą, jie yra chroniški alkoholikai, ji turi juos išlaikyti, nesupranta kodėl yra vežama į psichiatrijos ligoninę, teigia, kad nesirašys ant jokių dokumentų, nes taip sako per TV, paprašo pakviesti socialinį darbuotoją, kad jai patvirtintų, jog galima pasirašyti, tačiau nepasirašo ir prie soc. darbuotojo. Mąstymas nenuoseklus, neproduktyvus. Nuotaika svyruojanti. Emocijos prigesę. Nukentėjusio aktyvaus dėmesio, daugumą klausimų tenka kartoti po kelis kartus. Š. m. minčių negyventi neturi. Savo būklės atžvilgiu kritika nepakankama, gydytis nesutinka. Klinikinė diagnozė: pateko į stacionarą dėl neadekvataus elgesio, sąlygoto kliedesinių išgyvenimų. Šiuo metu stebima psichozės būsena, dominuojant kliedesinei- mišraus tipo afektinei simptomatikai.

Iš E. B. ir A. B. 2020 m. birželio 1 d. prašymo matyti, kad jie prašyme nurodė, jog I. B. šiuo metu nevartoja vaistų, pas gydytojus nesilanko, niekur neišeina, užsidariusi, su niekuo nepalaiko kontaktų. Į artimųjų prašymus gydytis nereaguoja, darosi vis agresyvesnė, jos elgesys tampa nepakenčiamu, neprognozuojamu, kaltina sūnų ir seserį nebūtais dalykais, grasina susidoroti, gadina bendrą bei artimųjų turtą, todėl prašo suteikti pagalbą.

Iš pareiškėjo atstovės paaiškinimų, medicininių dokumentų, E. B. ir A. B. 2020 m. birželio 1 d. prašymo matyti, kad dėl sutrikusios pacientės I. B. psichikos yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei, taip pat kitų asmenų sveikatai ar gyvybei bei jų turtui.

2020 m. birželio 2 d. gydytojų konsiliumas konstatavo, kad I. B. ligos nepripažįsta, gydytis nesutinka, bet aktyviai nesipriešina. Kadangi klinikiniame vaizde stebima psichozei būdinga simptomatika, artimųjų nurodytas prašyme pavojingas sau ir aplinkiniams elgesys (grasina artimiesiems, gadina bendrą turtą, nesigydo, nors liga nustatyta, leidžia jai progresuoti), reikalingas stacionarinis gydymas, todėl nutarta teikti prašymą teismui dėl leidimo tęsti priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje Aleksoto sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo priverstinės hospitalizacijos pradžios.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas bei teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų išsakytus argumentus, sprendžia, jog pareiškėjo prašymas dėl I. B. priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl I. B. priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo termino pratęsimo psichiatrijos įstaigoje 1 mėnesio laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pratęsti I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje terminą 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios, tai yra nuo 2020 m. birželio 1 d.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.