- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-564-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas M. V. pareiškė ieškinį atsakovui V. K. dėl 39060 Lt skolos, 14295,96 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų ir 801 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi areštavo atsakovui V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą 53355,96 Lt sumai. Teismas konstatavo, jog reikalaujama suma yra ženkli fiziniam asmeniui, o atsakovas ilgą laiką vengia įvykdyti prievolę geruoju.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas pažeidė CPK 148 str. 1 d. reikalavimus ir pusiausvyros principą. Teismas neįvertino, jog ieškovo prašomos netesybos yra pernelyg didelės, o atsakovas šiuo klausimu negalėjo pareikšti prieštaravimų ir atsikirtimų, negalėjo prašyti taikyti ieškinio senatį. Taip pat teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Teismas, nurodęs, jog reikalaujama priteisti suma yra ženkli fiziniam asmeniui, pažeidė CPK 6 str. nuostatas. Faktinė situacija yra kitokia nei ją išdėstė ieškovas ir jis galimai nesąžiningai siekia gauti didelės naudos. Faktinės aplinkybės rodo, jog nėra sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, jog Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Prašo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Įstatymas nurodo, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (LR CPK 144 str.). Įstatymo leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju aplinkybės, kurių pagrindu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį.
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones LR CPK 144 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė. Atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad teismas netyrė ir nevertino atsakovo turtinės padėties, dėl ko priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį, atmestinas. Ieškovo nurodytas įsiskolinimo dydis – 53355,96 Lt laikytinas pakankamai didele suma ir tai yra viena iš aplinkybių, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog atsakovas byloje yra fizinis asmuo. Toks faktinės situacijos konstatavimas CPK 6 str. nuostatų nepažeidė.
Atsakovo atskirojo skundo motyvai, jog ieškovo prašomos priteisti netesybos yra pernelyg didelės, atsakovas negalėjo pateikti prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo bei prašyti taikyti ieškinio senatį, be to ieškovas galimai nesąžiningai siekia gauti naudos, atmestini. Nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas privalo įvykdyti CPK 144 str. reikalavimus, t.y. įvertinti ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ir nesprendžia ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Apelianto nurodytos aplinkybės yra analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje.
Atskirojo skundo motyvas, jog teismas išnagrinėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui, atmestinas. Pirma, galimybę nagrinėti tokį prašymą nepranešus atsakovui numato įstatymas. Antra, pirmosios instancijos teismas nors ir nemotyvavo savo veiksmų, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikomos apie šio klausimo nagrinėjimą nepranešus atsakovui, tačiau tai nėra esminis proceso pažeidimas. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai.
Atskirojo skundo motyvai, jog skolininko finansinė būklė yra gera ir nėra pavojaus, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas, atmestini, nes šie rodikliai nėra pastovūs, ateityje jie gali keistis, t.y. išlieka galimybė, jog jie gali išlikti tokie pat, pagėrėti arba pablogėti.
Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teisingai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, teismo parinktos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos kreditoriaus siekiamiems tikslams ir nevaržo skolininko interesų daugiau nei būtina apginti teisėtą kreditoriaus reikalavimą. Naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.