Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-180-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-07
Bylos Nr.
AN2-180-462/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00502-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-180-462/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00502-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-11 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Administracinio nusižengimo protokolas E. K. surašytas dėl to, kad 2019-01-09 11.00 val. neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu buvo tikrinamas 2018-12-05 nurodymo Nr. 33-57 dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo įvykdymas. Patikrinimo metu nustatyta, kad E. K. pagal 2018-11-20 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. B. įsakymą Nr. 18K-23, būdama atsakinga objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už gaisrinę saugą, neįvykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų – nepašalino Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 381 punkto pažeidimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019-04-11 nutarimu administracinio nusižengimo teiseną E. K. nutraukė. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių E. K. kaltę, byloje nėra, bylos medžiaga nepatvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Atsižvelgęs į įrodymų visetą, į tai, kad protokolą surašiusi institucija nepateikė duomenų, kurie neginčijamai įrodytų E. K. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusižengimą, į teismo posėdį institucijos atstovas neatvyko, nors teismas pripažino institucijos dalyvavimą būtinu, padarė išvadą, jog E. K. veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-11 nutarimu, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Institucija skunde nurodo, jog nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra surašyti 6 nurodymai „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ (pridedama). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nė vieno neplaninio patikrinimo teisės aktų nustatyta tvarka neskundė, su nustatytais pažeidimais visais atvejais sutikdavo ir žadėdavo pažeidimus pašalinti, tačiau pasibaigus nustatytam terminui – pašalinti neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams atvykus patikrinti, ar nurodymas įgyvendintas, situacija būdavo nepasikeitusi – biokuras ir toliau būdavo sandėliuojamas nesilaikant Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nustatytų atstumų. Institucija pažymi, kad visi 6 nurodymai surašyti dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvirojoje teritorijoje laikomo biokuro, pažeidžiant Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nustatytus atstumus. Todėl, Institucijos teigimu, akivaizdu, kad atsakingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmenys nuolatos pažeidinėja gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip sudarydami sąlygas gaisrui kilti. Institucija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje 2016-10-16 jau buvo kilęs gaisras, degė sandėliuojamos medžio drožlės, prideda 2016-10-21 tarnybinį pranešimą dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo.

3.1. Institucija skunde nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019-01-09 patikrinimo metu aikštelėje vyko biokuro krovos darbai, dėl mažo aikštelės ploto krovos darbai negali būti vykdomi išlaikant 15 m atstumą nuo pastato. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente (toliau – Reglamentas) nurodyta, kad atliekų perdirbimo procesas vykdomas tiesiai iš konteinerio (t. y. atliekų neiškraunant atviroje teritorijoje), taip užtikrinant aikštelės švarą. Atliekų apdorojimo metu pagamintas biokuras, kurio atitikimą nustatytoms normoms patvirtina akredituotų laboratorijų tyrimų rezultatai, bus laikomas konteineriuose biokuro laikymo zonoje. Visa ūkinė veikla bus vykdoma sandariuose konteineriuose. Įvertinus Reglamento nuostatas, matyti, kad visa ūkinė veikla turi būti vykdoma sandariuose konteineriuose, o biokuro krovos darbai Reglamente apskritai nėra numatyti, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų argumentai prieštarauja Reglamento nuostatoms. Pagal Reglamento nuostatas pagamintas biokuras turi būti laikomas konteineriuose, o ne paskleistas po UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos aikštelę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pripažįsta ir patvirtina, kad aikštelės plotas yra per mažas, todėl akivaizdu, kad per mažas aikštelės plotas taip pat daro įtaką Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimams.

3.2. Institucijos teigimu, Reglamento 1 priede esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos schema (toliau – teritorijos schema) patvirtina apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad biokuras turi būti laikomas konteineriuose, o ne paskleistas po UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Biokuro krovos darbų vieta teritorijos schemoje nėra numatyta. Reglamente taip pat nurodyta, kad dalis teritorijos būtų reikalinga transporto privažiavimui ir judėjimui. Tačiau realiai konteinerių laikymas aikštelėje yra finansiškai nenaudingas, todėl pagamintą biokurą bus siekiama kuo greičiau realizuoti, todėl esant normalioms ekonominėms, biokuro rinkos ir kitoms sąlygoms Biokuro laikymo zonoje bus laikoma iki 20 vnt. konteinerių. Galbūt dėl to, kad konteinerių laikymas aikštelėje įmonei yra finansiškai nenaudingas, biokuras sandėliuojamas ne konteineriuose, kaip yra numatyta Reglamente, o paskleistas po UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos aikštelę, taip įmonei siekiant išvengti papildomos finansinės naštos.

