Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1711-1150/2021 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

V. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „-.“ vairuotoju, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, praeityje teistas:

1) 2007 m. gegužės 4 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė – 4 metams;

2) 2008 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 9 mėnesių 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2010 m. liepos 14 d. bausmė atlikta, išbrauktas iš įskaitos, teistumas išnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Š., 2021 m. gruodžio 8 d. apie 16.29 val., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, UAB „-“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį „MAN TGA 26.320 6x2-2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,04 promilės).

2. Kaltinamasis V. Š. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad dirba UAB „-“ šiukšliavežio pareigose. 2021 m. gruodžio 8 d. jis dirbo pagal numatytą grafiką nuo 08.00 val. iki 17.00 val. su įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu „MAN“, koks valstybinis numeris neatsimena. Darbo metu, apie 14.00 val., Elektrėnuose kaltinamasis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, neatsimena kurioje ir krovininio automobilio kabinoje vienas pradėjo vartoti iš anksto nusipirktą alkoholį, o tiksliau – 0,5 litro talpos degtinės butelį. Išgėręs alkoholį, jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo jo, tačiau nusprendė toliau tęsti darbus. Apie 16.30 val. kaltinamasis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir dėl jam nesuprantamų priežasčių nesuvaldė vairuojamo krovininio automobilio bei išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko susidūrė su kitoje eismo juostoje važiavusiu lengvuoju automobiliu. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu patikrino kaltinamojo neblaivumą ir nustatė jam 2,04 promilių neblaivumą. Po to kaltinamasis buvo pristatytas į Elektrėnų policijos komisariatą, kur su juo buvo atlikti procesiniai veiksmai. Daugiau įvykio aplinkybių jis neatsimena, kadangi tikrai buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, savo elgesio jis visiškai nepateisina. Kaltinamasis sutinka, jog jo baudžiamoji byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis pageidauja, kad jam būtų paskirta bausmės rūšis – areštas. Šios bausmės rūšies jis pageidauja dėl to, kad neturės galimybės sumokėti baudos (b. l. 70–73).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Liudytojas G. U. parodė, kad važiavo automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojui važiuojant Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) pusės, ties sankryža į Elektrėnų kapines, staiga kita eismo juosta važiavęs (duomenys neskelbtini) gatve priešinga kryptimi „-“ (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir įvyko transporto priemonių susidūrimas. Iš (duomenys neskelbtini) galo važiavęs kitas liudytojui nepažįstamas asmuo priėjo prie (duomenys neskelbtini), atidarė vairuotojo dureles ir ištraukė sunkvežimio užvedimo raktą, kad daugiau vairuotojas nebevažiuotų. Minėtas asmuo nurodė, kad jau buvo pranešęs policijai dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Liudytojas prie (duomenys neskelbtini) vairuotojo nebuvo priėjęs, nes jis sėdėjo kabinoje. Liudytojas laukė policijos, jokių veiksmų nesiėmė. Liudytojo vairuojamo automobilio priekis buvo stipriai apgadintas. Vėliau, atvykus policijai, šiukšliavežio vairuotojas išlipo, vairuotojas stipriai svirduliavo, matėsi, kad jis neblaivus (b. l. 38–40).

3.2. Iš tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 8 d. apie 16.30 val. gautas pranešimas, kad Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), ties plovykla, sunkvežimio vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Vairuotojas galimai neblaivus, iš jo atėmė raktelius kitas vairuotojas. Atvykus į nurodytą vietą, policijos pareigūnai rado sunkvežimį „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas V. Š., buvo akivaizdžiai neblaivus. Sunkvežimis buvo apgadintas. V. Š. paaiškino, kad maždaug prieš pusvalandį išgėrė šimtą gramų degtinės ir sėdo už sunkvežimio vairo, o važiuojant įvyko eismo įvykis. Kito automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas G. U., paaiškino, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu, iš priešpriešos atvažiavęs sunkvežimis į jį atsitrenkė. Kaltinamajam pirmu pūtimu nustatyta 2,06 promilių girtumas, antru – 2.04 promilių girtumas. Asmenys eismo įvykio metu nenukentėjo, sužalojimų nepatyrė (b. l. 4–6).

3.3. Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta yra Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini)., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini). Padarytas eismo įvykis, kuriuo metu sugadintos dvi transporto priemonės – krovininis sunkvežimis „MAN TGA26.320 6x2-2 BL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“ važiavimo kryptis (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) kaimo. Šio automobilio apgadintas visas priekis. Už 10 metrų nuo automobilio, priešpriešinėje eismo juostoje, priekiu link Elektrėnų centro pusės, užvažiavęs ant apsnigto bortelio, stovi krovininis sunkvežimis „MAN TGA26.320 6x2-2 BL“, valstybins numeris (duomenys neskelbtini) su aplūžusiu dešiniuoju priekio kampu (sulūžusios plastikinės detalės žemiau dešiniosios priekinės lempos). Krovininis sunkvežimis „MAN TGA26.320 6x2-2 BL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) tipo. Ant baltos kabinos abiejų pusių durelių juodomis raidėmis užrašyta UAB „-“. Vairuotojo kabinoje, tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių tarpe, padėta popierinė dėžė, kurioje guli 1 litro plastikinis butelis ant kurio užrašyta „Srawberry cider“ 6 procentų stiprumo. Butelyje yra šiek tiek skysčio apie 100 ml. Atsukus butelį užuosta alkoholio kvapas. Įvykio vieta nefilmuojama. Registratoriai transporto priemonėse neįrengti (b. l. 9–11, 12–17).

3.4. Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 8 d., 16.29 val., bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs asmuo pranešė, kad važiuoja iš paskos krovininio automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio airuotojas pavojingai vingiuoja po kelią (b. l. 31–35).

3.5. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0002, patikros sertifikato Nr. 1540542, išrašo kopijos teismas nustatė, kad kaltinamajam pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2,04 promilių neblaivumas (b. l. 20, 21).

3.6. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 22).

3.7. Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės teismas nustatė, kad krovininio automobilio „MAN TGA26.320 6x2-2 BL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra UAB „-“ (b. l. 24).

3.8. Iš pakvitavimo teismas nustatė, kad UAB „-“, ūkio transporto specialistui J. V., pakvitavimo metu grąžintas krovininis automobilis (b. l. 29–30).

3.9. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų teismas nustatė, kad vidutinė krovininio automobilio „MAN TGA26.320 6x2-2 BL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagaminto 2004–2008 m., kaina su PVM yra 7 690 Eur (b. l. 25).

V. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą V. Š., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas V. Š., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; apie padarytą žalą duomenų byloje nėra.

7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Teismas nustatė, kad kaltinamasis 2021 m. gruodžio 8 d. apie 16.29 val., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini)., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – UAB „-“ nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį „MAN TGA 26.320 6x2-2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,04 promilės).

10. Nurodytas aplinkybes patvirtinta paties kaltinamojo parodymai, neblaivumo nustatymo akto, kuriame aprašyta asmens būklė, duomenys, taip pat – policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei įvykio vietos apžvalgos protokolas. Liudytojas G. U. patvirtino, kad į jo transporto priemonę įvažiavo sunkvežimis, kurio vairuotojas neblaivus. Liudytojas matė, kaip kaltinamasis, išlipęs iš transporto priemonės, svirduliavo. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, be to, kaltinamojo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu, todėl teismui abejonių nekyla. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

11. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 85–86).

Dėl V. Š. skirtinos bausmės

12. Prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti 42 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 28 paras arešto), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės „MAN TGA 26.320 6x2-2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę, atitinkančią 7 690 Eur.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

14. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis; praeityje teistas, teistumas išnykęs; penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas tik kartą; duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

18. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 42 parų arešto bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

19. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

20. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

21. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

22. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

23. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

24. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019 ir kt.).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

26. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

27. Transporto priemonė „MAN TGA 26.320 6x2-2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso UAB „-“, kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti darbo metu. Duomenų, kad darbdavys būtų žinojęs, kad minėta transporto priemonė, bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, nėra. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

28. Minėtos transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje su PVM nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 7 690 Eur. Taigi išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (nusprendus aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę taikyti pilna apimtimi), būtų išties didelė. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis dirba, tačiau baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, tikėtinai praras darbą. Be to, kaip kaltinamasis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, paskyrus baudą, jis neturėtų galimybės jos sumokėti. Įvertinus konfiskuotino turto vertę , kaltinamojo turtinę padėtį bei tai, jog žala nusikalstamu būdu padaryta nėra, teismas daro išvadą, kad visos transporto priemonės vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų – kaltinamajam būtų užkrauta per didelė finansinė našta, žlugdytų jį finansiškai.

29. Vertinant anksčiau minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju 4 000 Eur automobilio, kurį neblaivus vairavo kaltinamasis, vertės išieškojimas, nesiekiant sumenkinti kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, būtų adekvati atsakomybės priemonė, atitiktų proporcingumo ir teisingumo principus.

30. Transporto priemonės savininko UAB „-“ atstovas pateikė prašymą leisti eksploatuoti–remontuoti bei naudoti paslaugų teikimui transporto priemonę „MAN TGA 26.320 6x2-2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad galėtų užtikrinti savalaikį (duomenys neskelbtini) paslaugos teikimą Elektrėnų savivaldybės gyventojams. Teismas atkreipia dėmesį, jog nuosavybės teisių apribojimas minėtai transporto priemonei nėra taikytas, transporto priemonė yra grąžinta teisėtam savininkui, todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėtą transporto priemonę būtų draudžiama eksploatuoti. Dėl šios priežasties nagrinėjamas prašymas atmetamas.

31. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 50–52, 53–57, 58–60) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. skirti 28 (dvidešimt aštuonias) paras arešto. V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2021 m. gruodžio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. Š. išieškoti, transporto priemonės „MAN TGA 26.320 6x2-2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų 00 ct) valstybės naudai. V. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

V. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.