- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- e2-1748-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00416-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kestata“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, ieškinį atsakovui G. R. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Kestata“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo G. R. priteisti 58 659,93 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kestata“, nemokumo administratore paskyrė UAB „Reniva“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d. Ieškovės vadovu nuo 2016 m. spalio 11 d. buvo paskirtas G. R.. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi UAB „Kestata“ bankroto byloje patvirtino kreditorių finansinius reikalavimai 58 659,93 Eur sumai. Nemokumo administratorei UAB „Kestata“ dokumentai perduoti nebuvo, dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kreipėsi ne buvęs jos vadovas G. R., o kreditorė UAB „Legal Balance“. Be to, UAB „Kestata“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė nuo 2016 m. pabaigos. Atsakovas, kaip buvęs UAB „Kestata“ vadovas, VĮ Registrų centrui nėra teikęs finansinės atskaitomybės dokumentų nuo įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (2016 m. kovo 3 d.). Didžioji dalis kreditorių kreipėsi į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau skolos nebuvo išieškotos. Tai patvirtina, kad įmonė neturėjo turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų buvę galima nukreipti išieškojimą. Ieškovė teigia, kad aplinkybės (įmonės finansinės atskaitomybės neteikimas VĮ Registrų centrui, kreditorių neinformavimas apie susiklosčiusią finansinę padėtį, nuo 2018 m. gegužės 31 d. apdraustųjų neturėjimas, pradelstų ir nesumokėtų skolų didėjimas nuo 2017 m. pradžios, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui) patvirtina, kad atsakovo elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijų, nes jis, būdamas įmonės valios reiškėjas, turėjo lemiamą įtaką juridiniame asmenyje bei plačius įgaliojimus ir realias galimybes elgtis taip, kad nesukeltų nuostolių ieškovei, tačiau jokių veiksmų neatliko. Ieškovė jau nuo 2017 m. pirmojo ketvirčio nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Per 2017-2018 metus skolos kreditoriams sistemingai didėjo, o jų išieškoti nepavyko ir priverstinio išieškojimo poveikio priemonėmis, todėl ieškovė jau 2017 m. pirmame ketvirtyje buvo nemoki ir nebegalėjo padengti savo finansinių įsipareigojimų, kadangi nei turto, nei piniginių lėšų neturėjo. Ieškovė įrodinėja, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovo veiksmai (metinės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas VĮ Registrų centrui, nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) yra neteisėti, kadangi atsakovas pažeidė įstatymo jam nustatytas pareigas. Atsakovas juridinio asmens atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, ko pasekoje ieškovės finansinių įsipareigojimų suma sudaro 58 659,93 Eur. Dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), ieškovės skolos išaugo iki šiuo metu Kauno apygardos teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos ir kreditoriai neturės galimybės bent iš dalies patenkinti finansinių reikalavimų, kadangi ieškovė neturi jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Atsakovo padaryta žala pasireiškė kreditorių teisės atgauti bent reikšmingesnę dalį skolos pažeidimu. Atsakovas, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, pažeidė savo, kaip vadovo, pareigas, dėl kurios pažeidimo tiek įmonė, tiek įmonės kreditoriai patyrė 58 659,93 Eur žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusios atsakovo veiksmų (neveikimo) žala atsirado tiesiogiai. Atsakovo kaltė preziumuojama.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovui, įstatymo nustatyta tvarka, nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar parengiamųjų dokumentų, sutinka su sprendimo už akių priėmimu. Ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Kestata“ ieškinys priimtas 2020 m. liepos 31 d. ir tos pačios dienos teisėjo rezoliucija bei pranešimu atsakovui G. R. nustatytas dvidešimties dienų terminas, per kurį jis privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl laikoma, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepranešė teismui jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, atsiliepimo pateikimo termino pratęsti neprašė. Taigi šiuo atveju priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Remdamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.
Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Kestata“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 12 d. Šia nutartimi UAB „Kestata“ valdymo organai buvo įpareigoti per penkiolikos dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau duomenų, kad šis įpareigojimas būtų įvykdytas ir nemokumo administratorei įmonės turtas bei visi dokumentai būtų perduoti, byloje nėra. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Kestata“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, patvirtinta bendra finansinių reikalavimų suma 58 659,93 Eur. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi UAB „Kestata“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Kestata“ vadovo pareigas nuo 2016 m. spalio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo G. R..
Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).
Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnyje taip pat nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas yra pažeidęs pareigą, numatytą JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnyje, taip pat iki šiol nėra įvykdęs JANĮ 57 straipsnio JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi jam nustatytų įpareigojimų, o taip pat nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos pareigos sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.
Šiuo atveju atsakovas, kaip buvęs likviduojamos UAB „Kestata“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, nevykdė JANĮ ir kitų jam teisės aktų nustatytų įpareigojimų, taip savo neveikimu atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė ieškovės interesus. Dėl atsakovo G. R. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi UAB „Kestata“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma 58 659,93 Eur. Šiuo atveju taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, t. y. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė neturi galimybių patenkinti bent iš dalies įmonės finansinių reikalavimų. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 58 659,93 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.
Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 1 105,00 Eur žyminis mokestis ir 9,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius įrodymus nėra, todėl teismas jų atlyginimo klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kestata“, j. a. k. 304196962, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, naudai priteisti 58 659,93 Eur (penkiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 93 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (58 659,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. liepos 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 1 105,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 9,93 Eur (devynis eurus 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.