Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-166/2012

2012 m. birželio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovės advokatės Renatos Janušytės bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-31 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Šios bausmės vykdymas LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. pagrindu atidėtas trejiems metams, įpareigojant M. M. per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Be to šiuo nuosprendžiu teismas iš dalies patenkino A. M. ir V. P. pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė:

iš AB „Lietuvos draudimas“ A. M. bei V. P. naudai – aštuonis šimtus šešiasdešimt tris litus kiekvienam;

iš M. M. A. M. naudai – devyniasdešimt tūkstančių litų, V. P. naudai – šešiolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt tris litus padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.

Taip pat teismas šiuo nuosprendžiu pripažino A. M. bei V. P. reikalavimo teisę į M. M. padarytos turtinės žalos atlyginimą, šios žalos dydžio klausimą sprendžiant civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo M. M. ir nukentėjusiojo A. M. kaltės laipsnio nustatymo

Taigi, tiek 2009 m. vasario 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3312 (08), tiek 2012-03-22 ekspertizės akto Nr. 11-2903 padaryta praktiškai ta pati išvada, besiskirianti tik 1 km/h motociklo leistino greičio viršijimu. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo abejoti šių specialistų išvadų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog specialisto išvada BPK 20 str. prasme gali būti pripažinta įrodymu, nustatinėjant kaltę asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką. Tačiau eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Priežastinis ryšys yra objektyvus nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo kompetencijoje. Išvadą apie priežastinio ryšio buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.

Kaip nustatyta byloje ir pagrįstai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, abiejų vairuotojų M. M. ir A. M. kaltė yra skirtinga. Tačiau vertinant kiekvieno iš eismo dalyvių (M. M. ir A. M.) padarytų pažeidimų įtaką įvykiui, būtina padarinių kilimo sąlyga buvo M. M. KET 145 p.,147 p.,153 p. reikalavimų pažeidimai. M. M. sukdamas į kairę ir kirsdamas priešpriešinio eismo juostą, privalėjo įsitikinti, kad toks manevras yra saugus ir duoti kelią priešpriešinio eismo juosta važiavusiam A. M. vairuojamam motociklui.

Šiuo atveju, motocikslui judant 50 km/h greičiu, o automobiliui tęsiant judėjimą pastoviu 10 km/h greičiu, jis nebūtų užvažiavęs už važiuojamųjų dalių sankirtos ribų ir pilnai nebūtų atlaisvinęs eismo juostos, kuria judėjo motociklas. (2012-03-22 ekspertizės akto Nr. 11-2903 16 p.). Tai yra, net jei motociklininkas nebūtų viršijęs leistino greičio, eismo įvykis būtų įvykęs dėl vairuotojo M. M. kaltės.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad nors ir motociklo „Aprilia Tuono 1000 R“ vairuotojas pažeidė KET reikalavimą, tačiau šis pažeidimas nebuvo kilusių pasekmių priežastimi. Remiantis minėtų specialistų išvadomis konstatuotina, jog jei automobilio „Mercedes Benz 410“ vairuotojas M. M., sukdamas į kairėje pusėje esančio kiemo įvažiavimą, būtų davęs kelią priešpriešiais, pagrindiniu keliu, artėjančiam motociklui „Aprilia Tuono 1000 R“, nebūtų sudaręs jo sudėjimo eismo juostoje kliūtį, būtų išvengtą susidūrimo.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs klausimą dėl M. M. ir A. M. kaltės, pažymi, kad apeliantų skunduose, kuriuose prašoma vertinti kaltės lapsnį (procentus), kolegija daugiau nepasisako.

Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei paskirti jam švelnesnę bausmę atidedant bausmės vykdymą trumpesniam laikotarpiui. Aukštesnės instancijos teismas šį nuteistojo M. M. prašymą vertina kritiškai ir jis yra atmestinas.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Šiuo atveju apeliantas ginčija kaltę, dalį kaltės bandydamas perkelti nukentėjusiajam A. M.. Nors apeliantas, kaip tegiama skunde, nuo pat pradžių nurodė visas įvykio aplinkybes, tačiau nuteistojo teiginiai, kad ir nukentėjusysis yra kaltas dėl eismo įvykio, nerodo jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai netaikė nuteistojo atžvilgiu BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatų.

Nors apeliantas prašo paskirti jam švelnesnę bausmę atidedant bausmės vykdymą trumpesniam laikui, tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. M., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Skirdamas bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: M. M. padarė apysunkį nusikaltimą. M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad M. M. anksčiau neteistas, tačiau baustas už KET pažeidimus, dirba, yra socialiai adaptuotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytos šios busmės vidurkį ir bausmė nėra aiškiai per griežta. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl nuteistojo nusikalstamos veikos nukentėjuo du jauni žmonės, vienas kurių neteko gebėjimo savarankiškai judėti, aptarnauti save, savarankiškai tenkinti būtiniausius poreikius, tad šiuo atveju sukeltos pasekmės yra sunkios. Pažymėtina, kad paskirta bausmė nėra susijusi su realiu laisvės atėmimu, kadangi apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 75 str. nuostatomis, paskirtos M. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės kolegija nepato pagrindo.

Pažymėtina, kad tiek dėl nuteistojo, tiek dėl nukentėjusiojo A. M. kaltės jau pasisakyta, todėl šiuo atveju keliamas klausimas nebeturi lemiamos reikšmės.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas, vertindamas jo turtinę padėtį, neatsižvelgė, kad jis gyvena su žmona D. M., kuri registruota darbo biržoje ir prižiūri savo seserį L. M., kuri yra invalidė ir gyvena kartu su juo viename bute.

Aukštesnės instancijos teismas, atsakydamas į šį skundo argumentą pažymi, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas priteistinų ieškinių dydžio klausimą, atsižvelgė į jo turtinę padėtį, kad M. M. darbo užmokestis 2009 m. nuo birželio iki lapkričio mėn. sudarė 2832,83 Lt (vokas Nr.1) ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad tokios pajamos yra menkos. Nors byloje pateikta tik pažyma apie darbo užmokestį, tačiau atsižvelgiant į M. M. darbo specifiką, kad jis yra vairuotojas, į jo amžių, darytina išvada, kad nuteistasis nėra pajėgus atlyginti nukentėjusiųjų pareikštus tokio dydžio ieškinius.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, M. M. žmona D. M. yra registruota darbo biržoje, nuteistasis turi invalidę seserį L. M., yra pažymos apie šeimyninę padėtį (vokas Nr. 1), t4 b.l. 32-38). Apygardos teismas atsižvelgia į tai ir vertina, tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju, skunde nurodytos šeimyninės aplinkybės negali būti iškeltos aukščiau už nukentėjusiųjų interesų apsaugą ir konkrečiu atveju nesuteikia pagrindo dar labiau mažinti priteistą žalos dydį. Juo labiau, kad M. M. sesuo ir darbo biržoje užsiregistravusi žmona gauna išmokas.

Dėl neturinės žalos

Siekiant tinkamai išspręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina buvo tinkamai nustatyti nukentėjusiojo A. M. kaltę dėl kilusio eismo įvykio. Aukštesnės instancijos teismas, remdamasis specialistų išvadomis, konstatavo, kad nors ir motociklo „Aprilia Tuono 1000 R“ vairuotojas pažeidė KET reikalavimą, tačiau šis pažeidimas nebuvo kilusių pasekmių priežastimi. Viršytą greitį kolegija vertina kaip nežymų, tad ir jo kaltėje nėra didelio neatsargumo.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiosios patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie kažkokio precedento taikymą ar suformuotą praktiką, kaip kad skunde prašo apeliantas, itin sudėtinga.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.).

Nukentėjusiojo A. M. atstovė nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 000 Lt, iš kurių 863, 15 Lt turėtų sumokėti AB „Lietuvos draudimas“, o likusią sumą – kaltinamasis. Apylinkės teismas iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam A. M. priteisė 863 Lt, o iš M. M. - 90 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. M. autoįvykio metu patyrė daugybinius kūno sužalojimus, buvo visiškai sužalota jo sveikata – lūžo 3-4 stuboro slanksteliai, dėl to išniro ir išlinko stubaras, buvo suspaustos stuburo smegenys. Nukentėjusysis patyręs stiprią stuburo traumą, nebegali valdyti kojų ir yra nevaikštantis. Nukentėjusysis dėl M. M. patyrė ypač didelius fizinius skausmus: dėl didelių skausmų negali sėdėti, turi nuolat vartoti nuskausminančiuosius preparatus, be aplinkinių pagalbos negali išvykti iš namų, dėl ko neteko visaverčio bendravimo galimybės, negali pasirūpinti savimi ir tapo visiškai priklausomas nuo aplinkinių pagalbos. Traumos pasekmėms pašalinti nukentėjusiajam buvo atliktos 2 chirurginės operacijos, kurios šių pasekmių nepašalino. Įvykio metu nukentėjusysis taip pat patyrė didelį emocinį šoką. Pasak nukentėjusiojo jis yra jauno amžiaus, eismo įvykio metu tebuvo 33 metai, tad toliau nebegalės gyventi pilnaverčio, įprasto gyvenimo, turėti šeimos, vaikų, neteko darbo. Nukentėjusysis naktimis ilgai negali užmigti, o užmigęs sapnuoja autoįvykį. Visa tai nukentėjusiajam sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą ir gilią depresiją. Nukentėjusiojo A. M. atstovė advokatė skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino eismo įvykio metu nukentėjusiojo A. M. patirtų sužalojimų, tačiau šis argumentas, tai tik subjektyvi gynėjos nuomonė. Apylinkės teismas atsižvelgė į visas aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, kad eismo įvykio pasekmės, nukentėjusiajam A. M., yra sunkios, todėl šis skundo argumentas yra atmestinas.

Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

Nepagrįstas nukentėjusiojo atstovės advokatės skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai A. M. priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino atsižvelgęs į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Apylinkės teismas spręsdamas neturinės žalos atlyginimo klausimą atsižvelgė į visus neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus ir A. M. padarytą neturinę žalą įvertino 150 000 Lt. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad tiriamo eismo įvykio kilime yra ir A. M. kaltės, kuri pasireiškė nežymiu leistino greičio viršijimu. Nors šiuo atveju, nukentėjusiojo padarytas KET pažeidimas nėra aplinkybė, kuri būtų pagrindas konstatuoti abipusę kaltę, tačiau nepaneigiama aplinkybė, kad eismo įvykio kilime yra ir nukentėjusiojo A. M. kaltės, todėl apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajam A. M. sumažino prašomą civilinį ieškinį dėl 500 000 Lt, neturtinei žalai atlyginti, priteisdamas iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam A. M. 863 Lt, o iš nuteistojo M. M. - 90 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų nustatant neturtinės žalos dydį matyti, kad buvo siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žalos atlyginimo dydis turi būti realiai įmanomas ir įvykdomas.

Tuo tarpu nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino A. M. padarytą neturtinę žalą – 150,000 Lt, kadangi ši suma yra akivaizdžiai per didelė. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka ir jis yra atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės.

Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: kad ir elementariai nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas, daromo manevro sugumą ir pan. Šiuo atveju, nuteistasis vairavo stambų krovininį automobilį, kurį dėl jo gabaritų, didelio svorio valdyti yra sunkiau. M. M. turėjo būti itin atidus, įsitikinti, kad jo daromas manevras yra visiškai saugus ir neužkerta kelio priešpriešiais važiuojančioms transporto priemonėms. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam A. M. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padaryto pažeidimo šiurkštumą bei kaltės laipsnį ir dar mažinti neturtinės žalos dydį, apygardos teismas nemato pagrindo.

Nukentėjusioji V. P. nuosprendžio dalies, kuria jai priteistas atlyginimas dėl neturtinės žalos, neskundė. Tačiau aukštenės instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neturtinė žala, neturėtų būti mažinama dėl A. M. kaltės laipsnio. Nustatyta ir aukščiau apeliacinės instancijos teismo kolegijos pasisakyta, kad dėl A. M. padaryto KET pažeidimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. O tai, kad apeliantė apygardos teismui nesiskundė dėl priteistino neturinės žalos dydžio, kolegijai pasisakyti šiuo klausimu nėra pagrindo.

Tačiau pirmos instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė klaidą, nurodydamas, kad priteista iš M. M. V. P. naudai 16 163 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl ši apsirikimo klaida aukštesnės instancijos teismo ištaisoma, nurodant, kad priteista iš M. M. V. P. naudai 16 137 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos

Apylinkės teismas BPK 115 str. 2 d. pagrindu pripažino nukentėjusiesiems teisę į jų reikalavimų dėl materialinės žalos atlyginimo patenkinimą, o jų dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Aukštesnės instancijos teismas su šia apylinkės teismo išvada sutinka.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiojo A. M. atstovė advokatė prašo priteisti civilinį ieškinį dėl 60 638,30 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1421,81 Lt žalos atlyginimo mėnesinę išmoką nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki gyvos galvos, indeksuojant šią išmoką teisės aktų nustatyta tvarka, nukentėjusioji V. P. – dėl 9 673,25 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisinat jai iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas skundžiamame teismo nuosprendyje padarė išvadą, kad nukentėjusieji turi teisę į jiems padarytos materialinės žalos atlyginimą. Teismas LR BPK 115 str. 2 d. pagrindu pripažino nukentėjusiųjų teisę į jų reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo patenkinimą ir šių reikalavimų dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Aukštesnės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nukentėjusieji ne kartą tikslino pareikštus civilinius ieškinius. Prie patikslintų civilinių ieškinių buvo pridedami nauji dokumentai, kasų čekių kopijos Šiuo atveju civilinių ieškinių priedai užima didesniąją dalį baudžiamosios bylos medžiagos. Tinkamai įvertinti, išnagrinėti nukentėjusiųjų reikalavimus bei tiksliai apskaičiuoti žalos atlyginimą, neatidėjus bylos nagrinėjimo, neapklausus papildomai asmenų, neišreikalavus atitinkamos papildomos dokumentacijos – negalima. Byloje yra civilinio atsakovo atstovės V. K. pateikti dokumentai: eksperto išvados dėl nukentėjusiųjų negautų pajamų kompensavimo ekspertizės, ekspertų išvados su paskaičiavimais (Vokas Nr.4). Tačiau šie paskaičiavimai buvo atlikti 2009-2010 metų laikotarpyje, kai tuo tarpu civiliniai ieškiniai buvo tikslinami, byloje atsirado naujų, nukentėjusiųjų reikalavimus, pagrindžiančių dokumentų. Visus šiuos dokumentus norint įvertinti, reikėtų organizuoti ne vieną teisiamąjį posėdį, kviesti proceso dalyvius, kitus asmenis, kurie ne visada gali prisiderinti prie teismo kolegijos ir tai užtruktų ilgą laiko tarpą. Pažymėtina, kad aptariamas eismo įvykis įvyko 2007 m. rugsėjo 5 d., tad baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiųjų A. M. ir V. P. teisę į jų reikalavimą atlyginti M. M. padarytą materialinės žalos patenkinimą, o šių reikalavimų dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip nebus pažeisti BPK numatyti tikslai.

Pirmos instancijos teismas motyvuose pasisakė dėl nukentėjusiojo A. M. gynėjos prašymo dėl išmokos iki gyvos galvos, nukentėjusiųjų prašymo priteisti nukentėjusiųjų naudai iš nuteistojo ir civilinio atsakovo 5 ? metinių palūkanų, nurodydamas, kad šie prašymai negali būti tenkinami. Tačiau rezoliucinėje dalyje pripažino nukentėjusiųjų teisę į jų reikalavimą atlyginti M. M. padarytą materialinės žalos patenkinimą bei šių reikalavimų dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, neišskirdamas šių dviejų prašymų. Apeliacinės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad šie du klausimai yra ginčytini ir turi būti perduoti spręsti civilinio proceso tvarka su virš išdėstytu reikalavimu.

Dėl prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas

Apeliaciniais skundais nukentėjusioji V. P. ir nukentėjusiojo A. M. atstovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai yra, nukentėjusiajam A. M. – 2210 Lt, nukentėjusiąjai V. P. – 1210 Lt. Be to, apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiojo atstovė pateikė 500 Lt sąskaitą už teisines paslaugas. Šie prašymai tenkinti iš dalies.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartis Nr. 2K-377/2009).

Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis M. M., tiek nukentėjusiojo A. M. interesus atstovaujanti atstovė advokatė R.Janušytė bei nukentėjusioji V. P.. Apeliaciniai skundai šiuo atveju buvo atmestini, kaip nepagrįsti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika (LAT nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-271/210, 2K-272/2011), esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Šioje byloje nukentėjusiųjų turėtos išlaidos advokatui yra pagrįstos tik iš dalies, nes jų apeliaciniai skundai, paduoti jų pačių iniciatyva, atmetami kaip nepagrįsti. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusiojo ta pati advokatė dalyvavo baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas nukentėjusiesiąjam. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį bei pasekmių sunkumą (nukentėjusiąjam A. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiąjai V. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikta), nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusioji pati yra teisininkė. Dėl šių priežasčių bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus nukentėjusiojo A. M. advokato paslaugoms apmokėti iš nuteistojo M. M. priteistina 600,00 Lt, nukentėjusiajai V. P. teisinėms paslaugoms apmokėti atitinkanti suma yra 200,00 Lt.

Įvertinusi visas aplinkybes, apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. M., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. atstovės Renatos Janušytės, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajam A. M. 600,00 Lt (šešis šimtus litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajai V. P. 200,00 Lt (du šimtus litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dalyje dėl iš M. M. V. P. priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti.

Nustatyti, kad iš M. M. V. P. naudai priteista šešiolika tūkstančių vienas šimtas trisdešimt septyni litai.