- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- I-9191-283/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01883-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
2019 m. gruodžio 23 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas, ir D. P.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis, atlyginti. D. P. skunde nurodė, kad nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 1-jo būrio 5-oje patalpoje. Teigė, kad bausmę atliko netinkamomis sąlygomis: Pirmojo sektoriaus 1-jo būrio 5-oje patalpoje nebuvo užtikrintas nustatytas minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas, be to, didžiąją patalpų dalį užėmė baldai ir kitas inventorius; grindų lentos buvo išluptos, todėl teko vaikščioti ant nelygaus betono; patalpoje buvo labai šalta ir drėgna, nebuvo jokios ventiliacijos, todėl veisėsi pelėsis; nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas; nebuvo naktinio apšvietimo, o dieninis apšvietimas buvo netinkamas; nebuvo gesintuvo, avarinio išėjimo ir įrengtos priešgaisrinės sistemos; baldai ir kitas inventorius nebuvo pritvirtinti prie žemės; patalpoje veisėsi tarakonai, blakės ir kiti parazitai; nebuvo avalynės ir drabužių džiovyklų; neįrengti laisvalaikio kambariai, nebuvo sudaroma rami aplinka; prausyklose buvo šalta, drėgna, gausu įvairių parazitų, veisėsi pelėsis, buvo blogas apšvietimas, labai slidžios grindys, iš penkių kriauklių veikė tik trys, todėl tekdavo stovėti eilėse; nebuvo valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo bei paruošimo sandėlio; tualetas įrengtas visiškai netinkamais ( grindyse buvo tik skylė), nebuvo įrengtų pertvarų ir dušo; virtuvėje 56 nuteistieji privalėjo naudotis 1 skalbimo mašina ir 1 skalbykle, todėl tarp nuteistųjų nuolat kildavo konfliktinės situacijos; laiptai buvo labai statūs, o jų turėklai – nudaužyti, todėl kildavo pavojus gyvybei ir sveikatai; Pravieniškių PN-AK administracija toleravo kalinių subkultūrą ir nuteistųjų skirstymą į kastas. Pareiškėjo teigimu, atlikdamas bausmę tokiomis sąlygomis, patyrė didžiulius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 18 d. D. P. buvo laikomas karantine, kurio patalpos plotas – 36,73 kv. m, šioje patalpoje įrengta 10 miegamų vietų; nuo 2018 m. sausio 19 d. – 1-ojo būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 27,30 kv. m, šioje patalpoje įrengtos 6 miegamosios vietos. Teigė, kad nagrinėjamu atveju minimali 3,1 kv. m tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Be to, pažymėjo, ne visada visos miegamosios vietos būdavo užimtos, Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimų tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, todėl galimybė judėti po visą lokalinį sektorių jam nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje yra įvestas centralizuotas šildymas, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, o esant būtinumui, nuteistiesiems jų prašymu išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Teigė, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti bei valyti patys nuteistieji, kuriems sudaromos sąlygos palaikyti švarą, Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje visuose būriuose įrengtos vietos valymo priemonėms ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti. Teigė, kad Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose lubos ir sienos yra tvarkingos, tinkas nuo jų nebyra, o gavus informacijos apie netvarkingas patalpas, jos nedelsiant tvarkomos. Atsakovės atstovas nurodė, kad patalpos, į kurias buvo paskirtas D. P., vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, šiose patalpose įrengtas dieninis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio apšvietimo normas. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad yra sudaryti iš iškabinti evakavimo planai, gaisrinės instrukcijos, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, įstaiga yra apsirūpinusi gesintuvais, kurių laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais. Teigė, kad teisės aktai nereikalauja gyvenamosiose patalpose baldus pritvirtinti prie grindų. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo atliekama kenkėjų kontrolė, visoje įtaigoje du kartus per mėnesį naikinami kenkėjai, atsižvelgiant į poreikį ar gautus nusiskundimus. Atsakovės atstovas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, jose galima skalbti ir džiovinti drabužius, šio sektoriaus 1-ajame būryje įrengta viena skalbimo mašina, nors teisės aktai nenumato nuteistųjų aprūpinimo skalbimo mašinomis. Pripažino, kad 1-ajame būryje poilsio kambarys nėra įrengtas, tačiau pabrėžė, kad laisvu nuo darbo metu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad laisvalaikio kambario neįrengimas būtų kėlęs pareiškėjui nepatogumų. Nurodė, kad yra įrengtos virtuvėlės, kuriose yra šaldytuvai ir spintelės, juose nuteistieji gali laikyti maisto produktus. Nurodė, kad tualetuose privatumui užtikrinti tarp tupimų klozetų įrengto 1,5 m aukščio pertvaros, Pirmojo sektoriaus bendroje dušinėje įrengta 12 dušo galvučių. Patvirtino, kad 2019 m. birželio 14 d. Pirmojo sektoriaus 1-ojo būrio bendro naudojimo laiptinėje pradėtas laiptų remontas. Pabrėžė, kad D. P., nurodęs, jog Pravieniškių PN-AK toleruojamos nuteistųjų kastos ir iš to kylanti diskriminacija, tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas apie gresiantį pavojų būtų informavęs pataisos įstaigos administraciją ar Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyrių (b. l. 11-19).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą Pravieniškių PN-AK atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis kalinimo sąlygomis.
Remiantis Pravieniškių PN-AK pateiktais dokumentais apie D. P. paskyrimus į būrius ir gyvenamąsias patalpas (b. l. 21, 22-24) ir atsižvelgus į skunde nurodytą laikotarpį (b. l. 2), sprendžiama, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Teismas pagrindo abejoti pataisos įstaigos pateiktais duomenimis nenustatė, o pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovės duomenis, jų neginčijo.
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Sprendžiant ginčą dėl žalos, kildinamos kalinimo netinkamomis kalinimo sąlygomis, taikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė; valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Vertinant byloje nustatytus įrodymus, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015); pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.); laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016/2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017).
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta teisė į nustatytą minimalų gyvenamąjį plotą.
Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl daroma išvada, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš joje esančių miegamųjų vietų skaičiaus.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad D. P. nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 18 d. buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas – 36,73 kv. m, šioje patalpoje įrengta 10 miegamų vietų, vienam asmeniui teko 3,67 kv. m ploto; nuo 2018 m. sausio 19 d. – 1-ojo būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 27,30 kv. m, šioje patalpoje įrengtos 6 miegamos vietos, vienam asmeniui teko 4,55 kv. m ploto (b. l. 21, 22-24).
Atsižvelgęs į tai, kad nustatytos aplinkybės kitais objektyviais įrodymais nepaneigtos, teismas neturi pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis apie patalpas, į kurias ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiškėjas, jų plotus ir kartu kalintų asmenų skaičių, todėl spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, vadovaujasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.
Minėta, kad taikomi nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į patalpose esančių apstatymo baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017 ir kt.). Pagal suformuotą teisminę praktiką, baldų ir kitų įrenginių užimamas patalpos plotas yra reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybės ir atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą, sprendžiama, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Taisyklių 11¹.1 punkte (2015 m. rugpjūčio 20, įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą bendrabučių tipo patalpose nebuvo pažeista.
Be to, pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 1-jo būrio 5-ojo patalpoje nebuvo įrengtas naktinis apšvietimas, o dieninis apšvietimas buvo netinkamas; kitos gyvenimo sąlygos šioje patalpoje buvo itin prastos: nuo lubų krito tinkas, grindų lentos buvo išluptos, buvo šalta ir drėgna, veisėsi pelėsis, patalpose nebuvo ventiliacijos; prausyklose buvo labai šalta, drėgna, veisėsi pelėsis, grindys buvo slidžios, o apšvietimas – prastas, iš 5 prausykloje buvusių kriauklių veikė tik trys.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 13.8. punktą, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Pravieniškių PN-AK nepateikė duomenų apie patalpų, prausyklų oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog užtikrina tinkamą patalpų būklę, ir tvirtino, kad esant būtinumui, nedelsiant atliekami remonto darbai; teigė, jog nuo patalpų lubų ir sienų tinkas nebyra, o gavus informaciją apie sugadintas kriaukles, kranus, jie nuolat taisomi arba keičiami naujais.
Vertinant pareiškėjo teiginių apie netinkamas patalpų vėdinimo, oro judėjimo, temperatūros, apšvietimo ir kitas aplinkos sąlygas pagrįstumą, atsižvelgiama į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktą, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas, kiti kartu su juo kalinami asmenys būtų kreipęsi dėl ginčo laikotarpiu galimai neužtikrinamų apšvietimo, ventiliacijos, oro temperatūros sąlygų, netinkamos patalpų būklės ir kad pagal šiuos skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisminėje praktikoje laikosi aiškinimo, kad nors laisvės atėmimo įstaiga ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A246-624/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismo vertinimu, pataisos įstaigos patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, nesudaro sąlygų kauptis drėgmei ir pelėsiui veistis, neturi problemų dėl nešvaros ir netvarkos gyvenamosiose patalpose. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas dėl galimai atsiradusio pelėsio būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, byloje nėra ir kompetentingų institucijų parengtų nustatytos formos dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpose veisiasi pelėsis, o patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose bei prausyklose neužtikrino nustatytų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo parametrų, nepagrįsti bylos duomenimis ir dėl to atmetami.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio apšvietimo normas, duomenų apie naktinio apšvietimo įrengimą (ar neįrengimą) Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose nepateikė.
Remiantis byloje taikomomis įrodinėjimo taisyklėmis, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK tinkamais įrodymais nepaneigus D. P. teiginių apie Pirmojo sektoriaus 1-jo būrio 5-ojo patalpoje neįrengtą naktinį apšvietimą, konstatuojama, jog byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas pažeidė Eksploatavimo taisyklių 13.8. punkto reikalavimą, nustatantį, jog gyvenamuosiuose kambariuose turi būti įrengiamas naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis nustatytas naktinio apšvietimo normas.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengti poilsio kambariai, nesudaroma rami aplinka.
Eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose kiekvienam būriui įrengiamas laisvalaikio kambarys. Pravieniškių PN-AK pripažino, kad Pirmojo sektoriaus 1-ajam būriui laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad dėl gyvenamųjų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti laisvalaikio kambarius kiekvienam būriui.
Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė Eksploatavimo taisyklių 5.8. punktą.
Teismo vertinimu, atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimų ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, jo galimybės judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimo laiko nebuvo ribojamos, nepašalina atsakovės atstovo padaryto pažeidimo, kadangi teisė į laisvalaikio kambarius ir galimybę pailsėti juose yra garantuojama teisės aktais.
Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad ginčo laikotarpiu jautė stresą, išgyvenimus ir baimę, jog kilus gaisrui, neturės galimybės išsigelbėti, nes gyvenamosiose patalpose nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, įstaiga apsirūpinusi gesintuvais. Be to, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, įstaiga parengė ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderino gaisrines instrukcijas, kurios iškabintos kiekviename būryje. Nurodytas aplinkybes patvirtina Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio 2 d. pažymos Nr. 77-1476 6 punktas (b. l. 22-24). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais paaiškinimais ir juos pagrindžiančiais dokumentais. Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovės atsiliepimą ir jo priedus, minėtų aplinkybių neginčijo.
Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai, jog Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos bei avarinio išėjimo, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, neturtinę žalą sukėlė tai, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 1-jo būrio 5-ojo patalpoje esantys baldai ir kitas inventorius nepritvirtinti prie grindų, dėl ko jo sveikatai ir net gyvybei kildavo pavojingos situacijos ir incidentai.
Eksploatavimo taisyklės nenumato lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose esančių baldų tvirtinimo prie grindų, toks baldų pritvirtinimas nustatytas kamerose (16.12 punktas). Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, sprendžiama, kad Pravieniškių PN-AK neturėjo pareigos gyvenamojoje patalpoje, kurioje ginčo laikotarpiu bausmę atliko D. P., baldus ir kitą inventorių pritvirtinti prie grindų, todėl neteisėtų veiksmų neatliko.
D. P. teigė, jog neturtinę žalą sukėlė tai, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose veisėsi tarakonai, blakės ir kiti parazitai.
Pagal HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas vykdomas Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Aprašo 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo Aprašo 3 priede nurodytame Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale.
Atsakovės atstovas pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203, pagal kurią, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“ yra įsipareigojusi Pravieniškių PN-AK vykdyti nuolatinę kenkėjų kontrolę (b. l. 51-54). Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovės atstovas laikosi Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų. Vertinant pareiškėjo teiginius dėl nurodytos teisės normos pažeidimo, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, surašytų ginčo ar artimu jam laikotarpiu, kuriuose būtų užfiksuota, jog Pravieniškių PN-AK veisėsi įvairūs parazitai. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog pareiškėjas dėl HN 134:2015 20 punkto reikalavimų nesilaikymo galimai sukeltų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus asmuo, ginčo laikotarpiu apie parazitų buvimą būtų informavęs įstaigos administraciją.
Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl HN 134:2015 20 punkto reikalavimų neužtikrinimo vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.
D. P. teigė, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu nesudarė galimybės džiovinti drabužius, 56 asmenims buvo įrengta tik 1 skalbimo mašina ir 1 skalbyklė.
HN 134:2015 numatyta, jog laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje (24 punktas); laisvės atėmimo vietos skalbykloje turi būti įrengtos nešvarių skalbinių patalpa (zona), skalbimo patalpa (zona), lyginimo patalpa (zona), džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona), švarių skalbinių patalpa (zona) (25.1 punktas). Taisyklių 258 punkte nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, HN 134:2015 43 punktas numato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Iš atsakovės atstovo į bylą pateikto Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašo, patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-216 (b. l. 60-63), matyti, kad šiuo aprašu nuteistiesiems numatyta galimybė ir sąlygos už savo lėšas naudotis asmeninės patalynės, drabužių skalbimo ar dezinfekcijos paslaugomis (13-19 punktai). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas su UAB „Kauno skalbykla“ 2017 m. balandžio 24 d. sudarė sutartį Nr. CPO98036/76-37 dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo (b. l. 55-59). Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio 2 d. pažymos Nr. 77-1476 9 punkte nurodyti duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK atskiroje patalpoje galima skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, Pirmojo sektoriaus 1-ajame būryje įrengta viena skalbimo mašina (b. l. 22-24).
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, jog Pravieniškių PN-AK tinkamai vykdo aukščiau aptartų teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas, teigęs, jog dėl naudojimosi skalbimo mašina tarp nuteistųjų pastoviai vykdavo konfliktai, skunde neaprašė konkrečių negalėjimo pasinaudoti skalbimo mašina atvejų, nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių pagrįsti įrodymų. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai vertinami kaip abstraktūs ir deklaratyvūs.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams bei sandėlis valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti.
Eksploatavimo taisyklių 5 punkte numatyta, kad nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, kiekvienam būriui įrengiama po valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlį (5.6 punktas) ir kambarį maisto produktams laikyti (5.10 punktas).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje visuose būriuose įrengtos vietos valymo priemonėms ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti bei pateikė dezinfekavimo medžiagų ir valymo inventoriaus, laikomų šiose vietose, sąrašus (b. l. 40-50). Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad tinkamais įrodymais nepaneigta, jog Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus kiekviename būryje yra įrengti valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėliai kaip tai numato galiojančių teisės aktų reikalavimai.
Be to, atsakovės atstovas patvirtino, jog prie kiekvieno būrio yra įrengtos virtuvėles, kurių spintelėse ir šaldytuvuose galima susidėti maistą, todėl teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu D. P. nebuvo apribota galimybė laikyti maisto produktus specialiai tam skirtose vietose.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu būtų pažeidę Eksploatavimo taisyklių 5.6 ir 5.10 punktų reikalavimus.
D. P. nurodė, jog neturtinę žalą sukėlė iš tai, kad ginčo laikotarpiu atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 1-jo būrio 5-ojo patalpoje, jis buvo priverstas naudotis tupimu tualetu, kuris buvo neatskirtas nuo patalpos pertvara, ir nebuvo įrengto dušo.
HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, pats pareiškėjas neneigė, jog tokia galimybė jam buvo suteikta. HN 134:2015, kitas galiojantis ar ginčo laikotarpiu galiojęs teisės aktas nenumato, jog bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose turi būti įrengti dušai.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengti klozetai gali būti tupiami.
Pravieniškių PN-AK nurodė, kad privatumui užtikrinti tarp tupiamų klozetų Pirmojo sektoriaus sanitariniame mazge sumontuotos pertvaros, kurių aukštis – 1,5 m.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, įvertinus tai, jog net ir esant unitazams pataisos namuose vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti, t. y. kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie teisės naudotis tinkamai įrengtu ir privatumą užtikrinančiu tualetu bei teisės pasinaudoti dušu pažeidimą yra nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetami.
Pareiškėjas tvirtino, jog neturtinę žalą sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK patalpų laiptai buvo labai statūs, jų turėklai – nudaužyti, todėl kildavo pavojus nuo šių laiptų nukristi.
Atsakovės atstovas atsiliepime pripažino, jog Pravieniškių PN-AK pažeidė HN 134:2015 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, reikalavimus ir 2019 m. birželio 14 d. pradėjo Pirmojo sektoriaus 1-ojo būrio bendrojo naudojimo laiptų remontą.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuojami atsakovės atstovo neteisėti veiksmai, neužtikrinus teisės naudotis saugiais laiptais.
Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK administracija ir pareigūnai toleravo kalinių skirstymą į kastas ir subkultūrą.
Vertindamas šiuos pareiškėjo teiginius, teismas pabrėžia, kad pareiškėjas D. P. savo skunde tik konstatavo, jo manymu, Pravieniškių PN-AK toleravus kalinių diskriminavimą ir jo priskyrimą „žemesnės kastos“ atstovams. Teismas vertina, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidė jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtino (tiesioginio) priežastinio ryšio. Minėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai, jog Pravieniškių PN-AK administracija ir pareigūnai toleravo kalinių subkultūrą ir skirstymą į kastas, atmetami kaip nepagrįsti.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, remiantis ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti taikomu teisiniu reguliavimu, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu buvo apribota D. P. teisė laisvės atėmimo vietoje naudotis techniškai tvarkingais įrenginiais (įranga), įrengtais ir prižiūrimais taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, kadangi ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 1-ojo būrio bendro naudojimo laiptinės laiptai buvo nesaugūs naudotis; pažeistos teisė į gyvenamojoje patalpoje įrengtą naktinį apšvietimą ir teisė naudotis laisvalaikio kambariu.
Vertinant pareiškėjo teiginius, kad ginčo laikotarpiu kalinimo sąlygos buvo pasibaisėtinos, jis jautė didžiulius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti bei tokių įrodymų į bylą nepateikė. Reikšminga laikoma aplinkybė, kad D. P. ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, diskomforto, fizinio skausmo, kuriuos, jo manymu, sukėlė netinkamos kalinimo sąlygos, į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė (b. l. 20). Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą, daroma išvada, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas: Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu, CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2295-442/2018), gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, daroma išvada, kad, nors pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis, tačiau nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, konstatuojama, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista D. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos įstaigoje sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2018 m. sausio 15 d. – 2018 m. balandžio 30 d. laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo D. P. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.