Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Fomičiovos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. Sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. balandžio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kadangi pareiškėjo darbo sutartis su UAB „Housini“ nutraukta 2023 m. rugpjūčio d. Pažymi, kad jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse jis šiuo metu nedirba, nuo 2022 m. vasario 17 d. vykdo individualią veiklą. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

2.2. Sprendimas prieštarauja Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 4 daliai bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) neatsižvelgė į tai, kad 2023 m. liepos 18 d. buvo pateikęs prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu UAB „Aktivija“ (prašymo Nr. 2307-LLG-4928), kuris Sprendimo priėmimo metu nebuvo išnagrinėtas.

2.3. Departamentas turėjo įvertinti pareiškėjo ketinimą likti Lietuvos Respublikoje ir toliau dirbti, nes vadovaujantis Įstatymas 44 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje, ir laikyti, jog atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkto nustatytas sąlygas.

4. Departamentas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir duomenis iš Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS). Nurodė, kad sprendimas dėl pareiškėjo pateikto prašymo Nr. 2307-LLG-4928 UAB „Aktivija“ darbo pagrindu nėra priimtas. Pažymėjo, kad užsieniečiams leidimai laikinai gyventi yra išduodami konkrečiam darbui ir konkrečiojo darbovietėje, kurie nurodomi prašyme bei tarpininkavimo rašte. Pažymėjo, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pabrėžia, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Housini“ pagrindu (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. balandžio 1 d. Departamentas 2023 m. rugsėjo 16 d. gavo UAB „Housini“ pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, t. y. darbo sutarties nutraukimą nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. (pranešimas Nr. 2309-PRNŠ-2212). Departamento atstovai, patikrinę 2023 m. lapkričio 22 d. Sodros duomenis, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 17 d. registruotas kaip vykdantis individualią veiklą, darbo sutartis su UAB „Housini“ nutraukta (paskutinis įrašas 2023 m. birželio 30 d.).

8. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

9. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

10. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus užsienietis turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

11. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

12. Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

13. Pažymėtina, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija (šiuo atveju – Departamentas) neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai nebeatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023).

14. Byloje esančiais duomenų nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo UAB „Housini“ pagrindu. Sodros duomenimis darbo sutartis su pareiškėju, nutraukta (paskutinis įrašas 2023 m. birželio 30 d.). Duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamo Sprendimo metu pareiškėjas faktiškai dirbo ar jo darbo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, nėra. Aplinkybė, kad pareiškėjo tikrasis ketinimas buvo likti gyventi ir dirbti toliau Lietuvos Respublikoje, be kita ko, manymas, kad teikdamas naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu kitoje bendrovėje, sąžiningai klydo, nepaneigia Sprendimo priėmimo metu objektyviais duomenimis Departamento atstovų nustatytų faktinių aplinkybių (darbo sutarties nutraukimo fakto).

15. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Sutiktina, kad asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė ir (ar) kreipėsi į įmonės atstovus ir (ar) Departamentą. Pareiškėjo teiginiai apie sąžiningumą, klydimą teikiant prašymą bei tikruosius ketinimus dirbti Lietuvoje prieštarauja bylos duomenims (Sodros duomenimis įrašai apie pareiškėjo terminuotus trumpalaikius įdarbinimus fiksuoti nuo 2020 metų skirtingose bendrovėse (UAB „Akvamarinas, UAB „Baltinka“, UAB „Housini); UAB „Housini“ pranešime Nr. 20309-PRNŠ-2212 dėl darbo sutarties nutraukimo su pareiškėju yra pastabos, kad darbo sutarties nutraukta savo noru ,<...> pareiškėjas buvo Azerbaidžane, nenori ateiti dirbti).

16. Įvertinusi byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinęs objektyviais duomenimis nustatytas faktinės aplinkybės. Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, esminių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo.

17. Nustačius, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.