Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas) Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Vievio paukštynas“ ir trečiojo asmens V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-30-30/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kavarsko sakalas“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Vievio paukštynas“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl ilgalaikio turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, statinių teisinės registracijos panaikinimo ir jų priteisimo, tretysis asmuo V. K. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas bankrutuojanti UAB „Kavarsko sakalas“ kreipėsi į teismą su pradiniu ir papildomu ieškiniais atsakovams AB „Vievio paukštynas“, valstybės įmonei Registrų centrui ir prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Kavarsko sakalas“ ilgalaikio turto perdavimo priėmimo aktą, sudarytą 1999 m. sausio 3 d., kuriuo UAB „Kavarsko sakalas“ priklausantys statiniai, išvardinti šiame akte, yra perduoti atsakovui AB „Vievio paukštynas“. Taip pat prašė pripažinti negaliojančia šio perdavimo akto ir LUAB „Kavarsko sakalas“ 1998 m. gruodžio 9 d. akcininkų susirinkimo nutarimo pagrindu atliktą ginčo statinių teisinę registraciją AB „Vievio paukštynas“ vardu 2002 m. gegužės 30 d. ir priteisti ieškovui iš atsakovo AB „Vievio paukštynas“ be pagrindo perduotą buvusį UAB ,,Kavarsko sakalas“ šį nekilnojamąjį turtą: pastatą praėjimo postą, pastatą autosvarstykles, kiemo statinius-siurblinę su arteziniu gręžiniu, artezinį gręžinį, rezervuarus C1-C12, vandentiekio bokštus vb-1, vb-2, vandentiekio šulinius k1-k13, kanalizacijos šulinius r1-r2, pastatą angarą, pastatą fermą, pastatus paukščių fermas, pastatą kiaušinių saugyklą ir kitus pastatus, bendros 921 937 Lt vertės, esančius Purvelių kaime, Anykščių rajone, įpareigojant atsakovą tuos statinius grąžinti natūra. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2003 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovui yra iškelta bankroto byla, įmonės administratorius bankroto byloje nustatė, kad UAB „Kavarsko sakalas“ visuotinis akcininkų susirinkimas 1997 m. rugpjūčio 29 d. nutarė UAB „Kavarsko sakalas“ prisijungti prie AB „Vievio paukštynas“, kuri tęsia savo veiklą, o juridinio asmens UAB „Kavarsko sakalas“ veiklą nutraukti. Likvidatoriumi buvo išrinktas V. K. . Tačiau bendrovių reorganizacija neįvyko. 1998 m. gruodžio 9 d. įvykęs UAB „Kavarsko sakalas“ visuotinis akcininkų susirinkimas konstatavo, kad UAB „Kavarsko sakalas“ prijungimo prie AB „Vievio paukštynas“ negalima užbaigti, nes Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija atsisakė įregistruoti naują AB „Vievio paukštynas“ akcijų emisiją. Dėl tos priežasties įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė likviduoti UAB ,,Kavarsko sakalas“. 1999 m. sausio 3 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktu likvidatorius V. K. perdavė, o AB „Vievio paukštynas“ priėmė ilgalaikį turtą, esantį Purvelių kaime, Anykščių rajone. Atsakovui perduoto likviduojamos bendrovės turto vertė buvo 921 937 Lt. Ieškovas nurodė, kad 1994 m. liepos 5 d. LR akcinių bendrovių įtatymo Nr. I-528 (toliau – ABĮ) nuostatos draudė perduoti likviduojamos bendrovės turtą akcininkams, kol nebaigti atsiskaitymai su kreditoriais, valstybės biudžetu, todėl minėtas turtas galėjo būti padalintas akcininkams tik likviduojamai bendrovei nebeturint skolų kreditoriams. Todėl minėtas turto perdavimo-priėmimo aktas, kaip sandoris, kuriuo ginčo turtas buvo perduotas atsakovui AB „Vievio paukštynas“, prieštarauja sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 47 straipsnio nuostatoms. Sandoris prieštaravo ir šio juridinio asmens tikslams (1964 m. CK 49 str.), jis sudarytas nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos (1964 m. CK 58 str. 3 d. ir 225 str.) reikalavimų, pažeidė kreditoriaus interesus. Nekilnojamojo turto registre atsakovo AB „Vievio paukštynas“ vardu nuosavybės teisės minėto akto pagrindu į ginčo turtą vis tik buvo įregistruotos 2002 m. gegužės 8 d., tai yra jau galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui. VĮ Registrų centras negalėjo įregistruoti nuosavybės teisių į šį ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovo AB „Vievio paukštynas“ vardu minėtu šio turto perdavimo-priėmimo akto pagrindu, nes jai pateikti įstatymo reikalavimų neatitinkantys paminėti dokumentai ir sprendimai nesudarė įstatyme numatyto teisinio pagrindo nuosavybės teisę įregistruoti naujo, kito asmens vardu.

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra nustatytos aplinkybės, jog UAB „Kavarsko sakalas“ Anykščių rajono savivaldybėje yra įregistruota kaip įmonė nuo 1993 m. balandžio 22 d., o kaip turinti likviduojamosios bendrovės statusą - nuo 1997 m. rugpjūčio 29 dienos, tačiau ji iš registro nėra išregistruota iki šiol. Šį faktą ir aplinkybes byloje pripažįsta atsakovas ir tretysis asmuo. Dėl šių bylos aplinkybių teismas konstatavo, jog ginčo nekilnojamasis turtas, iki nuosavybės teisių į jį perregistravimo AB „Vievio paukštynas“ vardu, nuosavybės teisėmis buvo teisėtai įregistruotas UAB „Kavarsko sakalas“ vardu. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra įsiteisėjusi ir vykdoma bankroto byloje tęsiant bendrovės likvidavimo procedūrą. Kad bankroto bylos iškėlimo dieną likviduojama UAB „Kavarsko sakalas“ turėjo skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai, patvirtina bankroto byloje esantys mokesčių inspekcijos pateikti dokumentai ir Aukštesniojo administracinio ir Lietuvos apeliacinio teismų įsitesėję sprendimai, mokesčių inspekcijos ir mokestinių ginčų komisijų sprendimai. Kadangi bankroto bylos iškėlimo pagrįstumas nėra nuginčytas, tai apygardos teismas pagal bankroto įstatymo nuostatas teisėtai ir pagrįstai 2004 m. spalio 13 d. nutartimi bankrutavusią UAB „Kavarsko sakalas“ pripažino likviduojama dėl bankroto ir patvirtino vienintelio kreditoriaus Utenos apskrities VMI 78 343,60 Lt kreditorinį reikalavimą. Remdamasis šiomis įsiteisėjusiomis apygardos teismo nutartimis, teismas sprendė, kad yra visiškai paneigti atsakovo ir trečiojo asmens aiškinimai, kad UAB „Kavarsko sakalas“ iškeliant bankroto bylą neturėjo jokios skolos Utenos apskrities VMI. Teismas konstatavo, kad išvardinti įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti niekiniu, negaliojančiu nuo sudarymo momento 1999 m. sausio 3 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą ir pripažinti šiame akte išvardinto turto nuosavybės teisių įregistravimą atsakovui AB „Vievio paukštynas“ nuo 2002 m. gegužės 30 d. VĮ Registrų centre negaliojančiu. Teismas sprendė, kad byloje yra nustatyta, jog visas ginčo turtas, prieš tai nenuginčijus pirmesnės nuosavybės teisės registracijos UAB „Kavarsko sakalas“ vardu įstatymų nustatyta tvarka, buvo įregistruotas atsakovo AB „Vievio paukštynas“ vardu nuosavybės teise. Tokios registracijos pagrindu laikomas LUAB „Kavarsko sakalas“ 1999 m. sausio 3 d. turto perdavimo-priėmimo aktas, surašytas remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimu, todėl teismas sprendė, jog tokia daiktinių teisių registracija atsakovo vardu yra neteisėta ir pripažintina negaliojančia. Pagal įstatymą VĮ Registrų centro Utenos filialas neturėjo jokio pagrindo į tą patį turtą įregistruoti nuosavybės teises atsakovo AB „Vievio paukštynas“ vardu. Atsakovas AB „Vievio paukštynas“ neturėjo pagrindo pagal minėtą visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ir 1999 m. sausio 3 d. turto perdavimo-priėmimo aktą priimti iš ieškovo akte išvardintą turtą (1964 m. CK 47, 48, 49 str., 58 str. 3d.). Šis turto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo sudarytas ir įformintas sandorio sudarymo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka ir forma, todėl jis nesukėlė tų teisinių pasekmių, kurios būtinos, kad toks turtas taptų naujo asmens nuosavybe. Atsakovas AB „Vievio paukštynas“ ginčo pastatų teisinę registraciją atliko jau galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui, kurio patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio pirmoji ir trečioji dalys nustato, jog sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai, o kai pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai sandoris negalioja. Todėl 1999 m. sausio 3 d. turto perdavimo-priėmimo aktas turėjo būti notariškai patvirtintas ir per tris mėnesius įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ko AB „Vievio paukštynas“ nepadarė. Šios taisyklės nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (1964 m. CK 225 str. 2 d.). Todėl teismas patenkino ieškinį, nurodęs, kad nebuvo įstatyminio pagrindo į šį turtą įregistruoti nuosavybės teisę atsakovo AB „Vievio paukštynas“ vardu pagal teisinės galios neturinčius dokumentus, ką nepagrįstai ir neteisėtai atliko VĮ Registrų centras, nes jis nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio reikalavimais. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo teisiniai pagrindai yra nurodyti šio įstatymo 22 straipsnyje, tarp kurių nurodyti rašytiniai sandoriai ir nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse sutartis (aktas), o tokių dokumentų VĮ Registrų centras neturėjo. Ginčo turtas buvo įregistruotas įregistravimo pagrindu nurodant minėtus perdavimo-priėmimo aktą ir 1998 m. gruodžio 9 akcininkų susirinkimo protokolą, t. y. remiantis negaliojančiais dokumentais, kurie nėra sukūrę nuosavybės teisių į minėtą turtą šio turto gavėjui. Šių aplinkybių pagrindu teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas AB „Vievio paukštynas“, tokiu būdu įgydamas, įsiregistruodamas nuosavybę į paminėtą nekilnojamąjį turtą, buvo ir nesąžiningas (CK 6.67 str. 4, 7 p.), nes nuosavybės teisę į šį turtą įsiregistravo jau galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui. Atsakovas turtą įsigijo iš kontroliuojamo juridinio asmens UAB „Kavarsko sakalas“ neatlygintinai, todėl jo nesąžiningumas preziumuojamas. Jis turėjo ir valdė tuo metu 93,1 proc. pastarosios bendrovės akcijų, kai 1997 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Kavarsko sakalas“ akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą prijungti UAB „Kavarsko sakalas“ prie AB „Vievio paukštynas“ ir nutraukti UAB „Kavarsko sakalas“ juridinio asmens veiklą bei išrinko jo likvidatoriumi V. K. , įpareigodamas jį veikti pagal tuo metu galiojusį ABĮ, kas irgi sudaro pagrindą šį turtą išreikalauti iš atsakovo. Teismas dėl šių aplinkybių sprendė, kad AB „Vievio paukštynas“ vardu padaryta nekilnojamojo ginčo turto nuosavybės teisių registracija, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (1964 m. CK 47 str., 58 str. 1, 3, 4 d., 255 str. 1 d. ir 2 d., 2000 m. CK 1.78 str. 1, 5 d., 1.80 str.), yra neteisėta ir negaliojanti, todėl naikintina, o ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas taikant niekinio sandorio teisines pasekmes. Teismas nurodė, kad tam nebūtina pripažinti negaliojančiais UAB „Kavarsko sakalas“ 1997 m. rugpjūčio 28 d. ir 1998 m. gruodžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus (nutarimus), nes šie sprendimai nebuvo įvykdyti įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Vievio paukštynas“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutrukti. Prašymą grindžia tokiais motyvais:

