Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. liepos 20 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. liepos 20 d. nutarimu M. L. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2015 m. birželio 17 d., 19.41 val., Geležinio Vilko g. 6, Vilniuje vairuodamas transporto priemonių junginį SCANIA, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCMITZ ZKO 18/L, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo trečia eismo juosta, apvažiuodamas priekyje lėčiau važiavusį automobilį OPEL INSIGNIA, v. n. (duomenys neskelbtini) ir vėl grįždamas į trečiąją eismo juostą, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė automobilį OPEL INSIGNIA, dėl ko įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, taip pat jis vairuodamas transporto priemonių junginį, kurio didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos, važiavo toliau nei antra eismo juosta nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto.

Minėtu nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio nuostatomis, M. L. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 45 Eur bauda.

Skunde nurodoma, kad iš byloje esančių nuotraukų nesimato Opel automobilio dešinio priekinio sparno ir dešinės pusės priekinių durelių apgadinimo. Taip pat teigiama, kad skiriasi tarnybiniame pranešime nurodytų automobilių detalių aukščiai, todėl jų kontaktas nebuvo galimas.

Skunde nurodoma, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime yra netiksliai nurodyta įvykio vieta.

M. L. tvirtina, jog jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyto pažeidimo, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta.

Teismo posėdžio metu M. L. parodė, kad važiavo nuo Vingio parko antra eismo juosta, kadangi pirma eismo juosta važiavo mokomasis automobilis. Jo greitis buvo apie 62-63 km/h. Antroje eismo juostoje labai lėtai važiavo automobilis Opel, kuriam pamirksėjo automobilio žibintais, taip rodydamas, jog šis automobilis pasitrauktų į kitą eismo juostą, tačiau Opel į tokius veiksmus nesureagavo. Priartėjus prie minėto automobilio, jo vairuotojas pradėjo stabdyti, todėl kilo automobilių spūstis. Signalizavo priešais važiuojančiam automobiliui, jam iš paskos važiuojantys automobiliai taip pat signalizavo. Į pirmą eismo juostą grįžti negalėjo, nes ten buvo automobilių spūstis. Prieš tunelį, atsiradus trečiai eismo juostai, automobilis Opel persirikiavo į trečia juostą. M. L. aiškino, jog jis pats toliau važiavo antra juosta. Važiuodamas antra juosta aplenkė automobilį Opel ir važiavo trečia eismo juosta. Lenkdamas Opel matė, kad atstumas buvo normalus, todėl minėto automobilio tikrai nekliudė. A. O. važiavo jam iš paskos ir netoli nuo Santariškių jį sustabdė policijos pareigūnai. Ant minėto automobilio nebuvo veidrodėlio gaubto, tačiau pats veidrodėlis buvo sveikas. M. L. pažymėjo, jog apgadinimų aukščiai nesutampa ir jei būtų kliudęs veidrodėlį, jis turėjo būti nulaužtas.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. L. parodė, kad yra įmonės, kuriai priklauso M. L. vairuotas automobilis, savininkas. Ant automobilio Scania su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L jokių apgadinimo žymių nematė. Ant automobilio Opel sparno ir durelių matėsi nubraukimai. Liudytojas teigė, jog kontakto metu automobilio Opel veidrodėlis turėjo būti nulaužtas, o ne užlenktas.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad važiavo Geležinio Vilko gatvės nuokalne, važiavo antra eismo juosta, matė, kaip jam iš paskos pavojingai artėjo vilkikas su priekaba. Automobilio bagažinėje vežė šunį, todėl prilėtino greitį, siekdamas susidūrino atveju išvengti didesnių sužalojimų. Vilkiko vairuotojas jam signalizavo ir pavojingai artėjo prie jo automobilio, todėl teko padidinti greitį. Važiuojant tuneliu atsirado trečia eismo juosta, persirikiuoti nereikėjo, kadangi antra juosta, kuria jis važiavo, tunelyje tapo trečia juosta. Vilkikas važiavo jam iš paskos trečia eismo juosta, tuomet sunkvežimis, lenkdamas jo vairuojamą automobilį, persirikiavo į antrą eismo juostą ir po to grįžo atgal į trečią juostą. Vilkiko vairuotojas darydamas manevrą kliudė jo vairuojamą automobilį, nulaužė veidrodėlio dangtelį ir apibraižė automobilį. Įvykio metu veidrodėlis užsilenkė į lango pusę. Po susidūrimo vilkiką pradėjo vytis ir kvietė policijos pareigūnus.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. J. parodė, kad važiavo kartu su T. K.. Per veidrodėlį pastebėjo, jog vilkikas pavojingai artėja prie T. vairuojamo automobilio. Įvažiavus į tunelį, vilkikas lenkė automobilį Opel, pati matė, kaip manevro pabaigoje vilkikas galine dalimi kliudė T. K. vairuojamą automobilį. Kontakto metu buvo įbrėžtas automobilio šonas, dešinės pusės veidrodėlis užsilenkė į lango pusę, nukrito plastmasinis dangtelis.

