- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- 1S-242-885/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Nuteistasis
- M. L.
- Advokatai
- Šarūnas Vegys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. atstovo advokato Šarūno Vegio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria buvo netenkintas M. L. prašymas išduoti sutikimą sumažinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu priteistos ir išieškomos 64 799,54 Eur skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai sumą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. L. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, jam paskirta 120 MGL (15 000 Lt) bauda. Taip pat šiuo nuosprendžiu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai solidariai priteista: iš M. L., A. Z., A. B. ir A. J. (A. J.) – 113 797,80 Lt (32 958,12 Eur); iš M. L., A. Z. ir V. A. – 102 548,79 Lt (29 700,18 Eur); iš M. L. ir A. Z. – 38 807,87 Lt (11 239,54 Eur).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė M. L. prašymą išduoti sutikimą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžiu priteistos ir šiuo metu išieškomos 64 799,54 Eur skolos VMI naudai sumą sumažinti iki 30 000 Eur nustatant, kad jis turi šią sumą sumokėti per 5 metus nuo nutarties priėmimo dienos, mokant po 500 Eur įmokas. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog patenkinus nuteistojo prašymą būtų sudaroma situacija, kai nuteistasis iš esmės antrą kartą išvengtų turtinės prievolės sumokėjimo, kadangi jis jau ėmėsi veiksmų tam, kad juridinis asmuo išvengtų mokestinės prievolės. Be to, M. L. iš esmės nepateikė duomenų, kad jis yra objektyviai pajėgus įvykdyti įsipareigojimą pagal siūlomas taikos sutarties sąlygas bei nenurodė jokios savo finansinės padėties pagerėjimo priežasties. Pažymėta tai, jog nuteistajam neturint finansinės galimybės atlyginti visos priteistos sumos, yra tikimybė, kad ji bus išieškota iš kitų nuteistųjų.
Šalies argumentai
3. Skundu aukštesniajam teismui M. L. atstovas advokatas Š. Vegys (toliau – ir pareiškėjas) prašo: 1) panaikinti skundžiamą nutartį ir nuteistojo prašymą patenkinti visiškai arba iš dalies – išduoti sutikimą M. L. turimą 64 799,54 Eur skolos sumą VMI sumažinti iki 30 000 Eur, nustatant, kad M. L. šią sumą išmoka per 5 metus nuo teismo nutarties priėmimo dienos, mokant po 500 Eur įmokas arba padengia per 1 mėnesį nuo taikos sutarties su VMI sudarymo dienos; 2) netenkinus pirmojo prašymo, skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
3.1. Pareiškėjas nurodo, jog M. L. nesiekia išvengti žalos atlyginimo, o siekia minėtą žalą padengti kuo didesne dalimi. Nuteistasis susitarė su savo tėvu, jog tenkinus jo prašymą, tėvas jam dovanotų 30 000 Eur prievolėms VMI padengti.
3.2. Teigiama, kad M. L. padengus ženklią dalį žalos, VMI interesai nenukentėtų, o būtų padengti ženklia apimtimi. Pabrėžiama ir tai, kad teismas nustatė egzistuojant teisinį pagrindą tenkinti nuteistojo prašymą, o vienintelė kliūtis realiai įvykdyti didelę dalį žalos atlyginimo yra VMI reikalaujamas teismo sutikimas taikos sutarčiai sudaryti.
3.3. Remdamasis kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, pareiškėjas akcentuoja, jog VMI nėra laisvas sudaryti taikos sutartį tokiu atveju, kai yra priimtas teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo. Nurodoma, jog M. L. neprašo įpareigoti ar priversti VMI sudaryti taikos sutartį su juo, o prašo pašalinti formalias kliūtis ir leisti VMI sudaryti taikos sutartį, jei VMI manytų, kad tokia taikos sutartis atitiks jo interesus. Papildomai pažymima, kad M. L. deda aktyvias pastangas derėdamasis su VMI, derybos yra pažengusios bei siekiama pašalinti formalias kliūtis derybų rezultatams įforminti.
3.4. Nurodoma, jog priteisus žalą iš nuteistojo, bet esant faktiškam negalimam žalos atlyginimui, nukenčia valstybės interesai, kadangi realiai teismo sprendimas nėra įvykdomas net iš dalies. Manytina, jog M. L. padengus didelę dalį žalos, tai paskatintų ir kitus solidarius atsakovus dėti aktyvesnes pastangas ir ieškoti būdų, kaip pilnai padengti žalą. Be to, toks formaliai priteistos, tačiau realiai neišieškotos žalos egzistavimas yra nuostolingas, kadangi šią skolą reikia administruoti, spręsti su tuo susijusius klausimus. Pažymima, jog aptariamu atveju M. L. jau yra sumokėjęs jam paskirtą 15 000 Lt dydžio baudą.
3.5. Kartu su skundu pateikiami 2023 m. gegužės 16 d. atstovavimo sutartis Nr. SV/23/24; M. L. tėvo A. L. raštas, jog jis sutinka sūnui padovanoti 30 000 Eur su sąlyga, kad M. L. turima skola VMI būtų sumažinta iki 30 000 Eur ir dėl to būtų sudaryta taikos sutartis; ir 2023 m. gegužės 17 d. depozito sutartis Nr. TP_7552023.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. L. atstovo advokato Šarūno Vegio skundas tenkinamas
5. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
6. Kaip yra matyti iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nuosprendžio, M. L. iš viso solidariai atsakingas Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 255 154,46 Lt (73 897,84 Eur) sumoje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuo metu M. L. atžvilgiu vyksta trys vykdomosios bylos, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 32 958,12 Eur dydžio išieškotinos sumos, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 29 700,18 Eur dydžio išieškotinos sumos ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 418,17 Eur dydžio išieškotinos sumos – viso 68 076,47 Eur dydžio išieškotinoje sumoje (b. l. 9). Nuteistasis pateikė prašymą VMI, kuriame prašoma sudaryti susitarimą, kuriuo M. L. per 2 mėnesių laikotarpį sumokės VMI 15 000 Eur, o VMI atsisakys 52 390,97 Eur dydžio skolos. Iš VMI M. L. pateikto atsakymo matyti, jog VMI nesutiko sudaryti minėto susitarimo, kadangi nepatenkinamos VMI viršininko 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. VA-94 „Dėl Mokesčių administratoriaus ir skolininko taikos sutarties vykdymo procese sudarymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 5 punkte numatytos sąlygos.
7. Taisyklių 4.2 papunktyje numatyta, jog VMI, sudarydama taikos sutartį vykdymo procese, gali atsisakyti piniginės prievolės (ar jos dalies). Taisyklių 5 punkte nurodyta, jog minėtai nuolaidai pritarti sprendimas priimamas tik tada, kai piniginę prievolę nustačiusi institucija pateikia rašytinį sutikimą, kad paskirta piniginė prievolė gali būti sumažinta arba piniginės prievolės galima atsisakyti.
8. Žemesnės instancijos teismas, atmesdamas prašymą išduoti pirmiau nurodytą sutikimą, rėmėsi tuo, kad: 1) patenkintus nuteistojo prašymą, jis iš esmės antrą kartą išvengtų turtinės prievolės sumokėjimo, kadangi priteisto žalos atlyginimo suma būtų sumažinama; 2) nuteistasis nepateikė jokių duomenų, galinčių pagrįsti, jog jis yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus pagal siūlomas taikos sutarties sąlygas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuos teismo argumentus paneigia kartu su pirminiu prašymu bei skundu aukštesniajam teismui pateikti papildomi dokumentai.
9. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, M. L. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokesčio pajamos 2022 m. sudarė 1 822,5 Eur (b. l. 12–13). Be to, žemesniajam teismui pateiktas M. L. sutuoktinės G. L. sutikimas laiduoti ir atsiskaityti su VMI pirmiau minėtose vykdomosiose bylose tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas minėtos skolos sumą sumažinti iki 30 000 Eur, nustatant 5 metų skolos sumokėjimo terminą. Taip pat pareiškėjo skundą nagrinėjančiam teismui pateiktas M. L. tėvo pareiškimas, kuriame nurodoma, jog A. L. sutinka nuteistajam padovanoti 30 000 Eur sumą su sąlyga, jog M. L. skola VMI būtų sumažinta iki 30 000 Eur ir dėl to būtų sudaryta taikos sutartis. Taigi priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju yra pateikti duomenys, tiek patvirtinantys nuteistojo objektyvią galimybę įvykdyti savo turtinę prievolę, tiek nurodantys nuteistojo finansinės padėties pagerėjimo priežastį.
10. Aukštesnysis teismas nesutinka su žemesniojo teismo pozicija, jog tenkinant nuteistojo prašymą būtų sudaryta galimybė M. L. išvengti turtinės prievolės įvykdymo. Pažymėtina tai, jog nagrinėjamu atveju teismo išduodamas leidimas savaime neįpareigoja VMI sudaryti aptariamos taikos sutarties su nuteistuoju. VMI atsakyme į nuteistojo prašymą (b. l. 5–6) nenurodoma, jog M. L. siūlomos sąlygos yra nepriimtinos VMI, o atkreipiamas dėmesys, jo nagrinėjamu atveju negautas piniginę prievolę nustačiusios institucijos rašytinis leidimas šią piniginę prievolę sumažinti arba jos atsisakyti. Tuo atveju, jei nuteistojo siūlomos sąlygos netenkintų VMI, VMI turėtų teisę atsisakyti sudaryti taikos sutartį su M. L., kas savaime paneigia žemesniojo teismo argumentus, jog teismo sutikimas reikštų turtinės prievolės išvengimą.
11. Taip pat nelaikytina, jog vien teismo sprendimas išduoti sutikimą paskirtos piniginės prievolės sumažinimui ar piniginės prievolės atsisakymui nagrinėjamu atveju prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sutikimo išdavimas, kaip minėta anksčiau, savaime nereiškia, jog taikos sutartis tarp VMI ir nuteistojo M. L. bus nekvestionuotinai sudaryta, be to, tai neįpareigoja nei vienos iš galimos taikos sutarties šalių priimti konkrečių sprendimų. Šiuo atveju teismo sprendimas išduoti sutikimą tik patenkina Taisyklių 5 punkte numatytas sąlygas, o konkrečių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties tarp VMI ir nuteistojo sudarymu, sprendimas patenka išimtinai į VMI kompetenciją.
12. Įvertinus nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartis yra neteisinga, priimta neatsižvelgus į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl to skundžiama nutartis yra naikinama ir dėl pareiškėjo skundo priimamas naujas sprendimas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. L. atstovo advokato Šarūno Vegio skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo M. L. prašymą ir išduoti sutikimą, kad paskirta piniginė prievolė nuteistajam M. L. gali būti sumažinta.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.