3.3. Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo E. O. versija, kad 2019-01-09 įmonės aikštelėje vyko biokuro krovos darbai, buvo atvykusios transporto priemonės, dirbo keli įmonės darbuotojai ir pareigūnai tai matė, paneigia Institucijos pareigūnų padaryta fotonuotrauka, kurioje užfiksuota sniegu padengta biokuro krūva, matyti, kad 2019-01-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje nebuvo vykdomi biokuro krovos darbai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nepateikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybę apie neva vykusius biokuro krovos darbus. Akivaizdu, kad vykdant biokuro krovos darbus, biokuro krūva nebūtų padengta sniegu, o Institucijos pareigūnams fiziškai nebūtų įmanoma atlikti matavimų, kadangi biokuro krūva dėl krovos darbų nuolat kistų.

3.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nurodydami, kad apie tai, jog 2019-01-09 buvo atliktas patikrinimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo tik 2019-03-05, klaidina teismą. E. K. 2019-01-30 buvo atvykusi į Instituciją, buvo supažindinta su 2019-01-30 nurodymu „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ pasirašytinai. Vienas nurodymo egzempliorius buvo pateiktas ir E. K..

3.5. Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nėra numatyta galimybė vykdant biokuro krovos darbus nesilaikyti Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nustatytų atstumų. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nereglamentuoja biokuro krovos proceso, Institucijos pareigūnai pagrįstai nustatė, kad biokuras buvo sandėliuojamas nesilaikant Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nustatytų atstumų.

3.6. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 (toliau – Reglamentas) I priede „Esminiai statinių reikalavimai“ nustatyta, kad statiniai ir atskiros jų dalys turi atitikti jų naudojimo paskirtį, ypač atsižvelgiant į susijusių asmenų sveikatų ir saugą viso statinių būvio ciklo metu. Atsižvelgiant į įprastinę techninę priežiūrą, statiniai turi atitikti esminius statinių reikalavimus ekonomiškai pagrįstą naudojimo laikotarpį. Vienas iš šių reikalavimų yra gaisrinė sauga – statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad kilus gaisrui statinių laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas; būtų ribojamas ugnies bei dūmų susidarymas ir plitimas statiniuose; būtų ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius; juose esantys asmenys galėtų išeiti iš statinių ar būti išgelbėti naudojant kitas priemones; būtų atsižvelgiama į gelbėtojų komandų saugą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Reglamento nuostatų privalu laikytis, nes aikštelė, kuria naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra inžinerinis statinys, o sandėliuojant biokurą atviroje aikštelėje, nesilaikant Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse nustatytų atstumų – aikštelė neatitinka Reglamente nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų.

3.7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-11 nutarime nepagrįstai teigiama, kad į teismo posėdį Institucijos atstovas neatvyko, nors teismas pripažino institucijos dalyvavimą būtinu. Skunde nurodoma, kad Institucija 2019-03-21 elektroniniu paštu gavo pranešimą apie teismo posėdžio datą. ANK 627 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai. Institucija gavo tik teismo pranešimą, kuriame pateikta informacija apie paskirtą teismo posėdžio datą. Teismo šaukimo negavo, nors ANK 627 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti ir šaukimą ir pranešimą, todėl negavus teismo šaukimo, Institucijos pareigūnai teismo posėdyje nedalyvavo. Dėl to negalėjo pateikti savo pozicijos nagrinėjamu klausimu. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, teismas nebuvo pripažinęs Institucijos dalyvavimo teismo posėdyje būtinu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą E. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą bei taikyti Institucijos atsakingiems asmenims atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl nedalyvavimo byloje, nors apie paskirtos bylos datą, laiką ir vietą jiems buvo žinoma. E. K. teigimu, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs teismas teisingai nurodė, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Šalies argumentai