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. birželio 17 d., 19.41 val., Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog tunelyje sunkiasvoris automobilis su priekaba, kurios v. n. (duomenys neskelbtini), lenkdamas apgadino automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini), ir šalinasi iš eismo įvykio vietos nuo Pedagoginio žiedo link Ozo g. (b. l. 28)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 17 d., buvo gautas pranešimas, jog Geležinio Vilko g. tunelyje krovininis automobilis Scania, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios v. n. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo Geležinio Vilko gatve link Santariškių. Pranešėjas taip pat nurodė, kad jo automobiliui Opel yra apgadintas dešinės pusės veidrodėlis, jis važiuoja iš paskos pažeidėjui. Policijos pareigūnai sustabdė automobilį Scania, kurį vairavo M. L.. Prie policijos pareigūnų taip pat privažiavo nukentėjusysis T. K., kuris nurodė, kad Scania automobilio vairuotojas, važiuodamas Geležinio Vilko gatve tuneliu link Konstitucijos prospekto ir atlikdamas manevrą kliudė automobilį Opel, dėl šios priežasties apgadino automobilio Opel dešinės pusės veidrodėlį ir nesustojęs nuvažiavo toliau. M. L. nurodė, jog apie galimą įvykį sužinojo tik jį sustabdžius policijos pareigūnams, be to, suabejojo, ar jis galėjo padaryti pažeidimą, kadangi automobilio Opel veidrodėlis yra apgadintas 1,05 m aukštyje, o ant Scania automobilio tokiame aukštyje jokių apgadinimų nebuvo. Ant automobilio Scania policijos pareigūnai pastebėjo labai nežymų puspriekabės kairės pusės posūkio guminio laikiklio nubrozdinimą 0,50 m aukštyje, o ant automobilio Opel dešinės pusės priekinio sparno ir dešinės pusės priekinių durelių – nežymų nubrozdinimą 0,48 m aukštyje. (b. l. 27)

Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad automobilis Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Scania, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo patraukti iš eismo įvykio vietos, automobilio Opel vairuotojo pranešimu eismo įvykio vieta buvo Geležinio Vilko gatvės tunelis, kryptimi nuo Geležinio Vilko g. link Ukmergės g. (b. l. 30)

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį yra užfiksuota, jog ant Scania su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L kairės pusės priekabos guminės lanksčios lemputės dalies yra matomas nežymus nubraukimas, o automobiliui Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės pusės durys. (b. l. 31)

Iš vaizdo įrašų, esančių administracinio teisės pažeidimo byloje, matyti, kad automobilis Scania, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Scmitz ZKO18/L Geležinio Vilko gatve važiavo antra eismo juosta, o atsiradus trečiai eismo juostai į tunelį įvažiavo ir iš tunelio išvažiavo trečia eismo juosta. A. O. Insignia važiavo antra eismo juosta, kuri prieš tunelį tapo trečia eismo juosta, ir iš tunelio išvažiavo taip pat trečia eismo juosta. (b. l. 32)

Byloje pateiktose nuotraukose užfiksuoti automobilis Scania su puspriekabe Scmitz ZKO18/L ir automobilis Opel Insignia po eismo įvykio. (b. l. 41-48)

