Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-104-1081/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
1-104-1081/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22979-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Kaltinamasis
N. K.
Nukentėjusysis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-104-1081/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22979-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.10.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.16.4.1.; 1.2.18.3.; 2.3.4.36.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Juškuvienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Vijoletai Meškauskienei, kaltinamajai N. K., nukentėjusiajam R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti Švedijoje nuosavoje įmonėje patalpų prižiūrėtoja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. neteisėtai panaudojo prisijungimo prie interneto banko atpažinimo kodą, slaptažodį bei slaptažodžių kortelės slaptažodžius bei atliko 3 finansines operacijas interneto banko informacinėje sistemoje, o būtent: 2014 m. gegužės 29 d., per kompiuterinę sistemą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama prisijungimo prie R. P. AB „Luminor Bank“ interneto banko duomenis: atpažinimo kodą, slaptažodį bei slaptažodžių kortelės slaptažodžius, taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungė prie R. P. AB „Luminor Bank“ interneto banko informacinės sistemos ir iš R. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB “4Finance” pervedė 0,01 Eur registracijos mokestį ir pateikė paraišką 1500 Lt (437,85 Eur) paskolai gauti, dėl ko 2014 m. gegužės 29 d. į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“, pervedus 1500 Lt (434,43 Eur) paskolą, ji, 2014 m. gegužės 29 d. iš R. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt (291,90 Eur) L. K. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 500 Lt (145,95 Eur) I. V. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Taip pat N. K. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, o būtent: 2014 m. gegužės 29 d., 06:46 val., per kompiuterinę sistemą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama prisijungimo prie R. P. AB „Luminor Bank“ interneto banko atpažinimo kodą, slaptažodį bei slaptažodžių kortelės slaptažodžius, taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungė prie R. P. AB „Luminor Bank“ interneto banko informacinės sistemos.

Taip pat N. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2014 m. gegužės 29 d., 06:46 val., per kompiuterinę sistemą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodama prisijungimo prie R. P. AB „Luminor Bank“ interneto banko atpažinimo kodą, slaptažodį bei slaptažodžių kortelės slaptažodžius, taip save identifikuodama kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai prisijungė prie R. P. AB „Luminor Bank“ interneto banko informacinės sistemos, ir iš R. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB “4Finance” pervedė 0,01 Eur registracijos mokestį ir pateikė paraišką 1500 Lt (437,85 Eur) paskolai gauti, dėl ko 2014 m. gegužės 29 d., į R. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“, pervedus 1500 Lt (434,43 Eur) paskolą, ji, 2014 m. gegužės 29 d. iš R. P. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt (291,90 Eur) L. K. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir 500 Lt (145,95 Eur) I. V. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nukentėjusiajam R. P. nežinant ir nemokant paskolos, dėl ko skolos išieškojimas pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą buvo perduotas antstoliui, padarė 1092,55 Eur su 12,44 Eur palūkanomis, iš viso 1104,99 Eur turtinę žalą.

N. K. savo kaltę pripažino visiškai ir apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. pasiėmė iš dviejų bankų greitąją paskolą pasinaudodama R. P. asmens duomenimis. Jis buvo davęs jai savo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. Jis tuo metu važinėjo į užsienį, dirbo vairuotoju, todėl buvo davęs jai teisę tvarkyti jo sąskaitą. Jai susidarė labai sunki materialinė padėtis ir ji pasinaudodama jo banku, pasiėmė jo vardu paskolas. Gautus pinigus pravedė ir išsigrynino per sūnaus ir mamos sąskaitas, nes jos sąskaita buvo užblokuota. Nei mama, nei sūnus apie tai nieko nežinojo. Neturėjo jokio tikslo jį nuskriausti ar kitaip pasinaudoti jo pinigais, bet uždelsė mokėjimus ir R. gavo įspėjimą iš banko. Ji jam tą pačią dieną prisipažino ir pažadėjo, kad viską grąžins. R. mama prašė, kad ji patvirtintų raštu, kad yra skolinga R., jo vardu paėmusi paskolą, nes R. gali neprisiminti. Ji sutiko, parašė, pasirašė ir R. pasirašė tokį kaip paskolos raštelį. Mokėjo kaip galėjo, dengė skolą ir buvo įsitikinusi, kad skolą visiškai padengė. Kai ji pradėjo dengti tas skolas, bankai jai informacijos apie likutį nesuteikdavo, todėl buvo prašiusi R., kad jis pasidomėtų ir ją informuotų. Išvykdama gyventi į (duomenys neskelbtini) prašė R., kad pasižiūrėtų, ar viskas tvarkoje, ar nėra likę kokios skolos nesumokėtos. Jis patikino, kad viskas gerai ir ji rami išvažiavo. Po kelių metų R. pradėjo skambinėti ir sakyti, kad yra dar jos nesumokėtų skolų, kad yra priaugę delspinigių. Pamanė, kad jis ją tiesiog reketuoja. Dar jis ėmė grasinti policija, sakė, kad turi pažįstamą tyrėją, kuri žino, kaip tuos pinigus iš jos atimti. Po kurio laiko paskambino jai tyrėja ir paaiškino, kad tikrai yra užvesta byla. Tyrėja jai davė sąskaitą, nurodė tikslią sumą ir ji nedelsdama tą visą sumą pravedė į nurodytą sąskaitą. Praėjus porai savaičių pamatė, kad tie pinigai jai sugrįžo į sąskaitą. Pasiskambino tyrėjai ir ji atsiuntė kitą sąskaitą. Vėl pravedė pinigus ir netrukus tyrėja pranešė, kad R. pinigus gavo. Jai buvo pasakyta atvykti į (duomenys neskelbtini) pas tyrėją, kad ateis R. ir jie pasirašys susitaikymo protokolą. Ji atvažiavo, po kurio laiko atėjo R. ir pareiškė, kad ji dar turi jam sumokėti delspinigius ir moralinę žalą. Ji nesutiko su R. reikalavimu, bet tyrėja pasakė, kad jei byla nebus nutraukta, tyrėja gaus prokuroro sutikimą tolesniems veiksmams ir ji nebus išleista iš (duomenys neskelbtini). Tada apsisprendė sutikti ir pas tyrėją parašė, kad dar yra skolinga 700 Eur. Pripažįsta savo kaltę ir tai, kad padarė žalą R.. Tada, kai tyrėja atsiuntė sąskaitą, pravedė 13 000 kronų, t. y. apie 1200 Eur. Skolą šiuo metu yra sumokėjusi, tačiau nėra sumokėjusi 750 Eur moralinės žalos, sutinka ją sumokėti. Nuo rugpjūčio 1 d. yra nedarbinga. Labai nesėkmingai susilaužė ranką ir tebėra nedarbingume. Gauna apie 10 000 kronų per mėnesį, t. y. apie 1000 Eur. Galėtų su R. P. atsiskaityti per du mėnesius. Dabar labai gailisi, žalą atlygins ir niekada gyvenime taip nebedarys.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Kaltinamosios N. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jos pačios visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2018 m. gegužės 15 d. policijos informacinio pranešimo ROIK 0118000243790 duomenimis apie tai, kad 2018 m. gegužės 15 d. į policijos komisariatą kreipėsi R. P. pranešdamas, kad 2014 m. gegužės 29 d. pasinaudojus pareiškėjo duomenimis ir be jo sutikimo buvo paimtas greitasis kreditas iš UAB „4Finance“ 434,43 Eur. Pagal 2018 m. kovo 7 d. antstolės G. Ž. vykdomąjį raštą Nr. S-18-188-35282018-03-07 R. P. skola yra 1092,55 Eur. R. P. vardu kreditą galėjo paimti N. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 22-23);

2018 m. gegužės 15 d. R. P. protokole - pareiškime užfiksuotais duomenimis, kad 2014 m. gegužės 29 d. be jo sutikimo buvo pasinaudota jo elektroninės bankininkystės duomenimis ir paimtas 434, 43 Eur greitasis kreditas iš UAB „4Finance“. Jo vardu kreditą galėjo paimti buvusi pažįstama N. K. (1 t. b. l. 26-32);?