4.1. E. K. nesutinka su Institucijos nuomone dėl Reglamento, kuriuo Institucija vadovaujasi spręsdama apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, taikymo. Atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija klaidina teismą ir savo nuožiūra pasirinktą reglamentą taiko tik jai suprantamu būdu. Biokuras nėra atlieka, kaip teigia Institucija, tai malkinė mediena, menkavertė mediena ir pan., kuriai nėra taikomas reglamentas, patvirtintas prie taršos leidimo. Aikštelėje biokuras nėra gaminamas, čia jis tik atvežamas konteineriais ir/ar atviromis transporto priemonėmis ir, jį išpylus, jis stumdomas ir sandėliuojamas. Institucijos minimas reglamentas yra taikomas atliekoms, kurios nurodytos reglamento 2.1 punkte, t. y. pjuvenos, drožlės, skiedros, medienos drožlių plokštės ir fanera. Šios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nevykdo, kai iš atliekų gamybos būdu gaunamas biokuras. Todėl šis Institucijos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

4.2. Biokuras negali būti sandėliuojamas konteineriuose, taip jis prarastų savo savybes, suplėktų ir būtų netinkamas naudoti ir parduoti. Bylos medžiagoje nurodyta, kad biokuro sandėliavimas turi tam tikrą specifiką ir reikšmę, t. y. siekiama išlaikyti biokuro kaloringumą (kaitrumą deginimo procese ir pan.).

4.3. Institucija yra nesąžininga ir klaidina teismą teigdama, kad 2016-10-21 kilusio gaisro priežastis yra nuolatinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas. Pažymėtina, kad pačios Institucijos pateiktame 2016-11-09 rašte Nr. l-7-1452(8.3) dėl kilusio gaisro nurodyta, kad labiausiai tikėtina minėto gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Taigi šis Institucijos motyvas negali būti laikomas tinkamu įrodymu dėl E. K. administracinės atsakomybės nagrinėjamu atveju.

4.4. Apeliaciniame skunde pateiktoje nuotraukoje nėra jokių žymų apie tai, kada (t. y. data, valanda ir pan.) ji buvo padaryta, nėra jokių asmenų, kurie pažeidimo fiksavimo dieną vykdė darbus, nėra ir E. K., kuriai norima taikyti atsakomybę, todėl laikytina, kad pateikta nuotrauka neatspindi realios situacijos ir negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Pateikta nuotrauka neleidžia patvirtinti fakto, kad fotofiksacijos diena yra būtent ta diena, kaip nurodyta Institucijos nurodyme. Tai verčia abejoti nuotraukos darymo momentu ir kelia abejonę, ar būtent šiame nuotraukoje nenurodytame sklype yra padarytas pažeidimas. Pažymėtina, kad nuotraukoje nėra jokių skiriamųjų žemės sklypo ženklų, t. y. gatvės pavadinimo lentelių, sklypo plano ir pan., kas leistų įsitikinti, jog kalbama apie žemės sklypą, esantį Vilniaus pl.8, Klaipėdoje. Pažymėtina, kad iš pateiktos nuotraukos negalima atlikti palyginimo, kaip konkrečiu metu, konkrečia kryptimi ir kaip prieš patikrinimą atrodė žemės sklypas ir kaip jis atrodė toje pačioje konkrečioje vietoje konkrečiu metu, konkrečia kryptimi po patikrinimo atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp Institucijos ir E. K. kyla ginčas, ar E. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas E. K. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nutraukė nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

6. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kaip minėta, E. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad 2019-01-09 11.00 val. neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu buvo tikrinamas 2018-12-05 nurodymo Nr. 33-57 dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo įvykdymas. Patikrinimo metu nustatyta, kad E. K. pagal 2018-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. B. įsakymą Nr. 18K-23, būdama atsakinga objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už gaisrinę saugą, neįvykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų – nepašalino Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 381 punkto pažeidimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.

7. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad E. K. veikoje nagrinėjamu atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties. Tokio procesinio sprendimo pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą išimtinai rėmėsi tik traukiamos administracinėn atsakomybėn E. K. parodymais bei padarė byloje esančių duomenų visumos neatitinkančią išvadą, jog negalima daryti kategoriškos išvados, kad atliekamo priešgaisrinio techninio patikrinimo metu biokuras atviroje aikštelėje buvo sandėliuojamas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 381 punkto prasme, o ne kraunamas-iškraunamas iš transporto priemonių.

9. Apygardos teismo vertinimu, tokią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia visi rašytiniai bylos duomenys, be to, tokia išvada yra paneigta ir pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atsakinga už gaisrinę saugą darbuotoja yra E. K.. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog versiją, kad 2019-01-09 įmonės aikštelėje vyko biokuro krovos darbai, paneigia Institucijos pareigūnų padarytos fotonuotraukos (b. l. 10, 37, 68), kuriose užfiksuota sniegu padengta biokuro krūva. Sutiktina, jog vykdant biokuro krovos darbus, biokuro krūva nebūtų padengta sniegu, o Institucijos pareigūnams fiziškai nebūtų įmanoma atlikti matavimų, kadangi biokuro krūva dėl krovos darbų nuolat kistų. Be to, fiksuojant neva vykstančius krovos darbus, nuotraukose būtų užfiksuotas biokurą vežančių transporto priemonių judėjimas, atsakingi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Nors E. K. atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomi argumentai, jog neaiškus Institucijos pateiktos fotonuotraukos padarymo momentas bei vieta, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo abejoti administracinio nusižengimo byloje pateiktose Institucijos fotonuotraukose užfiksuota vieta bei momentu. Pirmiausia dėl to, jog nėra nustatytas Institucijos pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi ir (ar) E. K. nubaudimu. Antra – dėl to, jog administracinio nusižengimo byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti duomenys atitinka Institucijos 2019-01-09 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 79.3-191 (b. l. 8-9) turinį, t. y. tiek nuotraukose, tiek minėtame akte nurodytų medienos skiedrų (biokuro) atstumas iki pastato – 7,64 m. Pastebėtina tai, jog 2019-01-09 vykusiame patikrinime dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovas E. O., tačiau pasirašydamas aktą su Institucijos nurodytais faktiniais duomenimis (biokuro krūvos atstumu iki pastato, biokuro krūvos ilgiu bei pločiu) nenurodė jokių pastabų. Apygardos teismo vertinimu, jeigu 2019-01-09 būtų vykę krovos darbai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovas būtų šią aplinkybę nurodęs patikrinimo akto pastabose.

10. Papildomai pažymėtina ir tai, jog 2019-03-05 administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 4) surašymo metu pati administracinėn atsakomybėn traukiama E. K. taip pat nenurodė jokių pastabų apie 2019-01-09 patikrinimo metu neva vykusius biokuro krovos darbus. Dar daugiau, administracinio nusižengimo protokole E. K. su nustatytais pažeidimais sutiko, nurodė, jog biokuro išvežti nebuvo galimybės, dėl pasekmių nuoširdžiai gailisi. E. K. pastaba, jog biokuro išvežti nebuvo galimybės, paneigia UAB „(duomenys neskelbtini)“ versiją apie 2019-01-09 neva vykusius biokuro krovos darbus.

11. Be to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaiko priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų reikalavimų, taip pat patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-04-05 „Paaiškinimas civ. byloje Nr. A18.-883-718/2019“ (b. l. 47–48), kuriame nurodyta, jog „sudėtinga technologiniame procese nuolat išlaikyti tinkamus atstumus; UAB „(duomenys neskelbtini) stengiasi taisyklingai sukrauti, tačiau ne visada pavyksta tai atlikti operatyviai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ supranta įstatymų reikalavimų laikymąsi bei siekia kaip galima tiksliau vykdyti juose numatytus reikalavimus, tačiau technologiniai procesai ne visada sutampa su reikalaujama įstatymo raide“. Pažymėtina ir tai, jog šiame paaiškinime UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčija padaryto nusižengimo, prašo, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas atsižvelgtų į išdėstytus motyvus skirdamas jų darbuotojai (E. K.) baudą.

12. Apibendrinęs išdėstytus motyvus bei atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju yra paneigta E. K. versija, jog 2019-01-09 vyko biokuro krovos darbai, į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovas E. O. nenurodė jokių pastabų apie 2019-01-09 neva vykusius biokuro krovos darbus, į tai, jog tiek pati E. K., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko su padarytu administraciniu nusižengimu, apygardos teismas konstatuoja, kad E. K. kaltė dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 381 punkto pažeidimo yra neabejotinai įrodyta.

13. Nors pagal ANK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles administracinį nusižengimą įrodyti turi Institucija, pareiga įrodyti savo nekaltumą asmeniui negali būti perkelta. Tačiau apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, jog E. K., pateikdama versiją, jog 2019-01-09 neva vyko biokuro krovos darbai, jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Todėl ši E. K. versija, ypač vertinant ją dėl išdėstytų aplinkybių, vertintina tik kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

14. Apygardos teismas sutinka su E. K. argumentu, jog Institucijos su apeliaciniu skundu pateiktas 2016-10-21 Tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo pats savaime nei patvirtina, nei paneigia 2019-01-09 patikrinimo metu nustatyto E. K. administracinio nusižengimo padarymo. Todėl plačiau šio administracinio nusižengimo byloje esančio dokumento teismas neanalizuoja. Taip pat neanalizuotinas ir Institucijos su apeliaciniu skundu pateiktų 2018-05-02 Nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 33-8 (b. l. 72–73), 2018-11-15 Nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 33-50 (b. l. 74–75), 2018-12-05 Nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 33-57 (b. l. 76–77), 2016-10-19 Nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 33-17 (b. l. 78–79) turinys. Sutiktina su Institucija, jog minėti dokumentai patvirtina aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat pažeidžia priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau šie dokumentai nėra susiję su 2019-01-09 užfiksuotu E. K. padarytu administraciniu nusižengimu bei jo nei patvirtina, nei paneigia.

15. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, sandėliuodama biokurą atviroje aikštelėje, pažeidė Reglamento nuostatas, nes Reglamente reikalaujama atliekų perdirbimo procesą vykdyti tiesiai iš konteinerio (t. y. atliekų neiškraunant atviroje teritorijoje), taip užtikrinant aikštelės švarą. E. K. nesutinka, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ biokurą sandėliuoja pažeisdama Reglamento reikalavimus, teigia, jog Institucija Reglamentą taiko tik jai suprantamu būdu. Apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju neanalizuotina 2019-01-09 atlikto patikrinimo metu E. K. veiksmų atitiktis Reglamento nuostatoms.

16. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis).

17. Apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Reglamento nuostatų pažeidimas 2019-01-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, kurio pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nebuvo fiksuotas. Tiek iš 2019-01-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu turinio, tiek iš 2019-01-09 Tarnybinio pranešimo Nr. 79.3-2 „Dėl neplaninio priešgaisrinio patikrinimo“ (b. l. 7) akivaizdu, jog E. K. inkriminuotas tik Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 381 punkto pažeidimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atviroje teritorijoje biokuro (medienos skiedrų) laikymo arčiau negu 15 m (7,64 m) nuo pastato bei dėl laikomo biokuro (medienos skiedrų) krūvos ilgio bei pločio neatitikties Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 381 punkte nustatytiems ilgiui bei pločiui. Administracinio nusižengimo protokole pažeidimo esmė nurodyta taip: „2019-01-09 neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu buvo tikrinamas nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo (surašytas 2018-12-05, Nr. 33–57) įvykdymas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pil. E. K. pagal 2018-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. B. įsakymą Nr. 18K-23, būdama atsakinga objekte už gaisrinę saugą objekte, neįvykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, o būtent nepašalino Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 381 punkto pažeidimų“. Iš nurodytuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jokių nuorodų į Reglamento nuostatų pažeidimą 2019-01-09 patikrinimo metu Institucija nei E. K., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė.

18. Apygardos teismas pažymi, jog protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos proceso ribos (ANK 567 straipsnis) ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. Pabrėžtina, kad protokolas surašomas ir tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją.

19. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju net ir nustačius Reglamento nuostatų faktinį pažeidimą, nėra galimybės E. K. taikyti atsakomybės už Reglamento nuostatų pažeidimą, nes šis pažeidimas jai nebuvo inkriminuotas, administracinio nusižengimo protokole nurodant pažeidimo esmę apie Reglamento nuostatų pažeidimą neužsimenama, o kaltinimo ribų asmeniui išplėtimas, ypač, kai toks išplėtimas padaromas apeliacinės instancijos teisme, šiurkščiai pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises bei galimybę tinkamai pasiruošti gynybai nuo kaltinimo bei neatitinka Institucijos, surašančios administracinio nusižengimo protokolą, pareigos tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis).

20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog E. K. kaltė dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 381 punkto pažeidimo yra įrodyta, t. y. E. K. pagal 2018-11-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. B. įsakymą Nr. 18K-23, būdama atsakinga objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už gaisrinę saugą, neįvykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų – nepašalino Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 381 punkto pažeidimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis išdėstytais motyvais Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-11 nutarimas naikintinas ir priimtas naujas nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas) E. K. už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose nustatyta administracinė nuobauda.

21. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

22. E. K., būdama juridinio asmens atsakingu asmeniu, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda juridinių asmenų atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nenustatyta E. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad E. K. būtų anksčiau bausta už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes E. K. skirtina minimali ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto dydžio – trijų šimtų devyniasdešimt eurų – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-11 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

Pripažinti E. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai trijų šimtų devyniasdešimt eurų dydžio baudą.

Išaiškinti E. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis