Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Druskininkų miškų urėdijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsisakymas skundo priimtinas. Byla nutrauktina.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 52 straipsnis nustato, kad pareiškėjas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi teisę atsisakyti skundo.

Kliūčių priimti pareiškėjos atsisakymą skundo nėra.

Atsisakius skundo, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 dalimi, byla nutrauktina.

Teismas išaiškina, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas VĮ Druskininkų miškų urėdija 2016-04-06 teismui taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 28,96 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur už atstovavimo teisme paslaugas, priteisimo (IV t., b. l. 177-179).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos). Nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojančios Rekomendacijų redakcijos 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas skundo atsisakė tuo pagrindu, kad atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimus, todėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies pagrindu jis įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad patyrė išlaidų, sumokėjęs žyminį mokestį už skundo padavimą ir advokato padėjėjui už skundo teismui parengimą.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už skundo padavimą VĮ Druskininkų miškų urėdija 2015-05-14 sumokėjo ne 28,96 Eur, kaip nurodyta prašyme, o 28 Eur žyminį mokestį (I t., b. l. 26). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina 28 Eur patirtų išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 300 Eur išlaidų už skundo teismui parengimą. Nustatyta, kad remiantis teisinių paslaugų sutartimi Nr. AM-120228/12/02-06 skundą parengė ir teisme pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas Aleksandras Morozovas (I t., b. l. 4). Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas atsiskaitė (IV t., 178, 179 b. l.). Atsižvelgus į pareiškėjo patirtų išlaidų už teisines paslaugas datą – 2015 m. gegužės 26 d. (2015 metų II ketvirtis), aktualus 2014 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 714,5 Eur.

Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo teismui surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 x 714,5 = 1786,25 Eur. Nagrinėjamu atveju prašomas priteisti išlaidų už nurodytą paslaugą dydis neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytos maksimalios sumos, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo su priedais apimtį, ginčo sudėtingumą, konstatuoja, kad skundas nereikalavo didesnių laiko sąnaudų, ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėją teisme atstovavo advokato padėjėjas, remdamasis Rekomendacijų 5 punktu, daro išvadą, kad teisinga už skundo parengimo patirtų išlaidų kompensuotina suma yra 240 Eur (80 proc. nuo 300 Eur), kuri priteistina pareiškėjo naudai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteistina 268 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu, 105-106 straipsniais, 149 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Pareiškėjo VĮ Druskininkų miškų urėdijos atsisakymą skundo priimti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo VĮ Druskininkų miškų urėdijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Pareiškėjo VĮ Druskininkų miškų urėdijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui VĮ Druskininkų miškų urėdijai iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 268 (du šimtus šešiasdešimt aštuonis) eurus bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.