1. Ieškinys nepagrįstas, todėl jo teismas neturėjo priimti. 1997 m. rugpjūčio 29 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos įmonių rejestre UAB ,,Kavarsko sakalas“ buvo išregistruota ir vietoje jos įregistruota likviduojama UAB ,,Kavarsko sakalas“. Todėl ši įmonė, vadovaujantis 1964 m. CK 23 straipsnio pirmąja dalimi, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, LUAB ,,Kavarsko sakalas“ bankroto byla neiškelta, visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų dėl jos likvidavimo niekas nepanaikino. Utenos apskrities VMI, reikšdama teismui ieškinį dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, nurodė neteisingas faktines aplinkybes bei pateikė neteisingus duomenis. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. birželio 12 d. nutartis iškelti bankroto bylą ieškovui priimta vadovaujantis CPK 247-248 straipsniais, tai įrodo, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bet nei atsakovo, nei jo savininko visiškai nekviečiant ir jiems nedalyvaujant, dėl ko buvo pažeistos CPK 17 straipsnio nuostatos ir yra pagrindas panaikinti minėtą nutartį remiantis CPK 329 straipsnio trečiosios dalies 1 punktu. Taip pat apeliantas prašė teismo bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 9 punktu, nes AB ,,Vievio paukštynas“ Utenos apskrities VMI nieko neskolinga, kadangi taip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2000 m. birželio 13 d. nutartimi.

