- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-614-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01285-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Atnidonas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Talalita“
- Kategorijos
- 3.4.1.11.4.3.1Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atnidonas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5077-251/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talalita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atnidonas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Talalita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Atnidonas“ 5 044,85 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 4 895,93 Eur skola už prekes, 108,92 Eur palūkanų iki ieškinio pateikimo dienos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų sumą, numatytą Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme, taip pat 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pardavė atsakovei prekes ir išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė dėl daiktų kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nepareiškė, negrąžino PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo, tačiau su ieškove nėra pilnai atsiskaičiusi iki šiol. Atsakovė ieškinio padavimo dieną skolinga ieškovei 4 895,93 Eur. Atsakovė taip pat skolinga 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, kurių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, ieškovas neturi įrodinėti. Be to, atsakovė privalo sumokėti įstatyme numatytas palūkanas pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3772-251/2020 ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Atnidonas“ ieškovei UAB „Talalita“ 4895,93 Eur skolą, 108,92 Eur palūkanas, 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 044,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 657 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė UAB „Atnidonas“ pareiškė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, prašė pakeisti preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies; išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė neginčijo, kad ieškinio padavimo metu buvo skolinga ieškovei 4 895,93 Eur už prekes pagal PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl 108,92 Eur palūkanų priteisimo. Atsakovė nurodė, kad žodiniu susitarimu pirko prekes iš ieškovės pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras. Žodžiu šalys susitarė, kad atsakovė už pateiktas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras apmokės per mėnesį nuo sąskaitos gavimo dienos. Ieškovė pateikė prekes atsakovei, elektroniniu paštu atsiuntė PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės PVM sąskaitose faktūrose, kurios nepasirašytos atsakovės, nurodytas atsiskaitymo terminas nepatvirtina, kad šalys susitarė šiuo terminu atsiskaityti. Kadangi ieškovė neįrodė, kad atsakovė turėjo atsiskaityti PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, palūkanos pagal kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą skaičiuotinos nuo minėto 30 kalendorinių dienų termino pabaigos. Iš viso palūkanos pagal visas PVM sąskaitas faktūras sudaro 36,29 Eur sumą. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir neleidžia padengti visą skolą ir palūkanas iš karto. Atsakovė veiklą vykdo, tačiau susidūrė su finansiniais sunkumais pirmaisiais savo veiklos metais. UAB „Atnidonas“ registruota Juridinių asmenų registre 2019-08-02. Pagal 2019-12-31 dienai sudarytą įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą, atsakovė savo veikloje patyrė nuostolius. Įmonė turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, tiekėjams, nepadengtą pirkėjų įsiskolinimą. Atsakovė neturi likvidaus turto. Atsakovės finansinėms galimybėms akivaizdžiai įtakos turi ir turės paskelbtas karantinas Lietuvoje.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Talalita“ pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuo prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistu ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais dėl palūkanų skaičiavimo. PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti sąskaitų apmokėjimo terminai, todėl, praleidus sąskaitoje nurodytą apmokėjimo terminą, nuo sekančios dienos pradedamos skaičiuoti palūkanos. Atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui yra nepagrįstas. Atsakovės skola ieškovei atsirado dar iki 2020-03-16, t. y. iki karantino paskelbimo Lietuvos Respublikoje. Iki to ji turėjo prievolę atsiskaityti su ieškove ir jos neatsiskaitymo laiku niekaip nenulėmė susiklosčiusi situacija dėl pandemijos. Be to, atsakovė neįrodė ir teismui nepateikė jokių realių savo sunkią finansinę būklę įrodančių dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. balandžio 28 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