?? 2018 m. gegužės 15 d. liudytoju apklausto R. P. parodymais, kad 2014 m. gegužės 29 d. be jo sutikimo buvo pasinaudota jo elektroninės bankininkystės duomenimis ir paimta paskola iš UAB „4Finance“ 434,43 Eur sumai. Pagal 2018 m. kovo 7 d. antstolės G. Ž. vykdomąjį raštą jo skola yra 1092,55 Eur. Jo vardu kreditą galėjo paimti buvusi jo draugė N. K., šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini). 2014 metais iš UAB „4Finance“ jis gavo raštą, kad jis skolingas bendrovei. Paklausė N. K., ar ji nepaėmė jo vardu kredito, nes jis pas ją laikė savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. N. K. prisipažino ir parašė skolos raštą, kad ji 2014 m. gegužės - liepos mėnesį be jo sutikimo, pasinaudodama jo elektroninės bankininkystės duomenimis, sudarė su UAB „4Finance“ paskolos sutartį Nr. 1461359, pagal kurią gavo paskolą, kurios tikslios sumos jis nežino. Atidžiau perskaitęs N. K. skolos raštą, pastebėjo, kad ji jo vardu paėmė dvi paskolas, su viena įmone atsiskaitė, o su kita įmone neatsiskaitė, dėl ko skola susidarė su palūkanomis. Šiuo metu užblokuotos jo banko sąskaitos, esančios AB SEB banke ir AB DNB banke. 2014 m. gegužės 29 d. paimtas jo vardu greitasis kreditas buvo pervestas į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB NORDEA banke, o iš jo banko sąskaitos pinigai pervesti į kitą banko sąskaitą, kam ji priklauso, jis nežino (1 t., b. l. 36-38);

prie 2018 m. gegužės 15 d. liudytojo apklausos protokolo R. P. pateiktais dokumentais: 2018 m. gegužės 4 d. UAB „4Finance“ pranešimu, adresuotu R. P., kad jam 2014 m. gegužės 29 d. buvo suteiktas 434,43 Eur kreditas į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kopija, kurioje nurodyta, kad kredito gavėjas yra R. P.; 2014 m. rugsėjo 25 d. N. K. pasirašytu skolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės - liepos mėnesį, pasinaudojusi R. P., gyvenančio (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės duomenimis, paėmė paskolas iš UAB „MCB Finance“, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „4Finance“, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai dienai, įskaitant palūkanas, delspinigius, kitas susijusias išlaidas grąžintina suma yra 8297, 04 Lt. Įsipareigoja šią sumą įstaigoms grąžinti dalimis, pagal sudarytą mokėjimo grafiką, ne mažiau po 300 Lt per mėnesį; 2018 m. kovo 7 d. antstolės G. Ž. raginimu vykdyti sprendimą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-688-169/2018, išduotą 2018 m. vasario 26 d., skolininkas R. P., išieškotojas UAB „Finansų administravimas“, piniginis išieškojimas 1092,55 Eur skola ir 12,44 Eur palūkanų; 2018 m. kovo 6 d. antstolės G. Ž. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui; vykdymo išlaidų apskaičiavimu; Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vykdomuoju raštu Nr. e2-688-169/2018 (1 t. b. l. 39-47);

