Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio byla nagrinėjama dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo - E. T., jos atstovei A. B., gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. T., gimusiai (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, netekėjusiai, profesinio išsilavinimo, nedirbančiai, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) Kauno m., gyvenančiai P. Plechavičiaus g. 27-3, Kauno m., neteistai,

kaltinamai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T., būdama nepakaltinamumo būsenoje, 2018 m. gegužės 29 d. apie 19.00 val., Kaune, K. Škirpos g. 2 ir Plechavičiaus g. 25 namų kieme, mažametei V. Ž., gim. 2009 m., atsisėdus ant sūpynės, prieš jos valią stipriai ją išsupo, nuo ko mažametė krito ant žemės, tokiais savo veiksmais E. T. dėl neatsargumo sužalojo nukentėjusiąją V. Ž., padarydama odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame klube, dešinių alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Asmuo, kurio byla nagrinėjama dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo - E. T. kalta prisipažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 29 d. apie 19 val. su savo sesa L. V. nuėjo pasisupti ant sūpynių, esančių kieme. Prie sūpynių buvo keletas iš matymo pažįstamų mergaičių, panašaus amžiaus kaip jos sesuo. Jos sesė su jomis anksčiau bendravo, todėl žinojo ir jų vardus. Tarp tų mergaičių buvo ir V., kuri atsisėdo ant sūpynių. Nors V. neprašė jos supti, tačiau ji priėjusi pradėjo ją supti. Tiesiog, negali paaiškinti kodėl. Kai pradėjo V. supti, jai V. nieko nesakė, bent jau ji negirdėjo, kad būtų ką nors jai sakiusi. Ji V. išsupo aukštai, tačiau kiek kartų ją supo pasakyti negali. Ji negirdėjo, kad V. būtų sakiusi nustoti supti, nebesupti ar panašiai. Ji manė, kad V. patinka, kad ją supa. Netrukus pamatė, kaip supynės sėdimoji dalis persivertė, ar kažkaip panašiai ir V. nukrito ant žemės. Nieko negalėjo padaryti, nes viskas įvyko labai greitai. Matė, kad V. krito ant šono, tačiau ant kurio, pasakyti negali. Kai V. nukrito prie V. priėjo, kiek jai žinoma, V. sesė A., draugės P. ir S.. V. atsistojo pati, bet skundėsi kad negali įkvėpti oro. Mergaitės, buvusios su V. padėjo V. nueiti namo. Kai V. nukrito nuo supynės ji labai išsigando. Apie įvykį papasakojo ir močiutei ir mamai. Ji nenorėjo ir nesitikėjo, kad V. supama nukris nuo supynės, tuo labiau, kad susilaužys ranką, nenorėjo jos sužaloti ar padaryti jai ką nors blogo. Nesitikėjo kad taip atsitiks. Tai nelaimingas atsitikimas. Ji nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio ir kaltę pripažįsta pilnai. Tikrai nenorėjo, kad V. nukristų ir susižalotų, taip įvyko netyčia, per neatsargumą ir dėl to, kad nenumatė tokių pasekmių, dėl to nuoširdžiai apgailestauja.

E. T. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Motyvuojamoji dalis

Iš nepilnametės nukentėjusiosios V. Ž. parodymų matyti, kad 2018 m. gegužės 29 d. apie 19 val. ji buvo su savo sese A. Ž. bei draugėmis P. ir S. ir žaidė kieme. Atėjus prie sūpynių ten buvo nepažįstama mergina, kuri ją pradėjo stipriai supti. Ji prašė, kad jos nesuptų, bet mergina jos neklausė ir toliau supo. Ji negalėjo nušokti nuo sūpynių, nes ją aukštai ir smarkiai išsupo. Tada supynės apsivertė ir ji nukrito ant žemės, susitrenkė dešinės pusės ranką ir koją. Ji negalėjo kvėpuoti, buvo pikta, nuliūdusi, negalėjo nei verkti nei pykti. Sesė su draugėmis jai padėjo pareiti namo. O ta mergina, kuri ją supo, kai ji nukrito, iš karto pabėgo namo ir užsirakino. Jos draugės dar buvo pas tą merginą nuėjusios, bet ji durų neatidarė (b. l. 68-72).

Analogiškai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta mažametė liudytoja A. Ž. (b. l. 85-89).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusios sesuo mažametė A. Ž. atpažino sūpynėmis smarkiai įsupusį asmenį - E. T., dėl ko jos sesuo V. nukrito ir susižalojo (b. l. 90-94).

Iš pareiškėjos L. Ž. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2018 m. gegužės 29 d. apie 18.00 val. jos mažametė dukra V. Ž., gim. 2009-09-14 su sese A. Ž., gim. 2008-09-02, buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, kieme. Apie 19.00 val. abi sesės grįžo namo. V. parėjo verkdama ir jai pasisakė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, Kaune, ant supynės ją smarkiai išsupo nepažįstama moteris ir besupant V. iškrito iš supynės ant žemės, nusibrozdino dešinį šoną, dešinės pusės veido skruostą. Nuvyko su dukra į gydymo įstaigą į LSMUL KK priėmimą (b. l. 10-11).

Įvykio vietos fotolentelė (b. l. 12-13), duomenys patvirtinantys iš LSMUL, bendruoju pagalbos telefonu gautą medikų pranešimą apie pristatytą sužalotą mažametę V. Ž. (b. l. 14), Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjos I. S. tarnybinis pranešimas, su alkotesterio pažyma, dėl įvykių aplinkybių patikslinimo (b. l. 15).

Iš liudytoja apklaustos L. Ž. parodymų matyti, kad gydymo įstaigoje jos dukrai V. buvo diagnozuotas dešinės rankos lūžis (stipinkaulio apatinio galo lūžis su dorsaline dislokacija) ir ranka buvo sugipsuota. Moteris, supusi jos dukrą, kaip paaiškino kieme buvę vaikai, iš įvykio vietos skubiai pasišalino, jokios pagalbos nesuteikė. Vėliau sužinojo, kad moteris gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune, duomenų nežino. Jos dukra pati labai bijo suptis, o tuo labiau bijo būti supama kitų asmenų. Kieme buvę vaikai ir pati dukra Vakarė prašė moters dukros nesupti (b. l. 20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1673/2018 matyti, kad V. Ž. konstatuota odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame klube, dešinio stipinkaulio lūžis, padarytas kietais bukais daiktais, galimai kritimo nuo sūpynių metu, užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl dešinio stipinkaulio lūžio, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 23).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. pG2057/2018 matyti, kad V. Ž. konstatuota odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame klube, dešinių alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžiai, padarytas kietais bukais daiktais, galimai kritimo nuo sūpynių metu, užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl dešinių alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžio, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-675/2018 išvados matyti, kad E. T. konstatuotas psichikos sutrikimas: Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. F70.1. Ji nusikalstamos veikos padarymo negalėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio, negalėjo valdyti savo veiksmų. Šiuo metu E. T. konstatuojamas psichikos sutrikimas: Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F70.1). Ji gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jai reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą Pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (VšĮ Kauno Kalniečių psichikos sveikatos centre) (b. l. 149-151).

Teismo posėdžio metu ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, kad palaiko išvadą, kurioje nurodoma, kad E. T. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, jai reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą Pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą - VšĮ Kauno Kalniečių psichikos sveikatos centre.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad E. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, nes ji nesunkiai sutrikdė nukentėjusios mažametės V. Ž. sveikatą, dėl neatsargumo, padarydama jai odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame klube, dešinių alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti minėtos nukentėjusiosios parodymų objektyvumu ir pagrįstumu, jos parodymai visiškai atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetui.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad E. T. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas įgimtas psichikos sutrikimas: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Ji nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio, negalėjo valdyti savo veiksmų (BK 18 straipsnis). Jai reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą Pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (VšĮ Kauno Kalniečių psichikos sveikatos centre). Teisme apklaustas ekspertizę atlikęs vienas iš ekspertų patvirtino šią ekspertų išvadą.

Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad R. J. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu ji buvo nepakaltinama, todėl jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo momentu E. T. buvo nepakaltinama, patvirtina byloje esantis 2018 m. spalio 18 d. – lapkričio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-675/2018. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas teismo posėdžio metu patvirtino ekspertas Sigitas Simanauskas, todėl baudžiamosios bylos teisena E. T. atžvilgiu negalima.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog E. T. įvykių ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji yra nepakaltinama BK 17 straipsnio nuostatų prasme ir jai turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos aktu Nr. 83TPK-675/2018 ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į E. T. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad jai skirtinas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno Kalniečių psichikos sveikatos centre (BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.).

Baudžiamojoje byloje esantys 3 CD su vaizdo ir garso įrašais (b. l. 12, 72, 89), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 - 404 straipsniais,

nutaria:

E. T., kuri būdama nepakaltinama padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Kauno Kalniečių psichikos sveikatos centre.

Kardomosios priemonės neskirti.

Daiktinius įrodymus – 3 elektronines CD laikmenas, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą - Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.