7. Teismas nurodė, kad byloje keliamas klausimas dėl palūkanų už skolą skaičiavimo pradžios. Kadangi šalys neginčija, kad buvo susitariusios dėl mokėjimo už prekes terminų, todėl šiuo atveju skaičiuoti palūkanų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies taisykles negalima. Palūkanos pagal kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą turi būti skaičiuojamos nuo šalių pirkimo pardavimo sutartimis nustatytų mokėjimo terminų pabaigos (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis), o šias datas teismas nustato įvertinęs šalių pateiktus įrodymus.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti apmokėjimo už prekes terminai: pagal PVM sąskaitą faktūrą 2019-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini) – iki 2019-11-28, PVM sąskaitą faktūrą 2019-11-05 Nr. (duomenys neskelbtini) – iki 2019-11-23, PVM sąskaitą faktūrą 2019-11-22 Nr. (duomenys neskelbtini) – iki 2019-12-02, PVM sąskaitą faktūrą 2019-12-20 Nr. (duomenys neskelbtini) – iki 2019-12-21. Atsakovė pripažino, kad gavo šias PVM sąskaitas faktūras iš ieškovės elektroniniu paštu, nenurodė, kad jas gavusi išsakė kokias nors pretenzijas ieškovei dėl jų turinio, pvz., kad atsakė į elektroninius laiškus nesutikdama dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytų mokėjimo datų. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo sutarusi su ieškove sumokėti už prekes per 1 mėnesį nuo PVM sąskaitų faktūrų gavimo. Teismas konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad šalių susitarimas buvo apmokėti už prekes PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, kaip tvirtina ieškovė. Teismas padarė išvadą, jog tokiu atveju ieškovė pagrįstai skaičiavo palūkanas nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų terminų pabaigos.
Atsiliepimas
9. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodo, jog jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismas sutiko su ieškovės atsiliepime į prieštaravimus nurodytais argumentais, kad skolininkės neatsiskaitymo laiku niekaip neįtakojo valstybėje paskelbtas karantinas, skola susidarė iki karantino paskelbimo. Teismas papildomai pažymėjo, kad šiuo atveju prekes atsakovė pirko 2019 m. lapkritį – gruodį, nors, kaip nurodo prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, 2019 m. dirbo nuostolingai. Be to, sunki finansinė įmonės padėtis savaime nėra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, turi būti atsižvelgta ir į kreditoriaus teisėtus lūkesčius kuo greičiau atgauti skolą. Šiuo atveju skolų sumokėjimo terminai pradelsti jau daugiau nei keturis mėnesius. Susiklosčius tokioms aplinkybėms teismas sprendė prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Atnidonas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 28 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat atsakovė prašo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Teismas ieškovės atsiliepimą priėmė 2020-04-22, jo neišsiuntė atsakovei, nepranešė atsakovei ir ieškovei apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir vietą, užkirto kelią atsakovei byloje pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus, susijusius su atsiskaitymo terminu bei sprendimo vykdymo išdėstymu, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 427 straipsnio 1 dalies, 430 straipsnio 3 dalies, 12, 14, 15 ir 17 straipsnių nuostatas, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
10.2. Teismas, neišklausęs šalių paaiškinimų teismo posėdyje, darė nepagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog šalių susitarimas buvo apmokėti už prekes PVM sąskaitose – faktūrose nurodytais terminais. Tačiau tai, kad atsakovė neginčija skolos fakto, elektroniniu paštu pateikė grafiką, derino atsiskaitymo sąlygas su ieškove, savaime nereiškia, jog atsakovė sutiko su sąskaitose nurodytu terminu. Ieškovė 2020-02-13 pretenzijoje nereiškė reikalavimo atsakovei mokėti palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką, todėl atsakovė, 2020-02-20 atsakyme pripažindama skolos faktą, neturėjo pagrindo kelti ginčo dėl vieno mėnesio atsiskaitymo termino, kuris pretenzijos pateikimo metu jau buvo suėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė neginčijo sąskaitose nurodyto atsiskaitymo termino. Šalys susitarė, kad atsakovė atsiskaitys per vieną mėnesį nuo sąskaitos gavimo dienos, šios aplinkybės atsiliepime į atsakovės prieštaravimus neneigė ir ieškovė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, paneigė CPK 14 straipsnyje įtvirtintą betarpiškumo principą. Teismo išvada, neišklausius šalių paaiškinimų byloje, neatitinka CPK 15 straipsnio, 177 straipsnio 1, 2 dalių, 178 straipsnio reikalavimų, nesuderinama su CPK 183 ir 185 straipsnių normomis, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta.