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. birželio 19 d. papildomai liudytoju apklausto R. P. parodymais, kad jis elektronine bankininkyste nesinaudojo ir šiuo metu nesinaudoja, nes nemoka ja naudotis. Elektroninę bankininkystę jam padėjo atidaryti draugė N., kuriai jis davė visus savo asmens duomenis. Visi šie duomenys buvo pas N., jos prašydavo paskambinęs pažiūrėti, kiek jam darbdavys pervesdavo atlyginimo, nes tada dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Daugiau jokių piniginių pervedimų ar finansinių operacijų jai daryti neleido, tuo labiau neleido pasiimti jokio greitojo kredito. Pervestą atlyginimą jis išsiimdavo iš savo banko sąskaitos su savo banko mokėjimo kortele bankomate. Draugė N. neturėjo nei jo banko kortelės, nei jo asmens dokumento. Po 2014 m. rugsėjo 25 d. surašyto skolos raštelio praėjus gal porai metų, jam N. pasakė, kad viską jau išmokėjo, jokios skolos nėra. Jis tada paskambino kredito įmonei „Credit24“ ir pasiteiravo ar skolų nebėra, įmonė pasakė, kad viskas sumokėta. Kad skolos raštelyje yra dar viena kredito įmonė, jis skaitydamas nepastebėjo, tai yra nepastebėjo kredito bendrovės UAB „4 Finance“ (Vivus.lt) ir nežinojo apie tai, kad šioje kredito bendrovėje yra paimta 1500 Lt (434,43 Eur) paskola, kol nebegalėjo išsiimti pinigų iš banko sąskaitos, nes banko sąskaitoje rodė, kad jis yra skoloje. Tada jis kreipėsi į antstolius ir sužinojo, kad yra skoloje kredito bendrovei „4Finance“ (Vivus.lt) už 2014 metais paimtą paskolą, kurios jis neėmė, dėl to jo banko sąskaitos buvo užblokuotos. Tada dar kartą perskaitęs skolos raštelį sužinojo, kad N. buvo paėmusi ne vieną, o dvi paskolas. Po to susisiekė su drauge N., kuri gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad ji skolinga, o ji sakė, kad jis nusišneka, daugiau su juo nekalbėjo ir su ja negalėjo susisiekti. Tada jis kreipėsi į policiją su pareiškimu (1 t., b. l. 49-50);

2019 m. sausio 22 d. liudytojo L. K. parodymais, kad N. K. yra jo mama. Nuo 2008 m. jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) grįžo gyventi 2017 m. „Swedbank“ AB banke turėjo banko sąskaitą ir buvo paėmęs namų planą, pagal kurį turėjo dvi banko mokėjimo korteles vienai banko sąskaitai. Vieną banko kortelę turėjo jis pats, o kitą buvo palikęs savo mamai. Ji su ta kortele pati galėjo iš bankomato išsiimti pinigus, taip pat turėjo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus prie banko sąskaitos. Jo alga buvo pervedama į banko sąskaitą. Jeigu jis negalėdavo išsiimti pinigų su savo kortele, tai paskambindavo mamai ir paprašydavo pravesti pinigų pragyvenimui būtent toje šalyje, kurioje tuo metu buvo. Kadangi jo darbas buvo susijęs su važinėjimu po visą Europą ir banko sąskaitos jis negalėjo atsidaryti kiekvienoje šalyje, tai bankas pasiūlė namų planą su dviem banko kortelėmis. Jokių pinigų iš bankomato Lietuvoje jis neėmė, nes tuo laiku Lietuvoje negyveno ir mamai jokių pinigų, išimtų iš bankomato, neperduodavo, bei pats jokių pavedimų nedarydavo, nes su savimi neturėjo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, o juos turėjo jo mama. Apie jokias mamos paimtas paskolas iš kredito bendrovių jis nežino. Kokios pinigų sumos buvo pervestos į jo banko sąskaitą jis nežino, taip pat nežino, kas galėjo siųsti pinigus ir kokiomis sumomis (1 t., b. l. 60-61);

R. P. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, iš kurio matyti, kad 2014 m. gegužės 29 d. į R. P. sąskaitą iš UAB „4Finance“ buvo pervestas 1500 Lt kreditas, 2014 m. gegužės 29 d. iš R. P. banko sąskaitos 500 Lt buvo pervesti į I. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 29 d. iš R. P. banko sąskaitos 1000 Lt pervesti į L. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 71-75);

L. K. banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, iš kurio matyti, kad 2014 m. gegužės 29 d. iš R. P. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į jo sąskaitą pervedama 1000 Lt, kurie vėliau pervedinėjami į I. V. banko sąskaitą, atliekami įvairūs mokėjimai (1 t., b. l.132-137);

UAB „Finansų administravimas“ 2018 m. rugsėjo 13 d. rašto „Dėl duomenų pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22979-18“ duomenimis, kuriame nurodyta, kad 2014 m. gegužės 29 d. 06:46:05 val. R. P. vardu užsiregistruota UAB “4Finance“ www.vivus.lt internetinėje svetainėje iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini). Kliento registracija patvirtinta 2014 m. gegužės 29 d. iš asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „4Finance” banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedant 0,01 Eur registracijos mokestį, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad sutinkama su Vivus.lt paskolos sutarties sąlygomis. 2014 m. gegužės 29 d. 06:46 prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.vivus.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 434,43 Eur (1500,00 Lt) vartojimo kreditui gauti. Patikrinus registraciją ir kredito parašką 2014 m. gegužės 29 d. R. P. suteiktas 434,43 Eur (1500 Lt) vartojimo kreditas, pervedant jį į sąskaitą (duomenys neskelbtini), Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpis - 1 mėnuo. 2014 m. spalio 14 d., 2014 m. lapkričio 28 d., 2014 m. gruodžio 23 d. buvo gautas 37,65 Eur mokėjimas už vartojimo kreditą iš R. P. banko sąskaitos, iš tos pačios banko sąskaitos buvo gautas mokėjimas po 40,00 Eur 2015 m. vasario 6 d. ir 2015 m. kovo 23 d., o 2015 m. balandžio 10 d. 40,00 Eur mokėjimas buvo gautas iš N. K. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81-85);

2018 m. gruodžio 19 d. N. K. duotais parodymais, kad 2014 metais ėmė paskolą, ji gyveno su R. P. kaip sugyventiniai. Tuo laikotarpiu, kol gyveno kartu, sugyventinis R. P. vykdavo į komandiruotes, į užsienį, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Jis jai paliko elektroninės bankininkystės duomenis, tai yra atpažinimo kodą, slaptažodį, slaptažodžių kortelės slaptažodžius, dėl to, kad ji pažiūrėtų, kiek jis gavo algos, papildytų jam telefono sąskaitą. 2014 metų gegužės mėnesį ji turėjo problemų su bankais, nes 2014 m. gegužės 26 d. buvo areštuota jos asmeninė banko sąskaita už skolas. Reikėjo mokėti už nuomojamą butą, nes, kol R. būdavo reise, ji gyveno nuomojamame bute, o kai jis grįždavo iš reiso, jis ją parsiveždavo pas save į namus. Tuo metu ji dirbo ir gaudavo pastovią algą. Jai kaip tik tuo laiku reikėjo pinigų, tai ji turėdama R. P. banko prisijungimo duomenis prie jo elektroninės bankininkystės sugalvojo pasiimti greitąjį kreditą, nes jai reikėjo skubiai pinigų. Ji internetiniame puslapyje “4 finance“ užpildė paskolos paraišką dėl paskolos gavimo 1500 Lt sumai. Pildant kredito paraišką buvo sąlyga, kad reikia sumokėti 0,01 centą, kad būtų patvirtinta ir suteikta paskola, tai ji per R. P. elektroninę bankininkystę pervedė kredito bendrovei 0,01 centą. Kokius duomenis užpildė paraiškoje nepamena, taip pat nežino, ar nurodė elektroninį paštą, kiek pamena, tai gyvenamosios vietos adreso pildyti nereikia. Pildant paraišką internetu pati kredito bendrovė gauna asmens duomenis per banką. R. P. buvo registruotas (duomenys neskelbtini), tikslaus adresu neatsimena. Paraiškoje nerašė net telefono numerio. Ji, gavusi paskolą į R. P. banko sąskaitą, tai yra 1500 Lt, juos pervedė dalį savo mamai I. V. ir sūnui L. K.. Kokias tiksliai sumas pervedė nepamena, bet galėjo būti įtarime nurodytos pinigų sumos. Ji visą sumą, tai yra 1500 Eur, išsiėmė iš mamos banko sąskaitos bankomate. Pas ją buvo mamos banko kortelė, nes mama jos pastoviai prašydavo išimti pinigus iš banko sąskaitos bankomate, nes jį blogai matė ir iš namų neišeidavo. Apie tai, kad gavo paskolą, nei sūnus, nei mama nežinojo. Mamai atiduodavo tik tą pinigų sumą, kurią gaudavo pati, tai yra pensiją. Pinigus, kuriuos gavo iš kredito įmonės, ji sau pasiėmė ir juos išleido nuomojamo buto paslaugoms apmokėti. Ji kiekvieną kartą mėnesinės įmokos nesumokėdavo, nes trūkdavo pinigų, o kai jų trūkdavo, tik dalį sumokėdavo. Po kurio laiko R. P. gavo laišką, kad yra skoloje, tai ji prisipažino, kad paėmė dvi paskolas jo vardu ir 2014 m. rugsėjo 25 d. surašė skolos raštą, kad grąžins pinigus dalimis, tai yra pati mokės mėnesines įmokas kredito bendrovei. Laiške buvo nurodyta susidariusi skola, ji pagal šį laišką per porą metų sumokėjo nurodytą pinigų sumą. Sumokėjusi viską, apie tai pasakė R. ir prašė jo, kad jis susiskambintų ir pasitikslintų, ar viską sumokėjo. Jis jai paskui pranešė, kad jokios skolos nebėra. Ji sau ramiai išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes čia jau pragyventi negalėjo. Ar sumokėta gauta paskola iš “4 finance“, ji nežiūrėjo, nes galvojo, kad gautame laiške viskas buvo suskaičiuota ir sujungtos visos jos skolos. Kad dar yra skoloje už paimta paskolą sužinojo tik 2018 metais, nes pats R. parašė jai žinutę, kad yra prisidirbusi, kad skolos nesumokėjo. Ji tuo metu juo nepatikėjo, nes galvojo, kad jis pradėjo gerti ir išsigalvoja. Kad tikrai yra skoloje įsitikino tik tada, kai jai paskambino tyrėją iš Mažeikių rajono policijos komisariato. Su R. P. norėtų susitarti dėl skolos grąžinimo dalimis. Jeigu reikės, bandys pasiskolinti, kad galėtų padengti visą susikaupusią skolą. Paimdama paskolą ji tikrai nenorėjo R. apgauti, tokio tikslo neturėjo, nes jai tuo metu labai reikėjo pinigų, todėl paėmė paskolą R. P. vardu jam nepasakiusi, jis jai leidimo nedavė. Labai gailisi, kad taip išėjo (1 t., b. l. 180-181);?

? 2019 m. vasario 26 d. N. K. duotais parodymai, kad savo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai pripažįsta, laikosi savo anksčiau duotų parodymų, nieko papildyti neturi. 2019 m. vasario 8 d. ji pervedė 1200 Eur R. P. į jo sąskaitą. Labai gailisi dėl savo veiksmų (1 t., b. l. 186);

2019 m. vasario 26 d. nukentėjusiojo R. P. ir įtariamosios N. K. pasirašytu susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamoji N. K. grąžino dalį skolos, tai yra 1200 Eur, likusią skolos dalį - 750 Eur įtariamoji grąžins iki 2019 m. rugsėjo 1 d., dėl ko abu pasirašė skolos raštą (1 t., b. l. 187-188);

2019 m. vasario 26 d. skolos raštu, iš kurio matyti, kad jį surašė N. K., gimusi 1970 m. balandžio 7 d., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir šiuo raštu įsipareigojo R. P. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. grąžinti likusią skolą - 750 Eur, pažymėdama, kad, jei turės pinigų, skolą grąžins greičiau. Po tekstu N. K. parašė savo vardą ir pavardę ir pasirašė, apačioje savo vardą ir pavardę parašė R. P. ir pasirašė (1 t., b l. 189);

2019 m. vasario 27 d. nutarimo duomenimis, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, N. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Tuo pa2iu nutarimu patvirtintas 2019 m. vasario 26 d. tarp nukentėjusiojo R. P. ir įtariamosios N. K. sudarytas susitarimas (skolos raštas) dėl žalos atlyginimo, kuriuo įtariamoji N. K. įsipareigoja iki 2019 m. rugsėjo 1 d. atlyginti nukentėjusiajam R. P. likusią 750 Eur žalą (1 t., b. l. 191-198);

