- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- A15.-463-978/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00179-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Pažeidėjas
- D. Ž.
išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), studentas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, baustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. kovo 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 50-ANR_P-3817-2018 (toliau – protokolas) D. Ž. buvo surašytas, jame nurodant, kad 2018 m. kovo 10 d. apie 05.20 val. (duomenys neskelbtini), D. Ž. vairavo automobilį S. S. B, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas galimai neblaivus (iš burnos jautėsi alkoholio kvapas); blaivumą tikrintis atsisakė, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir tokiais veiksmais D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 16, 17 punktus, jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.
D. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį, 417 straipsnio 8 dalį nepripažino. Įvykio išvakarėse visą naktį „baliavojo“ pas draugą. Sugalvojo nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Buvo sutaręs su draugu K. Ž., kad šis pavairuos automobilį. Automobilis buvo angliškas su vairu dešinėje pusėje, priklausė draugui D. J.. D. K. Ž. juos visus pasiėmė ir važiavo pirkti alkoholinių gėrimų į „Verslo klasę“. Automobilį vairavo K. Ž.. Bevažiuojant draugas pasiūlė važiuoti pas jį, nes jis turi alkoholio namuose. Automobilį sustabdė policija. Kadangi automobilį vairavęs K. Ž. neturi vairuotojo pažymėjimo, iššoko iš automobilio ir pabėgo. Kartu su juo iš priekinės keleivio sėdynės iššoko ir pabėgo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs draugas S. M.. Iš automobilio išlipo ir likę trys galinėse keleivių vietose sėdėję asmenys, tarp jų buvo F., kurios pavardės nežino, E. K. ir jis (D. Ž.). Prieš tai jis (D. Ž.) sėdėjo gale dešinėje pusėje (kadangi automobilis angliškas – toje pačioje pusėje kaip ir vairuotojas), F. sėdėjo viduryje, E. K. kairėje iš krašto. Jam išlipus iš karto privažiavo policija. Pareigūnas nurodė į jį, kad jis vairavo automobilį. Atsisakė nusistatyti neblaivumą, pateikti vairuotojo pažymėjimą, kadangi ne jis vairavo automobilį.
Liudytojas K. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad su D. buvo iš vakaro susitarę, kad paveš jį su draugais namo. Pas draugus jam (K. Ž.) buvo perduoti automobilio rakteliai, tą automobilį vairavo pirmą kartą, nežino, kieno jis, vairavo sėdėdamas dešinėje vairuotojo pusėje. Veždamas juos link „Verslo klasės“ pasiūlė važiuoti pas jį (K. Ž.). Automobilį pradėjo stabdyti policija. Išlipo iš vairuotojo vietos ir pabėgo, nes neturi teisės vairuoti, kas toliau vyko, nežino. Prieš jam išlipant šalia jo keleivio pusėje sėdėjo vaikinas, už jo galinėse sėdynėse dešinėje pusėje sėdėjo Dainius, per vidurį – mergina, kairėje pusėje – vaikinas, visi buvo išgėrę, pats buvo blaivus.
Liudytoja F. L. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo pas draugą. Dainius pasikvietė savo draugą, kurio nepažįsta, kad šis juos parvežtų. Pradžioje buvo nusprendę važiuoti pirkti gėrimų, važiuodami link „Verslo klasės“, persigalvojo ir nusprendė važiuoti pas draugą. Ji sėdėjo galinėje sėdynėje viduryje, D. sėdėjo jai po dešine, E. – po kaire, priekinėje sėdynėje po kaire sėdėjo S., vairavusio asmens nepažįsta. Išgirdo sakant, kad už jų policija, buvo pasukta prie garažų ir tada jie išlipo iš mašinos. Ji išlipo iš dešinės pusės paskutinė, E. ir S. išlipo iš kairės pusės. Išlipimo sekos pasakyti negali, tačiau pirmieji iššoko sėdėję automobilio priekyje. Liko trise, o kiti pabėgo. Pareigūnus pamatė, kai išlipo iš automobilio. Pareigūnai pradėjo kalbinti D., nes galvojo, kad jis vairavo, nes išlipo iš dešinės pusės, t. y. iš tos pačios pusės kaip ir vairuotojas. D. nevairavo. Negirdėjo, ką jis aiškino pareigūnams.
Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra D. Ž. draugas. Po vakarėlio pas R. U., nusprendė važiuoti nusipirkti dar alkoholio. Atvykus vairuotojui ir jiems važiuojant į „Verslo klasę“, automobilį vairavęs asmuo pasiūlė važiuoti pas jį. Automobilį vairavusio asmens nepažįsta, šalia vairuotojo kairėje pusėje sėdėjo S. M.. Bevažiuojant išgirdo kažką surėkiant, kad stabdo policija. Jų automobilis nusuko ir abu automobilio priekyje sėdėję asmenys pabėgo. Jis (E. K.) išlipo iš automobilio galo pro kairę pusę, automobilio galinėse sėdynėse sėdėję F. ir D. išlipo pro dešinę pusę. Pamatė įsukančius pareigūnus, kai išlipo. Privažavus policijai, kuomet jau buvo išlipę, pareigūnai liepė parodyti dokumentus, įsisodino Dainių į automobilį. Liepė išsikviesti vairuotoją, laukė kol viską surašys. D. ir pareigūnų pokalbio negirdėjo, nes Dainius su pareigūnais sėdėjo automobilyje. Neblaivumas nebuvo nustatinėjamas.
L. S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra D. Ž. draugas. Šventė pas draugą R. D. su vienu žmogumi buvo susitaręs, kad apie 5 valandą juos parveš. Kai šis atėjo, D. davė jam automobilio raktelius, nes buvo už juos atsakingas, tą vakarą Dainius buvo išgėręs, bet iš jų protingiausias. Pagalvoję pratęsti balių, vyko į „Verslo klasę“. Jis (S. M.) sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo, už jo sėdėjo E., galinių sėdynių viduryje – F., šalia jos už vairuotojo – D. Bevažiuodamas automobilio vairuotojas, kurio nepažįsta, pasiūlė važiuoti pas jį, nes turi alkoholio, jie sutiko. Jų automobiliui važiuojant greičiau nei įprasta, pamatė atvažiuojant policiją, sustojo. Atstumas tarp jų ir policijos automobilio buvo gan nemažas, tuo metu atrodė, kad policijos automobilis buvo toli. Jis (S. M.) ir vairuotojas išlipę pabėgo. Jis (S. M.) iš karto pirmas pabėgo, nes buvo labai girtas. Vėliau kalbėdamas su D. sužinojo, kad, sustabdžius policijai, D. buvo įsodintas į policijos automobilį, jam liepta pūsti, ar šis pūtė, nepamena.
Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad patruliavo kartu su J. S.. V. S. g. maždaug ties ligonine, priešpriešiais nuo centro pusės pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini)su angliškais numeriais, kuris važiavo didesniu nei leistinas greitis. Važiuodamas priešpriešiais nematė, kas vairavo automobilį ir kiek žmonių buvo automobilio salone. Apsisuko ir važiavo automobiliui iš paskos, įsijungė švyturėlius, ėmė persekioti, pamatė, kaip automobilis iš Smėlynės gatvės įsuko į Senamiesčio gatvę. Automobilis sustojo Venslaviškio gatvėje. Iš pradžių važiavo nuo automobilio tolėliau, bet automobilį matė, šis nebuvo dingęs iš akiračio, vėliau jį prisivijo arčiau ir sustojo iš paskos. Pastebėjo kaip iš vairuotojo vietos, kadangi angliškas automobilis – iš dešinės pusės priekio staigiai iššoko vaikinas. Pirmas lyg ir išlipo vairuotojas, toliau kiti asmenys. Jie irgi išlipo iš tarnybinio automobilio. Pastebėjo, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi, tačiau girtumą tikrintis atsisakė ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, teigė, kad nevairavo. Kolega jam surašė protokolą. Iš veido vairavusio asmens atpažinti negali, nes protokolus rašo kasdien. Automobilyje buvo ir daugiau asmenų: du asmenys pabėgo, jų nesivijo, ir liko du asmenys – vaikinas ir mergina. Mergina išlipo iš automobilio dešinės pusės, kiti asmenys, tarp jų ir pabėgę – iš kairės automobilio pusės. Pareigūnams buvo reikalingas vairuotojas, todėl nepamena, ar nusistatinėjo kitų asmenų tapatybes.
Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad patruliavo paryčiais, buvo tamsoka, prieblanda, Smėlynės gatvėje, kuomet su kolega pamatė nuo centro pusės atvažiuojantį Skoda automobilį su angliškais valstybiniais numeriais. Automobilio greitis buvo kiek didesnis vizualiai nei įprastai. Jie apsuko savo tarnybinį automobilį ir, įjungę švyturėlius, pradėjo vytis minėtą automobilį, jo iš akių nepametė. Automobilis jų akyse pasuko iš Smėlynės gatvės į Senamiesčio gatvę, toliau jį sekė Senamiesčio gatve. Nors automobilio greitis buvo nemažas, jo nepaleido iš akių iki kol jis sustojo Venclaviškio gatvėje prie vieno iš daugiabučių, su automobiliu sustojo tuo pačiu metu. Automobiliui sustojus buvo prie jo galo, matė, kaip iš vairuotojo pusės išlipo stambesnio sudėjimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš automobilio galo iš dešinės pusės išlipo mergaitė, buvo ir berniukas, abu išlipo iš galinės automobilio dalies. Iš kairės pusės dar du asmenys išlipo ir puolė kažkur bėgti. Vienas iš dešinės pusės priekio ir vienas iš dešinės pusės galo pabėgo, t. y. iš vairuotojo pusės, jų nepersekiojo. Iš kairės pusės išlipo bėgę asmenys ir berniukas. Kitų nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio vietoje buvusių asmenų duomenų pateikti ar jų apibūdinti negali. Paprašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikti dokumentą, šis atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo su savimi neturi. Vairuotojui siūlė pasitikrinti girtumą, nes akivaizdžiai matėsi, kad yra išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, šis girtumą tikrintis atsisakė, sakė „aš nedurnas, nesitikrinsiu“, kartojo, kad jis nevairavo, nurodė, kad „kiti vairavo“, konkrečiai neįvardino vairavusio asmens. Surašė jam protokolą. Jų tarnybiniame automobilyje nebuvo įrengto registratoriaus.
Teismas, vertindamas bylos duomenis, pažymi, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad D. Ž. vairavo transporto priemonę. Aplinkybę, kad jis vairavo transporto priemonę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė tiek bendraudamas su pareigūnais, tiek ir teisme. Iš teisme apklaustų liudytojų K. Ž., F. L., E. K., S. M. parodymų taip pat matyti, kad automobilį vairavo ne D. Ž., o K. Ž., minėtų asmenų nurodomos aplinkybės itin tiksliai sutampa tarpusavyje, iš jų matyti, kad niekas nematė D. Ž. vairuojančio, priešingai, kartu buvę asmenys teigia, kad šis sėdėjo toje pačioje pusėje kaip ir vairuotojas, tačiau galinėje sėdynėje. Nors pareigūnas J. S. ir teigia, kad už vairo buvo D. Ž., tačiau liudytoju apklaustas pareigūnas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad prasilenkiant automobiliams, nematė, kas sėdėjo už vairo, paaiškino, kad iš veido automobilį vairavusio asmens atpažinti negali. Abejonę J. S. parodymų patikimumu kelia tai, kad teismo posėdžio metu, duodamas parodymus, keletą kartų painiojosi nurodydamas, iš kurios automobilio pusės ir vietos išlipo pabėgę asmenys, vienu metu net teigė, kad vienas jų išlipo iš dešinės pusės priekio, t. y. angliško tipo automobilio vairuotojo vietos, tik vėliau pasitaisė, nurodydamas kitą pusę, be to, visiškai negalėjo apibūdinti kitų nei vairuotojas įvykio vietoje buvusių ar pabėgusių asmenų, o tai sudaro prielaidas abejoti jo galimybe įsidėmėti ar atpažinti konkrečius asmenis, tuo labiau, kad į klausimą iš kokių požymių atpažintas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, šis nurodė vienintelį požymį, kuris gali būti būdingas toli gražu ne vienam asmeniui – stambesnį kūno sudėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. Ž. parodymus apie tai, kad ne jis, o K. Ž. vairavo automobilį, patvirtina teismo posėdžio metu apklausto K. Ž. parodymai, kurie savo turiniu atitinka D. Ž., F. L., E. K. parodymus, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių negalėtų šiais parodymais remtis. Pastebėtina ir tai, kad iš šių liudytojų bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų matyti, kad D. Ž. sėdėjo iš karto už vairuotojo, tad jam išlipant iš automobilio vairuotojo pusės, neatmestina galimybė, kad dėl tamsaus paros meto, vijimosi situacijos (kaip nurodo pareigūnas A. A. iš pradžių nuo automobilio važiuota tolėliau, tik paskui prisivyta arčiau ir sustota iš paskos) pareigūnų galėjo būti klaidingai įvertinta ir suvokta situacija iš kurios konkrečios vairuotojo pusės vietos išlipo D. Ž., tuo labiau, kad pareigūnai nepateikė jokios vaizdinės medžiagos, patvirtinančios liudytojo J. S. parodymų teisingumą, priešingai, teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad vaizdo registratoriaus įrašų nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas negali grįsti savo sprendimo prielaidomis, o nesant patikimų įrodymų, kad D. Ž. vairavo automobilį, teismas visas abejones privalo vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltinimui neįrodžius D. Ž. vairavimo, negalimas ir jo veiksmų vertinimas kaip pažeidžiantis KET 16, 17 punktų reikalavimus, kadangi atitinkamos pareigos pateikti tikrinančiam pareigūnui vairuotojo pažymėjimą, leistis patikrinti, ar nėra neblaivus yra numatytos vairuotojams, ne automobilio keleiviams.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nurodytas vairuotojo apibrėžimas: vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. To paties įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta vairuotojo pareiga vykdyti šiame įstatyme, Policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
Taigi, analizuojant nustatytas įvykio faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo sampratą, pareigas ir atsakomybę už šių pareigų nesilaikymą, matyti, kad D. Ž. pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, kai iš jo buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą ir pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, negalėjo būti laikomas vairuotoju anksčiau minėtų teisės aktų prasme ir todėl neturėjo pareigos tikrintis blaivumą bei pateikti atitinkamus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad D. Ž. veikoje nėra jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jo atžvilgiu administracinė teisena pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 punktą, 417 straipsnio 8 dalį nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinę teiseną pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalį ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.