10.3. Teismui netinkamai nustačius atsiskaitymo pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras terminą, teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai priteisė iš atsakovės 108,92 Eur palūkanų. Pagal atsakovės prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo pateiktą skaičiavimą, palūkanos iki ieškinio pateikimo sudaro 36,29 Eur sumą. Šią sumą teismas, priimdamas galutinį sprendimą, ir turėjo priteisti iš atsakovės.
10.4. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė išimtinai į ieškovės interesus, nevertindamas atsakovės prašymo išdėstyti sprendimą pagrįstumo, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, paneigdamas teisėtų lūkesčių principą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Kadangi byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešus atsakovei, atsakovė neturėjo galimybės laiku pateikti rašytinius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismui teikia UAB „Atnidonas“ 2019-12-31 balansą su pelno ir nuostolių ataskaita, pardavimo pajamų žiniaraštį laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-05-25, turto sąrašą.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Talalita“ prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Ši civilinė byla yra elektroninė, t. y. visą vykstantį procesą EPP mato atsakovę atstovaujanti advokatė, todėl visi teismo procesiniai dokumentai, kurie patalpinti elektroninėje sistemoje, laikytini tinkamai įteiktais. Todėl atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, žinojo, kad teismas, nors ir negavęs ieškovės atsiliepimo į pareikštus prieštaravimus, turėjo įstatymu apibrėžtą trisdešimties dienų terminą galutiniam sprendimui priimti. Per šį terminą atsakovė galėjo teismui pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovės skundo argumentai, kad teismas nepranešė atsakovei ir ieškovei apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir vietą ir tokiu būdu užkirto kelią pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus, yra nepagrįsti. CPK 427 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, jog ieškinys, pareikštas dokumentinio proceso tvarka, nagrinėjamas rašytinio proceso būdu, todėl atsakovės apeliaciniame skunde išsakytas argumentas, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atmestinas.
11.2. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad šalių susitarimas buvo apmokėti už prekes PVM sąskaitose faktūrose nurodytais terminais, kaip tvirtina ieškovė, todėl, ieškovės manymu, teismas šioje sprendimo dalyje teisingai nusprendė, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo palūkanas nuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų terminų pabaigos.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantė nurodo, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, nors turėjo tam laiko. Apeliantė prekes pirko 2019 m. lapkritį – gruodį, nors, kaip nurodo prieštaravimuose dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, 2019 m. dirbo nuostolingai. Be to, sunki finansinė įmonės padėtis savaime nėra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, turi būti atsižvelgta ir į kreditoriaus teisėtus lūkesčius kuo greičiau atgauti skolą. Šiuo atveju skolų sumokėjimo terminai pradelsti jau daugiau nei keturis mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Dokumentinis procesas – tai viena iš supaprastinto proceso formų, įtvirtinta CPK XXII skyriuje. Ieškovo reikalavimų nagrinėjimas pagal CPK XXII skyriuje nustatytas dokumentinio proceso taisykles reiškia supaprastintą šių reikalavimų teisminio nagrinėjimo procedūrą, t. y. supaprastintą procesą, kuriuo siekiama kuo greičiau tarp ginčo šalių atkurti teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Vienas iš pagrindinių dokumentinį procesą apibrėžiančių požymių yra visų reikalavimų pagrindimas vien leistinais rašytiniais įrodymais. Visą dokumentinį procesą sąlygiškai galima suskirstyti į du etapus: 1) proceso eiga iki atsakovo prieštaravimų pareiškimo (pirmasis etapas), ir proceso eiga atsakovui pareiškus prieštaravimus (antrasis etapas). Dokumentiniame procese pareikštas ieškinys nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 427 straipsnio 1 dalis), tačiau rašytinis procesas vyksta tik iki preliminaraus sprendimo priėmimo. Vėliau jis būtų rašytinis tik tokiu atveju, jeigu atsakovas nepareikštų prieštaravimo. Jeigu gavęs preliminaraus sprendimo kopiją atsakovas per nustatytą dvidešimties dienų terminą (CPK 430 straipsnio 1 dalis) pareiškia prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas. Šiame etape jokie įrodinėjimo priemonių ribojimai netaikomi. Atsakovas savo prieštaravimus privalo motyvuoti ir gali grįsti ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Įgyvendinant lygiateisiškumo principą, antrajame dokumentinio proceso etape tokios pačios teisės suteiktos ir ieškovui, kuris gali papildyti savo ieškinį naujais motyvais, įrodymais (CPK 430 straipsnio 2 dalis). Iš esmės antrasis dokumentinio proceso etapas niekuo nesiskiria nuo įprastos ginčo teisenos. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, vyksta speciali rašytinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui procedūra (CPK 430 straipsnio 2 dalis), ir teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė terminas atsiliepimui pateikti, ir teismo posėdis vyksta bendra tvarka, t. y. žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK 235 straipsnio 4 dalies nurodytą atvejį, t. y. kai rašytiniu arba į teismo posėdžio protokolą įrašytu šalių sutikimu, kuris gali būti atšauktas tik iš esmės pasikeitus procesinei padėčiai, nusprendžiama nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013). Taigi, galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai įprasta CPK normų nustatyta tvarka, griežtai laikantis minėtų ir kitų civilinio proceso principų, išnagrinėjama byla ir išsiaiškinamos bei įvertinamos visos bylos aplinkybės (CPK 260 straipsnis, 427 straipsnio 1 dalis).
14. CPK 430 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs atsakovo prieštaravimus teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną ieškovui išsiunčia atsakovo prieštaravimų kopiją ir priedus, išskyrus atvejus, kai pagal CPK nuostatas pateiktas tik vienas priedų egzempliorius. Ieškovas turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus, ir pateikti naujus įrodymus. Gautą ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia atsakovui.
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų nustatyta, kad ieškovės atsiliepimas į atsakovės pateiktus prieštaravimus teisėjos rezoliucija priimtas 2020-04-22, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis atsiliepimas išsiųstas atsakovei, kaip tai numatyta CPK 430 straipsnio 2 dalyje.
16. CPK 232 straipsnyje nustatyta, kad manydamas, jog byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju, atsakovei pareiškus prieštaravimus, procesas peraugo į įprastinę ginčo teiseną. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad teismas nepriėmė nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kaip nustatyta, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors šalys nebuvo išreiškusios sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
17. Taip pat nustatyta, kad teismas išnagrinėjo bylą nepranešęs bylos šalims apie teismo posėdį ir vietą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK nuostatomis, byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda civilinio proceso kodekse nustatyti procesiniai teisiniai padariniai: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 247 straipsnis). Jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir juo remiantis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka. CPK 133 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai.
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esant akivaizdžiam byloje dalyvaujančio asmens neinformavimo apie teismo posėdį faktui, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, procesines šalių teises būti tinkamai išklausytoms, rungimosi ir žodiškumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas galėjo nulemti neteisingą teismo sprendimo priėmimą. Teismų praktikoje pripažinta, kad tokiu atveju konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
20. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliantės apeliacinio skundo argumentų, taip pat ir dėl prašomų pridėti prie bylos medžiagos naujų įrodymų, pateikiamų kartu su apeliaciniu skundu, kadangi panaikinus teismo sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kitų argumentų ir naujų įrodymų analizė yra netikslinga.
21. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius procesinių normų pažeidimus, lemiančius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, grąžinamas apeliantui sumokėtas žyminis mokestis.
23. Teismas nesprendžia kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 28 d. galutinį sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Atnidonas“, juridinio asmens kodas 305224934, 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.