2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo duomenimis, kuriuo nutarta atnaujinti 2019 m. vasario 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija nutrauktą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22979-18, kadangi atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės N. K. be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos (2 t., b. l. 3-6);

2019 m. lapkričio 25 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kuria atnaujintas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.01-1-22979-18 ir panaikintas N. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės N. K. be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos (2 t., b. l. 7-10);

2019 m. gruodžio 9 d. R. P. duotais parodymais, kad pagal 2019 m. vasario 26 d. pasirašytą skolos raštą tarp jo ir N. K., N. K. turėjo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. grąžinti likusią 750 Eur skolą. Iki nurodyto laiko N. K. jam skolos negrąžino, skolos likutis šiai dienai 750 Eur (2 t., b. l. 25-26);

2021 m. gruodžio 1 d. iš (duomenys neskelbtini) kompetentingos teisėsaugos institucijos gautais dokumentais, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. buvo atlikta N. K. apklausa, kurios metu N. K. buvo informuota apie savo kaip įtariamosios teises, perskaičius jai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44, 50, 51 ir 52 straipsnius. N. K. nenorėjo, kad šioje apklausoje ir baigiamojo pranešimo metu dalyvautų gynėjas. Jei bylos nagrinėjimas bus užbaigtas Lietuvos teisme, tuomet N. pareikš savo poziciją. Apie įtarimą buvo pranešta perskaičius visus įtarimus pagal 1 priedą. N. supranta įtarimus ir prisipažįsta įvykdžiusi nusikaltimus, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jai anksčiau buvo apie tai pranešta ir prieš tai buvo pateiktas rašytinis pareiškimas, taip pat tiesiogiai Lietuvoje policijai. Apklausos protokolas yra apklausos santrauka. N. teigė tuo metu gyvenusi atskirai nuo R. P.. R. turėjo didelių problemų dėl alkoholio, todėl ji nebepalaikė su juo santykių. N. prisipažįsta, kad, naudodamasi jo duomenimis, pasiėmė paskolą nurodytai sumai, o paskui vieną dalį šių pinigų pervedė mamai, o kitą dalį – sūnui. N. teigia, kad ši paskola jam yra grąžinta. N. taip pat teigia, kad ji su dabartiniu vyru persikėlė į (duomenys neskelbtini) ir čia apsigyveno maždaug prieš 5 metus. Prieš išvykdama N. su R. pasitikslino, ar viskas tarp jų yra išsiaiškinta, ir gavo jo patvirtinimą. N. gyvenant (duomenys neskelbtini) apie 2 metus, R. susisiekė su ja telefonu ir pareiškė, kad buvo sumokėta ne visa minėtos paskolos suma, ir atsirado palūkanos, už kurias jis nori kompensacijos. N. tą paneigė ir nurodė, kad jis patvirtino, jog viskas buvo sumokėta prieš jai išvykstant į (duomenys neskelbtini). Po to R. ėmė spausti N. skambindamas jai bet kuriuo paros metu, ir tai turėjo įtakos jai ir jos šeimai. Jis trukdydavo ją ir naktimis. Po kiek laiko su N. susisiekė policijos tyrėjas iš Lietuvos ir pranešė, kad policija gavo iš R. pareiškimą ir ji turėtų atvykti į Lietuvą tyrimui. Pasak tyrėjo, buvo kalbama apie priskaičiuotas palūkanas ir tai, kad N. turi jas sumokėti. N. gavo informaciją apie sumą ir sąskaitos numerį. N. teigė sumokėjusi, bet pinigai neatėjo, nes ji neteisingai parašė numerį. Apie tai jai pranešė tyrėjas, taigi po to N. atliko naują mokėjimą. N. teigimu, tai buvo apie 13 000 Švedijos kronų. N. sumokėjo šią sumą iš savo vyro pinigų. Viskas tam, kad R. nustotų skambinęs. Pasak N., po savaitės jai paskambino tyrėjas ir patvirtino, kad pinigai atėjo, bet N. reikia atvykti į policiją Lietuvoje pasirašyti įvairių popierių. 2018 ar 2019 metais N. nuvyko į Lietuvą, į Mažeikių policijos komisariatą, ir susitiko su R. bei tyrėju. Tuomet paaiškėjo, kad R. norėjo papildomų 500 Eur ir kompensacijos už pažeidimą. N. tam paprieštaravo ir nurodė, kad tokiu atveju vyks teismo posėdis. Pasak N., tyrėjas pareiškė, jog teismo posėdis sukels N. tik daugiau problemų, tačiau N. laikėsi savo sprendimo. N. nėra linkusi mokėti jokios galimos žalos atlyginimo, nes yra tikra, kad kadaise paimtą paskolą grąžino. N. norėtų pridurti, kad kažkada, 2021 metų vasario mėnesį, ji gavo pranešimą iš Lietuvos policijos apie tai, kad, kaip ji suprato, byla nutraukta (2 t., b. l. 29-37);

2021 m. gruodžio 16 d. tarnybinio pranešimo duomenimis apie tai, kad buvo paskambinta nukentėjusiajam R. P. ir paklausta, ar N. K. jam sumokėjo 750 Eur pagal 2019 m. vasario 26 d. pasirašytą skolos raštą. R. P. atsakė, kad pagal pasirašytą skolos lapelį likusios 750 Eur sumos jis nėra gavęs iki šiol (2 t., b. l. 38-39).

Motyvuojamoji dalis

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų. Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę, o jei gauti pinigai buvo panaudoti, laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo svetimą turtą.

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Inkriminuojant BK 198¹ straipsnyje nurodytą veiką būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-314-895/2019).

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Šio nusikaltimo sudėčiai yra būdinga du veiksniai: neteisėtas mokėjimo instrumento identifikavimo duomenų perdavimas ar nustatyta tvarka atliekant finansinę operaciją mokėjimo instrumentu neteisėtas panaudojimas tikrų identifikavimo duomenų.

Byloje ištirtų ir anksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad N. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji tyčia neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės, t. y. R. P. patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kredito įstaigai pervedus į R. P. banko sąskaitą kreditus, juos pervedė į savo mamos ir sūnaus banko sąskaitas ir gautus pinigus panaudojo.

Kaltinamosios N. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę N. K. atsižvelgtina į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinės veikos), kaltininkės asmenybę (anksčiau neteista (1 t., b. l. 166), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 167), dirbanti.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad kaltinamoji gyvena užsienio valstybėje, be to šiuo metu dėl ligos yra nedarbinga ir dėl to viešųjų darbų bausmės atlikimas būtų apsunkintas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už visas padarytas nusikalstamas veikas paskiriant straipsnių sankcijose numatytą bausmę – baudą, kurios įvykdymas yra realus. Visos trys nusikalstamos veikos atitinka idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajai pripažinus kaltę ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis), ką šiuo atveju ir padarė nukentėjusysis R. P..

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais.

Nukentėjusysis R. P. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1700 Eur turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji N. K. 1200 Eur padarytos žalos nukentėjusiajam atlygino. 2019 m. vasario 26 d. kaltinamoji ir nukentėjusysis buvo pasirašę susitaikymo protokolą ir skolos raštą, kuriame sutarė, kad likusi neatlygintos neturtinės žalos dalis sudaro 750 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. P. nurodė, kad šiai dienai palaiko reikalavimą dėl 750 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios. Kaltinamoji N. K. reikalavimą dėl 750 Eur neturtinės žalos priteisimo pripažino, nurodė, kad pasistengs kuo greičiau padarytą žalą atlyginti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pasekmes, nukentėjusiojo dėl jo atžvilgiu pradėto priverstinio skolos išieškojimo patirtus nepatogumus, darytina išvada, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti 750 Eur neturtinė žala atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl civilinis ieškinys dėl 750 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (3500 Eur) baudą;

- pagal BK 198 ¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) baudą;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 102 MGL (5100 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 102 MGL (5100 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. K. 68 MGL ( 3400 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801, ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Priteisti iš N. K. nukentėjusiajam R. P. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė