Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3627-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
1-3627-806/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29120-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
E. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3627-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29120-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1; (S) 1.1.7.2.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. L. (E. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. 2017 m. birželio 12 apie 14.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudojo smurtą artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, jog jis konflikto metu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais savo sugyventinę V. P., po ko, V. P. laikant dukrą ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) ant rankų, pradėjo ją stumdyti, griebė už rankos ir kartu su dukra parvertė ją ant grindų, po to sugriebė ją už plaukų ir tempė iš vieno kambario į kitą, dėl ko ji daug kartų susitrenkė įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinio žasto, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, kairio peties, kairio žasto, kairio riešo, pilvo priekinės sienos poodines kraujosruvas, dešinio žasto poodine kraujosruva su kraujosruvomis odoje, juosmens dešinės pusės odos nubrozdinimus, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1909/2017(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. L. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta iš dalies. Iki įvykio kartu gyveno apie 3 metus su V. P.. Buvo sugyventiniai. Gyveno jo motinai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas yra dviejų kambarių. Įvykio dieną, kada tai buvo jau neprisimena, vasarą, jei neklysta, dienos metu, bute buvo jis, V. ir jų dukra, kuriai tada buvo pusantrų metų. Įvykio dieną buvo blaivus. Tarp jo ir V. įvyko žodinis konfliktas, jie susipyko. Tada norėjo išeiti iš buto, pradėjo rengtis, V. jo nenorėjo išleisti. V. pirma pradėjo jį stumdyti, sakyti, kad jis niekur neis. Bandė ją apraminti, tačiau ji ir toliau taip pat elgėsi - mosikavo rankomis, stumdėsi. Nori pažymėti, kad jų dukra konflikto metu buvo kambaryje, o jis su V. virtuvėje. Tuomet jau norėjo išeiti iš buto, tačiau V. atsistojo tarp durų, ir nenorėjo jo išleisti. Tada ją pastūmė, kad ji pasitrauktų. Kai pastūmė, V. nukrito ant grindų. Tada jį atsikėlė ir vėl atsistojo tarp durų. T. V. sugriebė už plaukų ir taip laikydamas pasakė jai: "Baik". Už plaukų jos netempė, tik laikė. V. pradėjo verkti. Tada paleido ir išėjo iš buto. Kai po kiek laiko grįžo į butą, V. su dukra nebuvo bute. Po įvykio išvyko į Norvegiją , jei neklysta tai buvo 2017 m. birželio 29 dieną. Į Lietuvą grįžo 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje. Nori pasakyti, kad V., kaip parašyta įtarime, už plaukų iš vieno kambario į kitą netempė, dukra tuo metu, kai tarp jų įvyko konfliktas buvo kitame kambaryje, o ne pas V. ant rankų, kaip parašyta įtarime. Ją tik pastūmė ir vėliau tik griebė už plaukų. Taip pat nori pasakyti, kad visą laiką, kai buvo Norvegijoje su V. bendravo, ji jam skambindavo, jis jai irgi. Taip pat ji lydėjo jį į oro uostą. Taip pat kai grįžo į Lietuvą su V. irgi bendravo. Dabar apie 3 savaites nebendrauja, kadangi susipyko, bendrauja tik su vaiku susijusiais klausimais, kadangi V. dabar per teismus nori padaryti taip, kad jis dukrą galėtų matyti tik prie jos (b. l. 36-37). 2017-12-06 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą apklaustas papildomai, savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad nori papildyti savo pirminius parodymus ir nori paaiškinti, kad įvykio dieną, kada tai buvo jau neprisimena, susibarė su V.. Žodinio konflikto metu norėjo išeiti iš buto, tačiau V. nenorėjo jo išleisti. Tada pradėjo stumdytis, V. pirma jį pastūmė, tada pastūmė ją jis. Kai pastūmė V., ji nukrito ant grindų. Tuo metu buvo labai susinervinęs, piktas, ir tada, kai V. gulėjo ant grindų dar griebė jai už plaukų. Toliau nelabai prisimena ką darė, kadangi emociškai buvo labai susijaudinęs ir piktas. Galimai ir kiek tempė V. nuo buto išėjimo durų į kitą kambarį, kad galėtų ramiai išeiti iš buto. Ar V. visą laiką laikė jų dukrą ant rankų neprisimena, galimai ir laikė. Ar V. susitrenkė, kai ją tempė už plaukų, nežino. Nutempęs ją nuo buto įėjimo durų išėjo iš buto. Kai po kiek laiko apsiraminęs grįžo į butą, V. ir jų dukros nebuvo. Labai gailisi dėl savo tokių veiksmų. Pirminės apklausos metu neprisipažino visiškai, kadangi išsigando baudžiamosios atsakomybės. Tačiau dabar sako, kaip buvo iš tikrųjų, ir savo tokių veiksmų nepateisina. Labai gailisi kad taip pasielgė. Su V. po minėto įvykio negyvena. Bendrauja tik klausimais susijusiais su vaiku (b. l. 41, 42-43).