2. Neegzistuojančio ieškovo administratoriaus ieškinys, kuriame jis ginčija beveik prieš aštuonerius merus likviduotos įmonės visuotinio akcininko susirinkimo nutarimą ir vykdant tą nutarimą 1999 m. sausio 3 d. po bendrovės likvidavimo likusio turto perdavimo akcininkams aktą, yra niekuo nepagrįstas ir neteisėtas.

3. Ieškiniui pateikti praleistas ieškinio senaties trijų mėnesių terminas.

4. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu pateikė ne vieną prašymą nutraukti šią civilinę bylą, tačiau prašymų dėl bylos nutraukimo teismas visiškai nenagrinėjo, o sprendime nurodė, kad atsakovas neįrodė prašymo nutraukti bylą pagrįstumo.

5. Teismas netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, kurį turėjo taikyti. Šio įstatymo 36 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad jeigu juridinių asmenų likvidavimo ar reorganizavimo procedūros pradėtos iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šios procedūros yra baigiamos pagal galiojusius įstatymus.

6. Taip pat neturi teisinio pagrindo ir teismo sprendimas taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes dėl likviduojamos UAB ,,Kavarsko sakalas“ 1999 m. sausio 3 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo akto, tai yra pripažinti šį turto perdavimo-priėmimo aktą niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, nes niekinio sandorio sąvokos 1964 m. Civiliniame kodekse nėra, o 2000 m. patvirtintas Civilinis kodeksas šioms procedūroms netaikomas.

7. CK 4.96 straipsnio antroji dali nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Teismo sprendimas nekilnojamąjį turtą natūra priteisti iš AB ,,Vievio paukštynas“, įpareigojant šį atsakovą jį perduoti nuosavybėn ieškovui bankrutuojančiai UAB ,,Kavarsko sakalas“, nepagrįstas jokiais įstatymais ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 str. 1 d., 85 str. 2 d.).

