Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-06-27 · Civilinė byla Nr. e2-7447-997/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-27
Bylos Nr.
e2-7447-997/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02889-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Zabielskienė
Atsakovas
S. Ž.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Ingrida Varanavičė
Kategorijos
  • 2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.39.2.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-7447-997/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02889-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.2;; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.6.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Skaistė Zabielskienė,sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei,dalyvaujant atsakovui S. Ž.,

nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. Ž. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė, Draudimo bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. Ž. (toliau – ir atsakovas) 564,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 25,03 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 564,00 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Nurodo, jog ieškovės apdraustas turtas buvo aplietas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė atsakovui S. Ž.. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra virš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Mano, kad atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes atsakovo butas yra užpylimo židinys. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsniu bei Kasacinio teismo praktika prašo iš atsakovo priteisti ieškovei 25,03 Eur (564,00 Eur[skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]* 324 pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020-12-01) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. Prie ieškinio buvo pateiktas prašymas, neatvykus ieškovės atstovui, nagrinėti bylą be jo. Taip pat teismo posėdžio metu (eigoje) buvo gautas ir pristatytas teismui ieškovės atstovės prašymas nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas S. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo bylą nutraukti. Nurodo, kad 2020 m. spalio 12 d. gavo iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ laišką Nr. R0002490591, kuriuo buvo pranešama, kad buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). Jam nepavykus išsiaiškinti įvykio aplinkybių bei pamatyti padarytą žalą, prašė ieškovės informuoti pilnai apie tyrimo eigą: kas nustatė aplinkybes, kas surašė defektinį aktą, padarytu defektų nuotraukos, ar jas padarė ekspertas. Nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) buto (1 a.) ir (duomenys neskelbtini) buto (3 a.) yra dar (duomenys neskelbtini) butas (2 a.), pažymėjo, kad ir jo butą dažnai aplieja iš viršaus. Į šį jo paklausimą negavo jokio atsakymo. Atsakovo nuomone, nėra priežastinio ryšio ir neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl negali atsirasti ir civilinė atsakomybė.

Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimą į ieškinį, prašė bylą nutraukti. Papildomai paaiškino, kad tarp aplieto buto Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte ir jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini) antrame namo aukšte, ten retai kas gyvena, atvažiuoja, permiega ir tiek, bet vis tiek yra tarpe butas. Į jį niekas iš namo žemesnių butų kaimynų nesikreipė dėl jokio įvykio. Pats jis tą dieną nebuvo namie, bet vakare grįžęs, jokių avarijos ar vandens žymių savo bute nerado. Nematė ir namiškiai. Laišką iš Draudimo bendrovės gavo tik po mėnesio nuo įvykio, pas kaimynus pats nebuvo nuėjęs, nauji kaimynai, neseniai buvo tik atsikraustę. Kreipėsi su užklausimu pats į Draudimo bendrovę dėl šio įvykio tačiau jokio atsakymo nėra gavęs iki šiol. Nemato savo civilinės atsakomybės šitoje situacijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2020 m. rugsėjo 17 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimas. Akte nurodytas numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – (duomenys neskelbtini) butas. Pastatų nuostolių aprašyme nurodoma, kad po suliejimo fiksuota išbrinkusi išorinių durų staktos dalis, išbrinkęs, atsiklijavęs laminatas 11,9 m², matosi drėgmės požymiai ant sienų. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovės Būsto draudimu. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 564 Eur draudimo išmoką draudėjui.

Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. Ž.

2020 m. spalio 5 d. ieškovė raštu Nr. R002490591 kreipėsi į atsakovą dėl 564,00 Eur žalos atlyginimo.

2020 m. spalio 19 d. atsakovas S. Ž. el. paštu kreipėsi į ieškovę Draudimo bendrovę dėl jos siųsto laiško Nr. R002490591, prašydamas pateikti jam informaciją dėl aplieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), aplinkybių.

Byloje keliamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 15 punktas).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Dėl žalos

Ieškiniu reikalaujama 546,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Žalos faktą ir dydį įrodo prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai (nuotraukos, turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, mokėjimo nurodymai, pranešimas apie žalos atlyginimą, lokalinė sąmata). Todėl spręstina, jog žalos faktas ir dydis įrodytas. Ieškovei perėjo teisė reikalauti išmokėtą 546,00 Eur sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Dėl neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ).

Teismo vertinimu, šie ieškovės ieškinio argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, nes iš atsakovo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra dviem aukštais aukščiau už butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo aplietas (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad apdrausto buto apliejimo šaltinis (židinys) buvo būtent atsakovo butas, o ne virš aplieto buto esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) ar kitas objektas. Vien tik draudėjo ((duomenys neskelbtini) buto savininko) numanymas, kad dėl įvykio atsakingas subjektas yra (duomenys neskelbtini) butas neįrodo jo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo butas nėra visu plotu tiesiogiai virš draudėjo buto, o butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne atsakovui, nesant ieškovo nurodytas aplinkybes objektyviai pagrindžiančių įrodymų, kad draudėjo butas buvo užlietas būtent iš atsakovui priklausančio buto, negalima daryti išvados, kad už draudėjo buto užliejimą yra atsakingas atsakovas. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) – bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimo (CK 6.247 straipsnis, CPK 178,179, 185 straipsniai).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, o pagal kasacinio teismo praktiką įrodyti turi tas, kuris teigia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Rungimosi principas civiliniame procese lemia tai, kad įrodyti turi teigiantis patyręs žalą asmuo, o šiuo atveju jo teises perėmęs draudikas (CPK 12 straipsnis).

Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, atsakovo paaiškinimus teisme, daroma išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti aplinkybei, jog būtent atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė turtinę žalą. Nesant neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra priežastinio ryšio su žala ir kaltės. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) kaip vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, daroma išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovui subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovui taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo.

Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmetami ir išvestiniai reikalavimai dėl 25,03 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje susidarė 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, valstybei 13,44 Eur (trylika eurų 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, jog šias išlaidas valstybei reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662, ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Skaistė Zabielskienė