Tyrimo metu M. L. parodė, kad 2015 m. birželio 17 d., apie 19.45 val., vairavo automobilį Scania, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančią PĮ „M. L.“. Važiavo Geležinio Vilko g. link Ozo g. Oras buvo giedras, kelio asfaltas sausas. Kelyje trys eismo juostos, jis važiavo antra eismo juosta, parodė posūkį į kairę, nes priekyje buvo kamštis. Persirikiuodamas praleido jį lenkiantį automobilį, o kitas automobilis Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini), liko už jo. Nuvažiavęs apie 3 km buvo sustabdytas policijos pareigūnų Geležinio Vilko gatvėje dėl to, kad neva kliudė automobilio Opel Insignia veidrodėlį. Pareigūnams paaiškino, kad Opel Insignia nekliudė, jį gerai matė per veidrodėlį persirikiuodamas į trečią eismo juostą. A. O. Insignia, važiuodamas priešais jį, staiga sumažino greitį nuo 65 km/h iki 35 km/h ir taip sudarė avarinę situaciją, todėl aplenkė automobilį Opel Insignia. (b. l. 36)

Liudytojas T. K. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio 17 d., apie 19.40 val., vairavo automobilį Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo mamai J. K.. Važiavo Geležinio Vilko gatve link Konstitucijos prospekto, oras buvo giedras, švietė saulė, kelio danga sausa. Tunelyje važiavo trečia eismo juosta. Opel automobilio žibintai buvo įjungti, greitis apie 55 km/h. Besileidžiant nuo kalno pastebėjo, jog vilkikas važiuojantis iš paskos, priartėjo prie jo automobilio galo arčiau nei 50 cm atstumu. Važiuodamas sulėtino greitį ir tuomet vilkiko vairuotojas panaudojo garsinį signalą priversdamas jį viršyti maksimalų leistiną greitį 5 km/h. Galiausiai vilkikas pradėjo didinti greitį ir tunelyje staigiu manevru bandė aplenkti jo vairuojamą automobilį. Dėl tokio vilkiko vairuotojo elgesio jam teko staigiai stabdyti automobilį ir tuomet pastebėjo, kad užsilenkė jo vairuojamo automobilio dešinysis veidrodėlis. Vilkiko vairuotojas nuvažiavo nesustojęs, todėl pats važiavo jam iš paskos. (b. l. 34)

Liudytoja I. J. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio 17 d., apie 19.40 val., sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje automobilyje Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini). Važiavo Geležinio Vilko gatve link Konstitucijos prospekto. Oras buvo giedras, švietė saulė, kelio danga sausa. Važiavo kairėje eismo juostoje, greitis apie 60 km/h. A. O. vairuotojui signalizavo automobilio Scania vairuotojas, todėl Opel vairuotojas palaipsniui pradėjo lėtinti greitį. Kai automobilio Scania vairuotojas signalizavo Opel vairuotojui, automobilis Scania nuo Opel automobilio galo buvo nutolęs pusę metro atstumu. Opel vairuotojui pasiekus leistiną greitį, krovininis automobilis Scania persirikiavo į kitą eismo juostą, aplenkė automobilį Opel staigiu manevru ir rikiavosi prieš automobilį Opel. A. S. besirikiuodamas su savo puspriekabe kliudė automobilio Opel veidrodėlį ir šoną, tačiau nuvažiavo toliau nesustojęs. (b. l. 33)

M. L. skundas netenkinamas.

M. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas transporto priemonių junginį Scania, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo trečia eismo juosta, taip pat jis vairuodamas transporto priemonių junginį, kurio didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos, važiavo toliau nei antra eismo juosta nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 120 punkto reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 120 punkte numatyta, kad kroviniais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto negu antrąją eismo juosta.

M. L. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, jog Geležinio Vilko gatvėje važiavo trečiąja eismo juosta. Teismo posėdžio metu M. L. paaiškino, jog važiavo antra eismo juosta, o prieš tunelį, atsiradus trečiai eismo juostai, į pirmąją eismo juostą nepersirikiavo, nes ten buvo automobilių spūstis. Faktą, kad M. L. važiavo trečia eismo juosta patvirtina ir liudytojų T. K. bei I. J. parodymai. Aplinkybę, jog M. L. važiavo trečia eismo juosta patvirtina taip pat byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip transporto priemonių junginys Scania su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L į tunelį įvažiavo ir iš tunelio išvažiavo trečia eismo juosta. Taigi aptarti įrodymai patvirtina M. L. kaltę padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

M. L. tiek tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme tvirtino, jog, apvažiuodamas automobilį Opel, jis šio automobilio nekliudė. M. L. aiškino, kad automobilio Opel vairuotojas sukėlė automobilių spūstį važiuodamas pernelyg lėtai, todėl jis šį automobilį nutarė aplenkti, manevrą atliko saugiai. Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad M. L. važiuodamas greta automobilio Opel Insignia, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šį automobilį, dėl ko įvykio metu buvo apgadintas kliudytas automobilis. Faktas, jog M. L. aplenkė T. K. vairuojamą automobilį tunelyje abejonių nekelia. Šį faktą patvirtina tiek paties M. L., tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog Opel į tunelį įvažiuoja pirmas, o iš paskos važiuoja sunkvežimis su priekaba, iš tunelio pirmas išvažiuoja jau minėtas sunkvežimis, o vėliau išvažiuoja ir Opel. Taip pat nekyla jokių abejonių, kad Opel važiavo trečia eismo juosta, o M. L. vairuojamas sunkiasvoris automobilis apvažiavo Opel antrąja eismo juosta. Ginčas kyla tik dėl to, ar, apvažiuojant T. K. vairuojamą automobilį, M. L. vairuojama transporto priemonė šį automobilį kliudė. Teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad M. L. kliudė T. K. vairuojamą automobilį ir jį apgadino. T. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog tuo metu, kai vilkikas rikiavosi į trečią eismo juostą, buvo kliudytas jo automobilis, dėl įvykusio kontakto užsilenkė šoninis veidrodėlis. Tokius pačius faktus nurodė ir liudytoja I. J.. Abu liudytojai nurodė, jog nuo kontakto tarp transporto priemonių nukrito veidrodėlio plastikinė detalė, tačiau veidrodėlis išliko funkcionalus. Veidrodėlis užsilenkė į lango pusę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog I. J. apie eismo įvykį pranešė iš karto po šio įvykio, t. y. 19.41 val., ji iš karto nurodė, kad tunelyje sunkiasvoris automobilis su priekaba, kurios v. n. (duomenys neskelbtini), lenkdamas apgadino automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų parodymais, kurie prieštarauja tik M. L. parodymams, tačiau neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad T. K. bei I. J. turi kokį nors pagrindą apkalbėti M. L., nurodyti iš tikrųjų neįvykusius faktus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog ant Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio nėra plastikinio dangtelio, yra nežymiai nubrėžtos priekinės dešinės pusės durys bei sparnas. Pažymėtina, jog iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad ant krovininio automobilio Scania puspriekabės kairės pusės posūkio esantis guminis laikiklis yra 50 cm aukštyje, o ant automobilio Opel Insignia dešinės pusės priekinio sparno ir dešinės pusės priekinių durelių esantis nubrozdinimas yra 48 cm aukštyje. Taigi akivaizdu, jog ant automobilio Opel priekinių dešinės pusės durelių ir sparno užfiksuotų apgadinimų aukštis visiškai sutampa su krovininio automobilio guminio laikiklio aukščiu. Dviejų centimetrų aukščio skirtumas nevertintinas kaip esminis, kadangi akivaizdu, jog jis galėjo atsirasti dėl automobilių judėjimo ar nuo nedidelių kelio nelygumų. Vertindamas nustatytus faktus kartu su liudytojų parodymais, teismas konstatuoja, jog būtent minėtu guminiu laikikliu Opel Insignia buvo padaryti apgadinimai užfiksuoti ant šio automobilio priekinių dešinės pusės durelių bei sparno.

Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog nekyla jokių abejonių, kad Opel veidrodėlis negalėjo būti apgadintas ir nebuvo apgadintas jam kontaktuojant su krovininio automobilio Scania puspriekabės kairės pusės posūkio guminiu laikikliu. Vis tik šis faktas nereiškia, jog kontakto tarp M. L. vairuojamos transporto priemonės ir T. K. vairuojamos transporto priemonės nebuvo ir šio kontakto metu nebuvo apgadintas Opel šoninis veidrodėlis. Kaip jau minėta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kad Opel Insignia veidrodėlio plastikinis dangtelis buvo nudaužtas transporto priemonėms kontaktuojant. Teismui nekyla abejonių, kad Opel Insignia šoninis veidrodėlis buvo kliudytas puspriekabe. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad buvo kliudytas automobilio šoninis veidrodėlis, dar nereiškia, jog turi būti kliudytas ir šio automobilio korpusas, kadangi veidrodėlis yra išsikišęs. Įvertinus transporto priemonių dydžius, svorį teismas konstatuoja, kad net ir nuo nedidelio (nestipraus) ir itin trumpo kontakto tarp Opel veidrodėlio ir puspriekabės, šis veidrodėlis galėjo būti apgadintas. Kaip jau minėta, liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje aptarti ir anksčiau analizuoti įrodymai patvirtina, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad puspriekabė braukė veidrodėlį jos važiavimo kryptimi, šiuo atveju nekyla abejonių tik dėl to, kad kontaktas tarp puspriekabės ir veidrodėlio buvo, tačiau kokio pobūdžio šis kontaktas buvo, nustatyti neįmanoma. Teismas konstatuoja, jog esant tik nedideliam ir trumpam kontaktui tarp transporto priemonių, Opel Insignia veidrodėlis galėjo užlinkti ir užlinko į šio automobilio pusę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog galima kelti versiją, kodėl nebuvo aptikti jokie apgadinimai ant puspriekabės. Vis tik įvertinus transporto priemonių gabaritus ir buvusio kontakto pobūdį, teigtina, jog ant puspriekabės po kontakto galėjo ir neatsirasti žymesnių ar pastebimų apgadinimų.

Teigti, jog eismo įvykis galėjo įvykti dėl T. K. kaltės nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad pats M. L. teigė, jog jo įsitikinimu, atlikti manevrą yra saugu. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog M. L. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir buvo pagrįstai už šio pažeidimo padarymą nubaustas.

Skundžiamame nutarime buvo nustatyta, kad M. L. kliudydamas automobilį Opel Insignia apgadino abi transporto priemones. M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ant jo vairuojamo vilkiko jokių apgadinimų nebuvo. Šia aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. L., kuris yra įmonės, kuriai priklauso transporto priemonių junginys Scania su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L. Jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad apžiūrėjęs automobilį jokių apgadinimo žymių nematė. Iš byloje pateiktų nuotraukų taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, kad guminės lanksčios lemputės dalis buvo apgadinta. Todėl teismas aplinkybę, kad M. L. apgadino abi transporto priemones šalina. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti tik tai, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini).

Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Geležinio Vilko g. 6, Vilniuje. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, jog pažeidimo padarymo vieta byloje nurodyta netiksliai. M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį Opel Insignia apvažiavo tunelyje, o sugrįžo atgal į trečią juostą taip pat tunelyje. Liudytojais teisme apklausti T. K. ir I. J. paaiškino, kad vilkikas automobilį Opel Insignia apvažiavo tunelyje ir persirikiuodamas kliudė taip pat vis dar tunelyje. Tokius paaiškinimus patvirtina ir vaizdo įrašai. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus faktus, konstatuoja, jog M. L. abu pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas, padarė važiuodamas Geležinio Vilko g. Vilniuje, tuneliu link Konstitucijos prospekto.

Teismo priimamas procesinis sprendimas yra vientisas teisės taikymo aktas, todėl anksčiau aptarti skundžiamo nutarimo netikslumai yra taisytini nekeičiant ir nenaikinant šio nutarimo, tuo labiau jie neturi esminės reikšmės jo teisėtumui bei pagrįstumui.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kurie sudaro darnią visumą, patvirtina, kad būtent M. L. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje. Skiriant nuobaudas už padarytus pažeidimus M. L. buvo tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 ir 30² straipsnių nuostatomis, t. y. buvo atsižvelgta į teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas)). M. L. buvo paskirtos atitinkamų Lietuvos Respublikos ATPK straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos – baudos. Teismui nekyla abejonių, jog paskirtos nuobaudos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. liepos 20 d. nutarimą Nr. 10N-34137385-15 palikti nepakeistą ir M. L. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.