Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. B., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimusi „(duomenys neskelbtini)“, Šilutės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. „(duomenys neskelbtini)“ k., Klaipėdos r., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. rengėsi nužudyti bejėgiškos būklės mažametį savo šeimos narį.

Laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. liepos mėnesio pabaigos N. B., turėdama tikslą nužudyti bejėgiškos būklės mažametį, savo naujagimį, rengėsi padaryti labai sunkų nusikaltimą, jį iš anksto suplanavo bei pasirinko šio nusikaltimo įrankius. Žinodama, kad yra nėščia ir visą nėštumo laiką tai slėpdama nuo šeimos narių bei aplinkinių, žinodama, kad gimdant natūraliu būdu kils realus pavojus vaiko gyvybei dėl jos sveikatos būklės, t. y. proporcingai siauro dubens, neigiamo kraujo grupės faktoriaus Rh(-), anksčiau darytų 3 Cezario pjūvio operacijų ir siekdama įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą – atimti naujagimiui gyvybę, į medikus tyčia nesikreipė viso nėštumo metu, o visiškai išnešiojusi 40 savaičių kūdikį, 2009 m. liepos mėnesio pabaigoje, 26–29 d. naktį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pajutusi prasidėjusius reguliarius sąrėmius, t. y. prasidėjus gimdymui, nesikreipė į medikus, o iš karto pasiruošusi nusikalstamos veikos įrankius – skutimosi peiliuką ir žirkles, slapta nuo šeimos narių nuėjo į lauko tualetą, esantį gyvenamojo namo, priklausančio V. K. P., kieme, „(duomenys neskelbtini)“ k., Klaipėdos rajone, kur tyčia, norėdama atsikratyti naujagimio ir sukeldama pavojų vaisiaus gyvybei bei imituodama Cezario pjūvį, skutimosi peiliuku įsipjovė pilvą bei gimdė natūraliu būdu, turėdama tikslą iš karto po gimdymo nužudyti naujagimį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios – kūdikis gimė negyvas, po to ji naujagimį užkasė namo kieme ir kitą dieną, siekdama nuslėpti savo nusikaltimą, šeimos nariams ir aplinkiniams pranešė, kad ji lankėsi pas medikus, kurie jai atliko operaciją, kurios metu jai iš pilvo buvo pašalinti ten susikaupę skysčiai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad yra ištekėjusi, gyvena su vyru, turi tris vaikus. Visus vaikus gimdė ne natūraliu būdu, o buvo atliekamas Cezario pjūvis. 2008 m. rudenį lytiniai santykiai buvo ne su vyru, todėl nuo jo slėpė nėštumą. Tuo metu su vyru apie 2–3 savaites neturėjo lytinių santykių. Buvo tikra, kad ne nuo savo vyro pastojo. Vėliau turėjo santykių ir su vyru, bet jis saugojosi, todėl nuo jo negalėjo pastoti. Valymui pinigų neturėjo, net nežino, kiek tai kainuoja. Pas medikus per nėštumą nebuvo nė karto nuėjusi. Negali paaiškinti, kodėl nėjo pas gydytojus. Figūros pakitimus aiškino, kad pilve kaupiasi skysčiai. Jokiais rūbais savęs nevaržė. Nėštumo metu planavo pati persipjauti pilvą. Vaiko judesius visą nėštumo laiką jautė. Liepos mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, atėjo laikas gimdyti. Vyras į darbą išeina apie 7 val., o grįžta apie 17–18 val. Tą vakarą su vyru susipyko, miegoti išėjo pas vaikus. Vyras buvo po darbo pavargęs, pažiūrėjo televizorių ir jau buvo nuėjęs miegoti. Apie 21 val. pradėjo gimdyti. Nubėgo vandenys, prasidėjo skausmai kas 10–15 min., suprato, kad prasidėjo gimdymas. Niekas jai gimdyti nepadėjo. Ji nuėjo į lauko tualetą. Eidama pasiėmė „britvą“– skutimosi peiliuką. Daugiau nieko nepasiėmė, jokio rankšluosčio ar dar ko nors, į ką būtų suvyniojus gimusį kūdikį. Lauko tualete persipjovė pilvo kairį šoną. Pjūvis buvo maždaug jos sprindžio ilgio, gal kokių 5 cm. Pro prapjautą vietą už kojytės kūdikį traukė. Sunkiai ištraukė. Po to pamatė, kad jis negyvas. Tikėjosi, kad bus gyvas. Virkštelę nupjovė su ta pačia „britva“. Virkštelės kitą galą sukišo sau atgal į pilvą. Daug kraujavo. Kraujas bėgo per šonus. Paėmė į rankas kūdikį, matė, kad jis nealsuoja. Kūdikį užkasė už tvarto. Nusiprausė ir išplovė tualetą. Kur dingo placenta, nežino, gal iškrito per kažkur, nežino, per kur.

2009 m. rugpjūčio 31 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos rajone, „(duomenys neskelbtini)“ k., V. K. P. sodyba, kur su šeima gyveno N. B. Apžiūrint lauko tualetą, viduje ant sienos nuo grindų 30 cm iki 81 cm aukštyje, 34 cm nuo lentinės sėdimos tualeto vietos rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. N. B., dalyvavusi apžiūroje, parodė, jog ji gimdė lauko tualete ir parodė vietą, kur užkasė naujagimį. N. B. nurodytoje vietoje 5 metrai nuo tvarto kampo ir 3,86 m nuo tvoros 35–43 cm gylyje buvo rastos ir paimtos naujagimio lavono liekanos (t. 1, b. l. 10–28).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 569/09(03) konstatuota, kad atliktas nežinomos lyties naujagimio-vaisiaus palaikų tyrimas. Pateiktas tyrimui objektas, kuris stipriai paveiktas vėlyvųjų lavoninių reiškinių – pilnas suvarškėjimas į bestruktūrę masę, kurioje aptikti žmogaus skeleto kaulai. Nustatyti mirties priežastį nėra galimybės. Sprendžiant iš toli pažengusių vėlyvųjų lavoninių pakitimų bei atsižvelgiant į lavono aplinkos sąlygas radimo vietoje (užkastas) mirtis galbūt įvyko nemažiau kaip prieš mėnesį laiko iki mirusiojo kūno tyrimo atlikimo. Visiškai suvarškėjusiuose į bestruktūrę masę minkštuosiuose audiniuose aptikti žmogaus skeleto kaulai neturi išoriškai matomų sužalojimų (t. 1, b. l. 100).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK-O 90/09 (01) konstatuota, kad tyrimui pateikti kaulai yra žmogaus, amžius – 40 savaičių (išnešiotas naujagimis), lytis morfologiškai nenustatoma. Mirtis įvyko prieš 0,5–3 metus. Tiek laiko kaulai išgulėjo žemėje. Sužalojimų žymių ant kaulų nėra (t. 1, b. l. 122–125).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. S 361/09(01) konstatuota, kad N. B. yra vyriškos lyties naujagimio – vaisiaus, kurio skeleto kaulai pateikti tyrimui, motina su 99,999 proc. tikimybe. Ant pateiktų tirti lauko tualete paimtų į kraują panašių pėdsakų yra N. B. kraujas su 99,9999999999 proc. tikimybe (t. 1, b. l. 109–110).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1430/09(03) konstatuota, kad pagal nurodomą paskutinių lytinių santykių, mėnesinių ir vaisiaus judesių laiką N. B. 2009 m. liepos mėnesį buvo IX ar X mėnulio nėštumo mėnesyje ir tuo metu galėjo pagimdyti visiškai išnešiotą vaisių. Apžiūrėjus N. B., rasta įstriža linijinė tiesi prasiskyrusiais kraštais granuliuojanti žaizda pilvo priekiniame paviršiuje, keli centimetrai virš ir į kairę nuo bambos. Ši žaizda galėjo būti padaryta 2009-07-26 ar 2009-07-27. Sužalojimas pjautinis, padarytas aštriu pjaunančiu įrankiu. Tokia žaizda galėjo atsirasti ir pjaunant skutimosi peiliuku. Nenustatyta, ar pilvo sužalojimas kiaurinis, taip pat nėra požymių, kad sužalota gimda, todėl pjautinė pilvo žaizda vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. N. B. negalėjo pati persipjovusi pilvą ir gimdą išsitraukti vaisių. Tikėtina, kad N. B. pagimdė natūraliu būdu per gimdymo takus. Neseniai buvusį nėštumą ir gimdymą rodo rasta ryški būdinga nėščiosioms odos pigmentacija bei iš krūtų išsispaudžiantis pienas. N. B. nurodoma naujagimio ištraukimo iš perpjautos gimdos versija yra neįtikėtina (t. 1, b. l. 49–52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. KG 75/10(03) konstatuota, kad normalus gimdymas prasideda 38–41 nėštumo savaitę (arba 274–287 d., skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos). Gimdymo pradžia yra pirmieji reguliarūs, pasikartojantys gimdymo raumenų susitraukimai – sąrėmiai. Pjautinis N. B. pilvo sužalojimas galėjo išprovokuoti gimdymo pradžią ir sukelti pavojų vaisiaus gyvybei. Vaisiui žuvus taip pat prasideda gimdymas – sąrėmiai, stangos ir negyvagimis užgimsta. Vaisius gimdymo metu galėjo uždusti dėl virkštelės suspaudimo, jai apsisukus apie vaisiaus kaklą ar galūnes, esant per daug aktyviai gimdos veiklai, aspiravęs gleivėmis ir vaisiaus vandenimis. Vaisius gimdymo metu galėjo žūti dėl galvutės suspaudimo. N. B. negalėjo pati išsitraukti naujagimio iš persipjauto pilvo ir gimdos: tai neįmanoma atlikti per apžiūros metu rastą pilvo pjūvį, moteris būtų mirtinai nukraujavusi bei žuvusi nuo šoko, toks atvejis nėra žinomas ir neaprašytas medicinos literatūroje kaip kazuistika (t. 1, b. l. 55–57).

Remiantis 2010-11-25 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės paimta N. B. gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-165889. Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta pacientės N. B., a. k. 48005181038, gydymo stacionare ligos (gimdymo) istorija Nr. A-165889. Ligos istorijoje yra lapas, kuris vadinasi „Nusiskundimų, anamnezės, dienynas ir kiti įrašai“. Jame yra įrašas: „2009 m. 07 mėn. pati „britva“ (moters žodžiai) -persipjovusi pilvo ertmę (sieną) ištraukė vaisių nenorėdama nėštumo“. Tame pačiame lape 2009-09-01 psichiatro įrašas „liepos mėn. gale norėdama atsikratyti vaisiaus su britva persipjovė sau pilvą“ (t. 1, b. l. 95–98).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1877/10(03) konstatuota, kad N. B. (B.) 1999-11-05 diagnozuotas proporcingas I° dubens susiaurėjimas. Pirmą kartą N. B. (B.) pagimdė nenatūraliu būdu – per Cezario pjūvį dėl siauro dubens. Antrą kartą 2002-04-12 N. B. pagimdė per Cezario pjūvį dėl stambaus vaisiaus (4340 g), anksčiau atliktos Cezario pjūvio operacijos ir siauro dubens. Trečią kartą 2005-09-22 N. B. pagimdė per Cezario pjūvį dėl stambaus vaisiaus (4400g), anksčiau atliktų dviejų Cezario pjūvio operacijų ir siauro dubens. Suaugusios moters, gimdančios per Cezario pjūvį, dubens matmenys nekinta, todėl ir N. B. dubens matmenys negalėjo keistis. Tai, kad kiekvieną kartą ligoninėje buvo užfiksuotas nedidelis N. B. dubens matmenų skirtumas, paaiškinamas matavimo paklaida (t. 1, b. l. 93–94).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. V. parodė, jog visas savo specialisto išvadas tvirtina. Neįmanoma, kad pati nėščioji persipjautų pilvą, išsiimtų vaisių ir liktų gyva. Kaltinamosios versija neįmanoma. Tik natūraliu būdu ji galėjo pagimdyti. Šią moterį išoriškai apžiūrėjo 2009 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės 2-ajame Ginekologijos skyriuje. Ant pilvo buvo rastas pjūvis 5 cm ilgio, tiesus, linijinis, granuliuojanti, gyjanti žaizda. Formaliai nustatyti, ar žaizda kiaurinė, nebuvo galima. Jis jautė, kad žaizda negalėjo būti kiaurinė. Gydytojas M. D. šiame teismo posėdyje patvirtino, kad žaizda buvo nekiaurinė. Moteriai buvo įtartas kraujo užkrėtimas, skirtas gydymas. Matėsi ryški pigmentacija, būdinga buvusiam nėštumui, iš krūtų išsispaudė pienas, matėsi strijos pilve. Gimda dar nebuvo visiškai susitraukusi, kai pakliuvo į ligoninę, atitiko 16–17 nėštumo savaičių. Buvo pūlingos išskyros, bet tai traktavo kaip gimdos gleivinės uždegimą. Užteko duomenų, kad tiriamoji N. B. buvo nėščia ir gimdžiusi natūraliu būdu.

Liudytojas M. D. parodė, jog nuo 2005 m. dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje akušeriu-ginekologu. Kaltinamąją prisimena, nes ji atvyko su policija dėl žaizdos pilvo sienoje. Ji aiškino, kad pati su „britva“ pjovėsi ir sugebėjo pasidaryti Cezario pjūvį. Moterį apžiūrėjo jis ir chirurgas. Chirurgas nustatė, kad žaizda ne kiaurinė, t. y. pilvo siena neprapjauta. Perpjauta tik oda, poodis ir gal šiek tiek kliudyti raumenys. Per tokį pjūvį vaisiaus negalima išimti. Mediciniškai tai neįmanoma. Placentą būtina pašalinti po gimdymo, jei ji savaime nepasišalina. Jei ji nepašalinama perkirpus virkštelę per valandą gresia nukraujavimas net iki mirties. Pas kaltinamąją pilvo sienose buvo strijos, kurios liudija pilvo ištempimą, nėštumą ir gimdymą. Bambos struktūra, krūtų forma taip pat įrodo, kad moteris yra gimdžiusi. Šiuolaikinėje medicininėje literatūroje nėra tokių atvejų, kad pati moteris galėtų pasidaryti Cezario pjūvį ir išsiimti kūdikį. Moteris tiesiog nukraujuotų, tokiu atveju nėra galimybės sustabdyti kraujavimą.

Liudytoja E. B. parodė, jog kaltinamoji yra jos sūnaus žmona. Neįtarė jos nėštumo. Ji papilnėjo, sakė, kad šeimos daktarė paskyrė jai papildus, kad ji papilnėtų, nes buvo labai menkutė, nusilpusi. Pavasariop 2009 m. ji tokia papilnėjusi buvo atėjus, o paskui, kai prasidėjo darbymetis, ji nebeateidavo, jos nebematė. Sūnus sakė, kad ji tai po namus tvarkosi, tai pas kaimynus išėjusi paravėti, tai serganti. Klausė, ar ji eina pas šeimos daktarą, sūnus sakė, kad eina. Sakė, kad jai gal tie vaistai netinka, gal kitus reikia paskirti. Ji jos vieną sykį klausė, ar ji ne nėščia. Ji atsakė, kad ne, kad jai nuo tų papildų kūnas papilnėjo, ne tik pilvas, bet ir rankos, kojos. Nerija sakė, kad jai pilve skysčiai kaupiasi. Liepė, kad ji eitų pas šeimos gydytoją, kad siųstų pas chirurgą patikrinti, kad nesusidarytų kokių komplikacijų. Dar pasakė, kad jei ji pati neis, tai pati paskambins šeimos gydytojai, tada abi kartu eis. Ji pasakė, kad eis pas daktarę. Po kokios valandėlės ji paskambino, pasakė, kad jau užsiregistravo, kad liepos mėnesį jai tuos vandenis trauks. Patikėjo marčia, nejaugi meluos tokius dalykus. Vėliau sūnus sakė, kad ji jau buvo pas daktarus ir grįžo plona. Tada nuėjo pas juos. Klausė, kaip ją po operacijos iš ligoninės paleido, o ji pasakė, kad paleido ir viskas. Sakė, kad eis pas šeimos daktarę perrišimui, per drabužius parodė, kurioje vietoje jai pjauta, pačios žaizdos nerodė. Vėliau, per sūnaus gimtadienį ji labai pablyškusi pasirodė. Tada jai vėl sakė, kad eitų pas daktarus, kad nebūtų koks pūlinys įsimetęs. Ji sakė, kad viską daro taip, kaip jai liepė, kad viskas yra jai gerai. Vėliau tik iš policijos sužinojo, kad ji visą laiką melavo.

Liudytojas J. A. B. parodė, jog kaltinamoji yra jo dukra. Žino tik tiek, kad paskutinę rugpjūčio dieną su kita dukra važiavo į Klaipėdą apsipirkti, o grįžtant prie dukros namų pamatė policijos mašinas. Žentas jau buvo mašinoje uždarytas, dukra po kiemą vaikščiojo. Vaikus atvedė jam į mašiną, jie klykė, verkė. Niekas nieko nepaaiškino, tik vėliau pas tyrėją Gargžduose sužinojo, kas įvyko. Kita dukra jam girdint klausė N., ar ji ne nėščia, nes papilnėjusi yra. N. atsakė, kad ne nėščia, kad jai nuo vaistų skysčiai kaupiasi. Jis nesuprato, kad ji papilnėjusi. Nepastebėjo dukros papilnėjimo.

Liudytoja G. K. parodė, jog ji „(duomenys neskelbtini)“ akušere dirba apie 20–22 metus. Kaltinamąją pažįsta, nes ji keletą kartų lenkėsi pas juos gydymo įstaigoje, kai anksčiau 3 kartus buvo nėščia. Kaltinamoji lankydavosi tvarkingai, vykdė visus nurodymus, atrodo, kad suprasdavo viską, kas jai buvo aiškinama, nurodoma. Dėl ankstesnių nėštumų jai buvo daryti Cezario pjūviai, nes jos dubuo proporcingai siauras ir Rh(-). Kaltinamoji galėjo natūraliai gimdyti, bet buvo pavojus tiek jai pačiai, tiek vaisiui. Ji tai suprato ir žinojo. Kaltinamoji 2009 m. dėl nėštumo pas juos medicinos įstaigoje nesilankė.

Liudytoja T. S. parodė, jog ji dirba Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja psichiatre. 2009-09-01 ji konsultavo pacientę N. B. Ligos istorijoje įrašyti žodžiai „liepos mėn. gale norėdama atsikratyti vaisiaus su „britva“ persipjovė sau pilvą“ yra parašyti pažodžiui sakant juos N. B.

Liudytoja R. B. parodė, jog anksčiau gyveno „(duomenys neskelbtini)“ ir susitikdavo su kaltinamąja N. B. Ji pastebėjo, jog N. B. pradėjo nešioti plačius rūbus. Ji klausė kaltinamosios, ar ne nėščia, ranka buvo prisilietusi prie jos pilvo, bet kaltinamoji neigė nėštumą. Teigė, jog nuo maisto papildų storėja. Taip pat sakė, kad kaupiasi pilve vandenys. N. B. sakė, kad liepos mėnesį reikės važiuoti į Klaipėdą, į ligoninę ir jai ištrauks skysčius. N. B., girdint savo vyrui, jai papasakojo, jog gydytojai prapjovė pilvą ir iš pilvo nutraukė žalius skysčius, ir parodė žaizdą. Žaizda sukėlė įtarimų, nes nebuvo matyti žaizdos susiuvimo. N. B. sakė, kad taip turi būti. Vėliau ji policijoje sužinojo, jog kaltinamoji pagimdė ir užkasė naujagimį. Dėl tokio poelgio labai supyko ant kaltinamosios.

Šioje baudžiamojoje byloje surinktų, teisiamajame teismo posėdyje tiesiogiai ištirtų ir anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų visetas įrodo, jog kaltinamoji N. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 str. 1 d. numato, jog rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Kadangi kaltinamoji N. B. pastojo ne nuo sutuoktinio, tai nuo pat nėštumo pradžios šį faktą slėpė nuo vyro, šeimos narių ir kitų žmonių, teigdama, jog jos pilve kaupiasi skysčiai nuo maisto papildų. Taip pat visiems pasakojo, jog liepos mėnesį gydytojai padarys operaciją ir pašalins skysčius. Kaltinamoji N. B. visą nėštumo laikotarpį nesikreipė į medikus. Būtent liepos mėnesį kaltinamoji pagimdė kūdikį. Kaltinamoji slapta nuo šeimos narių gimdė lauko tualete. Ji nebuvo pasiėmusi jokio daikto, į kurį galėtų suvynioti ką tik gimusį kūdikį ir išsaugoti jo gyvybę. Nors kaltinamoji N. B. neigia, bet teismas konstatuoja, jog kaltinamoji pagimdė natūraliu būdu. Kaltinamoji N. B. žinojo, kad gimdant natūraliu būdu kils realus pavojus vaiko gyvybei dėl jos sveikatos būklės, t. y. proporcingai siauro dubens, neigiamo kraujo grupės faktoriaus Rh(-), anksčiau darytų 3 Cezario pjūvio operacijų. Šios įvardytos aplinkybės įrodo kaltinamosios N. B. išankstinę apgalvotą tyčią – gimusio kūdikio nužudymą. Kaltinamosios N. B. parodymai, kad ji viena skutimosi peiliuku prasipjovė pilvą ir ištraukė kūdikį per 5 cm skylę, jog skutimosi peiliuku nupjovė virkštelę ir visa kita sukišo atgal į pilvą, jog placenta iškrito po 2 savaičių, paneigti specialistų išvadomis. Toks kaltinamosios nurodytas gimdymo būdas mediciniškai neįmanomas.

2002 m. balandžio 4 d. Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo 2 str. numato, jog vaiko gimimas – gyvo vaisiaus išstūmimas ar ištraukimas iš moters organizmo. Vaiko gyvybingumo požymiai – savarankiškas kvėpavimas ar širdies plakimas. Teisiamojo posėdžio metu neįrodyta, jog kaltinamoji pagimdė kūdikį kuris savarankiškai kvėpavo, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p.

Kaltinamosios N. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai N. B. bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. Į tai, kad rengtasi padaryti labai sunkų tyčinį nusikaltimą, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę – neteista, nebausta, nedirba, augina tris nepilnamečius vaikus, todėl taikytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., kuri numato, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kaltinamajai skirtinas terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminas mažesnis, nei numatytas sankcijos minimumas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. ją nubausti laisvės atėmimu penkeriems (5) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: žirkles, vokus su lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomus Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK daiktų saugojimo sandėlyje pagal 2010-12-17 išduotą kvitą BBB Nr. 0008377 (t. 1, b. l. 35–36), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p., 4 p., sunaikinti. N. B. medicininius dokumentus, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti suinteresuotoms medicininėms įstaigoms.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.