Nukentėjusioji V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu E. L. yra kartu 5 metai. Kadangi savo nuolatinės gyvenamos vietos neturi, ji, jų dukra K. E. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir sugyventinis pabūna kažkiek laiko pas jo mamą (duomenys neskelbtini), arba pas jos močiutę, (duomenys neskelbtini). Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Į policiją dėl smurtaujančio sugyventinio kreipėsi prieš 2 metus, bet po to susitaikė, pareiškimą atsiėmė. 2017-06-12 14.00 val., bute (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas, dėl to, kad sugyventinis norėjo susitikti su draugais ir vestis kartu su savimi jų dukrą K. E. L.. Sugyventiniui pasakė, kad dukros neleis vestis su savimi. Pasiūlė sugyventiniui eiti visiems kartu, sugyventinis nesutiko, pasakė, kad jam gėda eiti kartu su ja, pradėjo ją įžeidinėti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada pasakė E. L., kad susikrauna savo ir vaiko daiktus ir išvažiuoja. Jis pradėjo mėtyti jos daiktus po visą kambarį, prie vaiko daiktų neleido prisiliesti. Sugyventinis E. L., būdamas blaivus, sugriebė ją už plaukų, parvertė ant žemės, kai griuvo rankose laikė jų dukrą, K. E. L.. Nugriuvus ant nugaros sugyventinis suėmęs už plaukų žeme tampė po kambarį, visą laiką laikė rankose prie savęs dukrą. Kai sugyventinis suėmęs už plaukų tempė ją per durų slenkstį, dukra į durų staktą susitrenkė galvą. Po susitrenkimo ant dukros galvos sumušimų nebuvo. Dukra buvo labai išsigandusi, verkė. Dėl tokių sugyventinio veiksmų pajuto fizinį skausmą, ant rankų ir pilvo liko sumušimų žymės, buvo išrauti plaukai. Sugyventinis ją išvarė iš buto, neleido pasiimti dukros daiktų. Su dukra ji išvažiavo pas savo močiutę, (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis nevartoja alkoholio mėnesį laiko, nes yra užsikodavęs nuo alkoholio (b. l. 17). Papildomos apklausos metu V. P. parodė, kad po įvykio, kai prieš ją smurtavo jos buvęs sugyventinis E. L., po apytiksliai savaitės, E. išvyko į užsienį į Norvegiją. Prieš jam išvykstant, jis jai skambino, buvo susitikę, ir jis prašė, kad ji atsiimtų pareiškimą. Jam paaiškino, kad neatsiims ir jam neatleis. Daugiau nebendravo su E.. Su E. paskutiniu metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso E. motinai. Butas dviejų kambarių. E. įvykio dieną buvo blaivus. Įvykio dieną turėjo eiti į mokslus, o E. turėjo likti namuose su dukra K. (dukra (duomenys neskelbtini) metų gimimo). Kadangi pamatė, kad E. ruošiasi kažkur išeiti, pasiliko namuose. E. jos paklausė, kodėl ji lieka ir neina į mokslus, jam atsakė, kad dėl dukros. Tarp jų įvyko konfliktas. Konflikto metu buvo pasiėmusi dukrą ant rankų. E. nekreipė dėmesio kad laiko dukrą, ir pradėjo iš pradžių ją stumdyti. Tuomet čiupo jai už rankos ir su dukra parvertė ant grindų, griebė už plaukų ir pradėjo tempti. Visą laiką laikė dukrą ant rankų. Tempė ją iš vieno kambario į kitą. Kai tempė ją, ji daug kur buvo atsitrenkusi, taip pat kai tempė ją per durų slenkstį, į durų staktą galva trenkėsi ir dukra. E. jos nemušė kumščiais ar kaip kitaip, tik buvo griebęs už abiejų rankų ir tempė už plaukų. Ant rankų turėjo mėlynes, nubrozdinimus ant nugaros. Tuomet E. ją su dukra išvarė iš namų. Nuvažiavo pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini). Papasakojo kas nutiko, ir nusprendė nuvažiuoti į komisariatą parašyti pareiškimą. Dėl šio įvykio patyrė fizinę ir moralinę žalą. Turtinės žalos nepatyrė. Buvo nuvykusi į Teismo medicinos institutą, kur ją apžiūrėjo ir nustatė kokie sužalojimai jai buvo padaryti. Daugiau niekur nesigydė. Dėl patirtų žalų civilinio ieškinio nereikš. Su E. taikytis nenori, jam neatleis už tai, kaip jis pasielgė, nori kad jis atsakytų už savo veiksmus. Kaip minėjo, E. šiuo metu yra išvykęs į Norvegiją, kada jis grįš į Lietuvą, nežino (b. l. 19-20).

2017-06-12 V. P. pareiškime nurodytos įvykio aplinkybės, atsispindinčios apklausų metu (b. l. 11).

Įvykio aplinkybės detalizuotos pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 30-31).

2017-06-12 paskirta užduotis atlikti V. P. kūno tyrimą. Specialisto išvadoje Nr. G 1909/2017 (01) nurodyta, kad V. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinio žasto, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, kairio peties, kairio žasto, kairio riešo, pilvo priekinės sienos poodinės kraujosruvos, dešinio žasto poodinė kraujosruva su kraujosruvomis odoje, juosmens dešinės pusės odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-06-12). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt keturiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai yra būdingi tiesioginiams trauminiams poveikiams. Tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse sužalojimų jai padarymo metu. Tiriamoji su ją žalojusiu asmeniu galėjo būti tarpusavyje išsidėstę įvairiai. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad V. P. galėjo jausti fizinį skausmą, sužalojimo jai padarymo metu (b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs pirmiau aptartų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta. Pats kaltinamasis prisipažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieš nukentėjusiąją V. P.. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė kaltininko prieš ją panaudoto smurto aplinkybes, sutampančias ir su nurodytosiomis pareiškime dėl prieš ją padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina bei detalizuoja ir pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys. Kompetentingo specialisto išvada nustatytas V. P. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas – sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatmesta galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, smurtavus prieš nukentėjusiąją V. P. bei nežymiai sutrikdžius pastarosios sveikatą, įrodyta. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji aktualiu metu buvo kaltinamojo sugyventinė, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip padaryti prieš šeimos narį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 78-79).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę E. L., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas, pasikėsinta į šeimos nario sveikatą, veika tyčinė, baigta), vertintina ir jo paties asmenybė – jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas, administracine tvarka baustas, gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2017-03-14 iki 2017-03-17, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 69). Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas nuo 2017-03-23, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Žalingas vartojimas (b. l. 68). Atlikus konsultaciją, specialisto išvadoje Nr. 89TPK-621/2017 nurodyta, kad E. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 72). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis šiuo atveju bus pasiekta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę bei tam tikrus įpareigojimus. Teismo vertinimu, prokuroro nurodytas bausmės dydis šiuo atveju yra adekvatus, atitinkantis protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Kadangi E. L. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, pastarajam paskirtinos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. L. (E. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, per skirtą laisvės apribojimo terminą be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per skirtą laisvės apribojimo terminą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. skirti sumažintą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per skirtą laisvės apribojimo terminą be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per skirtą laisvės apribojimo terminą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, E. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė