- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-773-198/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S–773–198-2013
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr.2-54-3-00580-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija:110.1;117.2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-638-731/2013 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Ž. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. V. dėl nepilnamečio sūnaus L. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti mažamečio L. V. laikinąją gyvenamąją vietą su ja adresu: (duomenys neskelbtini) UK. Savo prašymą motyvavo tuo, kad sūnus iki 2013 m. balandžio mėnesio faktiškai gyveno su ja Anglijoje, kur nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio turi pradėti lankyti mokyklą, kurioje yra jis įregistruotas. Vaikui nesugrįžus į mokyklą, jis iš mokyklos bus pašalintas ir tokiu būdu neteks sunkiai gaunamos mokymosi įstaigos vietos. Be to, 2013 m. rugpjūčio 19 d. sūnus privalo apsilankyti pas gydytojus, kur jam yra skirti tyrimai klausos sutrikimo lygiui nustatyti bei gydymui skirti. Sūnaus priežiūra jam būnant pas tėvą nėra tinkama, nes pas jį nėra užtikrinama nei nuolatinė gyvenama vieta, nei galimybė mokytis. Dėl atsakovo neatsakingumo, neturėjimo nuolatinio darbo nėra užtikrinami sūnaus interesai. Atsakovas, šiuo metu yra pasiėmęs vaiką ir sūnaus jai nebeperduoda, o tai neigiamai sūnų paveiks, kadangi jis yra izoliuotas nuo mamos, su kuria iki šiol praleido didžiąją savo laiko dalį, jiems leidžiama pasimatyti buvo tik vieną kartą, o susitikimų metu prie vaiko ji yra žeminama, jai grasinama. Vaikas negali grįžti į Angliją, kurioje yra jo namai, draugai, augintinis bei vyresni broliai. Dėl to vaikas yra praradęs aplinką, kurią jis laiko savo namais. Vaiko interesai atsakovui nėra svarbūs, nes atsakovas anksčiau net nebandė susitikti su vaiku, jo neišlaikė, neatsiuntė jam jokių žaislų ar drabužių. Jiems gyvenant kartu atsakovas taip pat neskirdavo vaikui dėmesio, nuolatos jį palikdavo pas močiutę, vengdavo vaiką prižiūrėti, su juo leisti laisvalaikį. Atsakovas vaiką pasiėmė ir jo negražina tik pastūmėtas savo brolio, jausdamas jai pagiežą dėl iširusių santykių. Atsakovui nerūpi sūnaus sveikatos būklė, jis nesirūpina, kad vaikas gautų gydytojo pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2 638-731/2013 nutartimi V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nustatė, kad nepilnametis vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos tarp šalių yra kilęs ginčas, šiuo metu su atsakovu gyvena Lietuvoje, kur nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. m. yra deklaruota ir jo gyvenamoji vieta atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Motyvavo, kad nėra pateikta duomenų, kad mažamečio vaiko interesams, jo saugumui, sveikatai gresia pavojus ir tėvo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje jam nesaugu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti vaiko interesus. Teigia, jog atsakovui vaikas ir jo interesai nerūpi, o naudodamas teisines priemones jis siekia tik pakenkti ieškovei. Atsakovas nuo balandžio mėnesio net nebandė susitikti su vaiku, jo neišlaikė. Nurodo, jog atsakovas neturi nuolatinio būsto, kuriame vaikas galėtų saugiai ir sveikai augti bei vystytis, turėti pastovius namus. Atsakovas dirba arba nelegalų darbą arba iš viso neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, todėl jis nesugebės vaikui užtikrinti finansinio saugumo, tenkinti net būtiniausių vaiko poreikių. Komandiruotės, į kurias atsakovo teigimu jis vyksta, trunka ne vieną dieną, todėl jų metu vos 5 metų sulaukęs vaikas privalės būti paliekamas su svetimais žmonėmis, kurie galimai negalės užtikrinti vaiko poreikių ir interesų. Tuo tarpu ieškovė sugeba ir užtikrinti ir garantuoti vaikui saugius ir tinkamus namus bei finansinį stabilumą. Nurodo, jog atsakovas yra nerūpestingas, nemoka ir negali bendrauti su vaiku, juo rūpintis, vartoja alkoholinius gėrimus, vairuoja išgėręs, vaikui girdint vartoja necenzūrinius žodžius. Atsakovas neužtikrina galimybės vaikui lankyti ugdymo įstaigos. Dėl atsakovo veiksmų, kai vaikas nėra perduodamas ieškovei, vaiko nebuvo galima pristatyti į gydymo įstaigą klausos sutrikimų lygiui nustatyti. Tai, kad atsakovas be ieškovės žinios deklaravo vaiko gyvenamą vietą Lietuvoje dar nesudaro pagrindo teigti, kad vaikui yra saugu ir tinkama gyventi su atsakovu. Paaiškino, jog pasikeitus vaiko aplinkai ir režimui, visiškai atribojus vaiką nuo motinos, kuri visą laiką juo rūpinosi, vaiko interesams neabejotinai kenkiama. Atsakovas galimai stengiasi nustatyti vaiką neigiamai motinos atžvilgiu, todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas atsižvelgia į vaiko interesus – norus bei vaiko gerovę, užtikrina savo sūnui L. V. saugią aplinką, tinkamą auklėjimą, teisę į mokymą mokymo įstaigoje. Nurodo, jog L. V. registruotas Zarasų poliklinikoje, perėjo medicininę apžiūrą 2013-08-19, medikai nustatė, kad vaikas yra sveikas. Nuo 2013-09-02 L. V. lankys Zarasų P. Š. progimnazijos Suvieko k. ikimokyklinio ugdymo grupę. Teigia, jog ieškovei sudarytos visos tinkamos sąlygos susitikti bendrauti su sūnumi L. V.. Nurodo, jog Zarasų Policjos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 58-1-00249-13 dėl galimai ieškovės naudojamo smurto prieš mažametį L. V..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta nepilnamečio sūnaus L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su atsakovu iki kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo pagal ieškovės ieškinį, teigdama, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones be jokio pagrindo, vadovaudamasis vien tik atsakovo išdėstytomis ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, kad vaikui gyventi su atsakovu yra saugu, nėra pagrįstos jokiais įrodymais.
Nors aptariamu atveju byla nėra nagrinėjama iš esmės ir nėra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, turi preliminariai vertinti byloje pateiktus įrodymus ta apimtimi, kuri yra reikalinga sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusias aplinkybes, daro išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, laikinai nustatant mažamečio L. V. gyvenamąją vietą su tėvu Ž. V. atitinka vaiko interesus. Pagal CK 3.156 straipsnio nuostatas tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, kitais šeimos nariais galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad nepilnamečio vaiko L. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2013-08-01 gyvenamoji vieta deklaruota kartu su jo tėvu Ž. V., adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 19). Iš Zarasų P. Š. progimnazijos pažymos matyti, kad L. V. nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. lankys P. Š. progimnazijos Suvieko ikimokyklinio ugdymo grupę ( civilinėje byloje Nr. N2-638-731/2013). Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su sūnumi ar duomenų, kad sūnaus gyvenimas su tėvu kenktų jo interesams.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečio L. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu iki teismo sprendimo priėmimo negalima pripažinti ginčo dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir interesus (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.).
Aptartų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino CK 3.65 straipsnio 1 d. ir 2 d. 2 p., todėl nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.