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo V. K. taip pat prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutrukti. Apeliantas, be jau AB ,,Vievio paukštynas“ apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų papildomai nurodo, kad:

1. Apeliantas turėjo teisę pareikšti savarankiškus reikalavimas, tą ir padarė, tačiau teismas šio reikalavimo nutraukti civilinę bylą Nr. 2-30-30/2006 neišsprendė ir tuo pažeidė procesines teises normas (CPK 46 str. 2 d., 42 str., 197 str., 293 str., 294 str.) ir dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų neteisingai išsprendė bylą, nes rėmėsi 2000 m. Civiliniu kodeksu

2. Pagal 1964 m. CK 39 straipsnį turtas, likęs po juridinio asmens likvidavimo, sunaudojamas jo įstatų bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. ABĮ 15 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas nustato, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Šio įstatymo 11 straipsnio aštuntoji dalis nustato, kad likęs likviduojamos bendrovės turtas akcininkams padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, o 12 straipsnio antrosios dalies 4 punktas nustato, kad bendrovės likvidatorius paskirsto akcininkams likusį bendrovės turtą. Todėl UAB ,,Kavarsko sakalas“ ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas nėra dvišalis sandoris, o dokumentas, sudarytas vykdant ABĮ, likviduojamos bendrovės įstatus ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus.

3. Teismas neatsižvelgė į faktą, kad praleistas 30 dienų ieškinio senaties terminas.

4. Panevėžio apygardos teismo sprendimas pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro atliktą Nekilnojamojo turto registro 2002 m. gegužės 30 d. įrašą yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad bankrutuojančios bendrovės administratorius neturi teisės ginčyti visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas LUAB ,,Kavarsko sakalas“ prašo juos atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

V. K. atsiliepimu į AB ,,Vievio paukštynas“ apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti. Nurodo, kad palaiko visus apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ir jiems pritaria.

AB ,,Vievio paukštynas“ atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą taip pat prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Ieškinį nagrinėjamoje byloje pareiškė bankrutuojančios UAB ,,Kavarsko sakalas“ administratorius, kuriam tokia teisė suteikta ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktu. Todėl neatsitiktinai nemaža dalis apeliacinių skundų buvo skirta bendrovės ,,Kavarsko sakalas“ bankroto bylos iškėlimo neteisėtumui. Taip atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, kad, iškeliant bankroto bylą, buvo grubiai pažeistos CPK nuostatos, kas sudaro pagrindą nutarties dėl bankroto bylos bendrovei ,,Kavarsko sakalas“ iškėlimo panaikinimui dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų. Tačiau toks argumentas pateiktas dėl įsiteisėjusios ir, be kita ko, instancine tvarka patikrintos nutarties. Todėl sutikti su šiuo apeliantų teigimu bei vadovautis juo nagrinėjant šalių ginčą negalima (CPK 18 str.). Dėl nurodytos priežasties negalima sutikti ir su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad nagrinėjama byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu. Kitu skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindu apeliantai nurodo tai, kad bankroto byla buvo iškelta neegzistuojančiai bendrovei, nes bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovė ,,Kavarsko sakalas“ buvo likviduota. Tačiau sutikti su šiuo argumentu negalima ne tik dėl to, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi konstatavo, kad iškeliant bankroto bylą bendrovės ,,Kavarsko sakalas“ likvidavimo procedūra nustatyta tvarka užbaigta nebuvo, bankroto byla buvo iškelta būtent likviduojamai UAB ,,Kavarsko sakalas“, bet ir dėl to, kad, nagrinėjant šios bylos apeliantų prašymus dėl proceso atnaujinimo bendrovės ,,Kavarsko sakalas“ bankroto byloje, tiek Panevėžio apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartą konstatavo paminėtus faktus (Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gruodžio 22 d. ir 2006 m. sausio 24 d. nutartys, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 1 d. ir 2006 m. kovo 23 d. nutartys (Panevėžio apygardos teismo civ. byla Nr. B2-3-30/2007, t. 1, b. l. 241-244, 326-329, t. 3, b. l. 115-123, nagrinėjamos civ. bylos t. 2, b. l. 126-128). Pastebėtina, kad šie procesiniai sprendimai bankroto bylos atnaujinimo klausimu buvo priimti dalyvaujant visiems nagrinėjamos bylos dalyviams, t. y. ir abiem apeliantams (CPK 182 str. 2 p.). Pastebėtina ir tai, kad ĮBĮ nenumato draudimo iškelti bankroto bylą likviduojamai bendrovei. Dėl nurodytų priežasčių nepagrįsti yra ir kiti apeliacinių skundų teiginiai, įrodinėjami bendrovės ,,Kavarsko sakalas“ likvidavimo faktu, tame tarpe ir teiginys, kad AB ,,Vievio paukštynas“ yra sąžiningas įgijėjas, nes atsakovas, neatlygintinai įgydamas ginčo turtą, ir įregistruodamas jį savo vardu, būdamas UAB ,,Kavarsko sakalas“ didžiausiu akcininku (virš 90 proc. akcijų), turėjo žinoti ir žinojo, jog ieškovo bendrovės likvidavimo procedūra nustatyta tvarka nebuvo užbaigta.

Dėl išdėstytų motyvų sutikti su apeliantų teiginiu dėl bankroto bylos iškėlimo neegzistuojančiai bendrovei negalima. Dėl to paties nepagrįsta yra ir apeliantų nuoroda į būtinumą nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą. Nustačius, kad UAB ,,Kavarsko sakalas“ iškeliant jai bankroto bylą nustatyta tvarka likviduota nebuvo, netenka teisinio svarbumo ir atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad likviduoti juridinį asmenį dviem pagrindais joks įstatymas nenumato.

Taigi, iš to, kas buvo pasakyta, darytina išvada, kad ieškovas turėjo pagrindą pareikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinį (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Ieškinys buvo pareikštas dėl 1999 m. sausio 3 d. neatlygintino sandorio, kuriuo atsakovui buvo perduotas ginčo turtas, bei dėl šio turto teisinės registracijos, kuri buvo atlikta 2002 m. gegužės 30 d., panaikinimo. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ,,Kavarsko sakalas“ įsiteisėjo 2003 m. rugsėjo 4 d., o ieškinys paduotas 2004 m. spalio 8 d. Todėl nepagrįstas yra apeliantų teiginys, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (atsakovo skunde nurodytas 3 mėnesių, o trečiojo asmens - 30 dienų ieškininės senaties terminas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 8.7 p.).

Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai jų nurodytus ieškinio senaties terminus sieja su bendrovės ,,Kavarsko sakalas“ 1998 m. gruodžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu dėl bendrovės likvidavimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl minėto nutarimo panaikinimo pareikštas nebuvo. Todėl nėra pagrindo taikyti byloje apeliantų nurodytus ieškinio senaties terminus. Be to, nesant byloje reikalavimo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisiškai nereikšmingi yra apeliantų argumentai dėl įmonės administratoriaus teisės ginčyti tokį nutarimą bei dėl bylos nutraukimo 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Išvardintos aplinkybės, be kita ko, parodo, kad apeliantai, gindamiesi nuo pareikšto ieškinio, įvairiais būdais siekė nagrinėjamos bylos nutraukimo. Tačiau, kaip anksčiau nustatyta, byloje nebuvo konstatuotas nei vienas pagrindas bylą nutraukti (CPK 293 str. 1, 3, 8, 9 p.). Tai teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl nepagrįstas yra skundų teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė prašymo dėl bylos nutraukimo.

Tuo tarpu kalbant apie ieškovo reikalavimo pagrįstumą, turėtina omenyje, kad ginčijamo turto perdavimo akto, pagal kurį atsakovas neatlygintinai gavo ieškovo nekilnojamąjį turtą, teisiniu pagrindu buvo bendrovės ,,Kavarsko sakalas“ 1997 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas dėl bendrovės reorganizavimo bei 1998 m. gruodžio 9 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, kuriuo buvo nutarta bendrovę ne reorganizuoti, o likviduoti. Tačiau tiek nagrinėjamos bylos medžiaga, tiek ir anksčiau paminėti Panevėžio apygardos bei Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai, priimti sprendžiant klausimą dėl bendrovės ,,Kavarsko sakalas“ bankroto bylos atnaujinimo, patvirtina, kad nurodytu akcininkų susirinkimo nutarimo pagrindu pradėta ieškovo likvidavimo procedūra įstatymų nustatyta tvarka užbaigta nebuvo, o, iškėlus bendrovei bankroto bylą, ši procedūra buvo nutraukta. Taigi teisinis turto perdavimo pagrindas įvykdytas nebuvo. Vien dėl šios aplinkybės laikyti ginčijamą sandorį teisėtu negalima.

Be to, tiek anksčiau paminėti įrodymai, tiek ir Aukštesniojo administracinio teismo 2000 m. balandžio 27 d. sprendimas (Panevėžio apygardos tesimo civ. byla Nr B2-3-30/2007, t. 1, b. l. 6-7) ir Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 13 d. nutartis (t. 1, b. l. 181-183) patvirtina, kad sudarant ginčo aktą bendrovė ,,Kavarsko sakalas“ turėjo mokestinių nepriemokų, t. y. buvo skolinga valstybės biudžetui. Todėl ginčo sandorių sudarymas neatsiskaičius su valstybės biudžetu taip pat pažeidė įstatymo reikalavimus (1994 m. liepos 5 d. ABĮ 11 str. 8 d.).

Apeliantai šios išvados nepagrįstumą grindžia tuo, kad atsakovas AB ,,Vievio paukštynas“ biudžetui nieko neskolingas. Tačiau ar atsakovas skolingas valstybės biudžetui, ar ne, nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Nagrinėjamam ginčui, kaip jau buvo minėta, svarbu yra tai, kad neatlygintai perduodant turtą atsakovui bendrovė ,,Kavarsko sakalas“ buvo neatsiskaičiusi su biudžetu.

Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgus į tai, kad, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo sandoris nebuvo sudarytas notarine forma bei per įstatymo nustatytą terminą įregistruotas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį patenkinti (CK 1964 m. CK 44, 47, 58, 255 str., Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įst. 8 str. 1, 3 d., 9 str. 2 d., CK 1.80 str.).

Teismas gali savo iniciatyva ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarties motyvus, mano, jog Panevėžio apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas ,,Valstybės įmonės Registrų centro centras“ padarė rašymo apsirikimo klaidą, kurią tikslinga ištaisyti. Pažymėtina, kad minėtas akivaizdus rašymo apsirikimas nesudaro pagrindo naikinti minėtą sprendimą. Pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais.

Apeliantas AB ,,Vievio paukštynas“ skundžiamą teismo sprendimą prašo panaikinti ir tuo pagrindu, kad sprendimo nebus įmanoma įvykdyti, nes skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas įpareigojo atsakovą perduoti turtą bankrutuojančiai UAB ,,Kavarsko sakalas“. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinį 2004 m. spalio 8 d. pateikė bankrutuojanti įmonė, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartimi bankrutavusi UAB ,,Kavarsko sakalas“ paskelbta likviduojama dėl bankroto. Šios aplinkybės sudaro pagrindą patikslinti skundžiamą teismo sprendimą, bet nesudaro pagrindo panaikinti (CPK 238 str.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje vietoje žodžių ,,bankrutuojančiai UAB ,,Kavarsko sakalas“ įrašyti žodžius ,,likviduojamai dėl bankroto UAB ,,Kavarsko sakalas“.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą ir Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje vietoje žodžių ,,Valstybės įmonės Registrų centro centras“ įrašyti žodžius ,,valstybės įmonės Registrų centro“.

Priteisti iš AB ,,Vievio paukštynas“ ir V. K. valstybei po 12,40 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.