- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- I-2755-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00432-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui A. P., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 150 000 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 5-6) nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. jis buvo paskirtas į 3 lokalinio sektoriaus 8 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 5, kurios plotas apytiksliai 50 kv. m., joje gyvena apie 20 nuteistųjų asmenų yra įrengta 10 dviaukščių lovų - gultų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką vienam suimtajam-nuteistajam turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 4 kv. m. plotas, atskaičius baldų užimamą plotą. Lokalinio sektoriaus Nr. 3 pasivaikščiojimo kiemelio teritorija apytiksliai 80 kv. m. ir juo gali naudotis vienu metu 80 nuteistųjų. Gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose beveik visi asmenys rūko. Vienas asmuo galimai per dieną surūko apie 10-15 cigarečių, kai kurie nuteistieji rūkyti keliasi naktį. Atskirai nuo gyvenamųjų patalpų įrengtas tualetas yra apytiksliai 15 kv. m., jame įrengti 3 tupimi tualetai, 5 prausimosi kranai, juo gali naudotis 80 nuteistųjų. Tualetuose nėra ventiliacijos, jie nėra atitverti sienelėmis, nėra durų, todėl negali užsirakinti ir nėra jokio privatumo. Dušų patalpa yra apytiksliai 60 kv. m., galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu suteikiama vieną kartą per savaitę, vienu metu naudotis dušu ir atlikinėti higieninius reiklaus gali 80 nuteistųjų. Vienam mėnesiui suteikiamas vienas tualetinio popieriaus ruloniukas, kuriame 15 m. popieriaus, todėl užtenka vos keturioms dienoms. Gyvenamosiose patalpose būna drėgna (apie 80 proc. drėgmės), todėl pelija rūbai. Gyvenamosiose patalpose yra tarakonų, graužikų, todėl neįmanoma naktimis miegoti. Čiužinių pasikeisti nėra galimybės, todėl atsiranda nemalonus kvapas, neleidžiama turėti nuosavų pledų. Maisto energetinė vertė yra tik nuo 1 300 iki 1 500 kcal, maisto pateikimas baisus. Jis nuolatos jaučia alkį, o draugai ar artimieji maisto negali perduoti. Nėra suteikiamas joks užimtumas, jokių socialinių programų, jokių papildomų užsiėmimų, išskyrus du kartus per savaitę išleidžiama sportuoti ir vieną kartą į biblioteką. Pareigūnai praktiškai visi turi sadistinį polinkį, nėra reguliariai tikrinami dėl jų sadistinio asmenybės sutrikimo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją. Jo gyvenimas Marijampolės pataisos namuose buvo ir yra nežmogiškas ir pažeidžiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas - Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-14) nurodė, kad pareiškėjas A. P. nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. (išskyrus 50 d. išvykimus etapu), bausmę atliko Marijampolės pataisos namuose nuteistųjų būryje Nr. 8, gyvenamojoje patalpoje Nr. 5. Patalpos plotas 53,04 kv. m., joje įrengta 17 gyvenamųjų vietų, nors galėtų gyventi 17,11 nuteistųjų (53,04/3,1), todėl minimalus ploto reikalavimas vienam nuteistajam buvo užtikrinamas. 8-o būrio sanitariniame mazge įrengta 3 klozetai ir 3 pisuarai, tarp klozetų įrengtos pertvaros, prausykloje įrengtas dušas, įrengti 5 šalto vandens čiaupai. Pastatas statytas 1964 metais, kapitaliai rekonstruotas nebuvo. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, todėl užtikrinama tinkama ventiliacija, nesikaupia drėgmė. 8-o būrio nuteistieji dėl problemų naudojantis tualetu ar prausykla, skundęsi nebuvo, nei vienas nelaukė eilėje, kad galėtų atlikti sanitarinius ar higienos reikalus. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nuteistieji kartą per savaitę naudojasi karštu dušu. Marijampolės pataisos namai nėra gavę nuteistųjų skundų dėl negalėjimo pasinaudoti dušu, gedimų apskaitos žurnale nėra įrašų apie neveikiančias dušines. Nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore (lauko kiemas apie 200 kv. m. ploto), sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį, pataisos įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka lankyti vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę, gali dirbti VĮ „Mūsų amatai“, gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų. Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius, tačiau visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės pataisos namų administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Teisės aktai numato, kad vienam nuteistajam vienam mėnesiui išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus ir šis reikalavimas yra vykdomas. Dėl papildomo rulonėlio tualetinio popieriaus išdavimo pareiškėjas į pataisos namų administraciją nesikreipė. Maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Marijampolės pataisos namų administracija nėra užfiksavusi sadistinių pareigūnų veiksmų, visi nešioja identifikacines korteles, todėl pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų sadistinio polinkio neturi jokio pagrindo. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, kurioje, labai aiškiai atskiriamas kalinimo režimas kamerų tipo patalpose bei pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose ir nustačius, kad miego patalpoje nuteistasis privalo būti tik miego metu, nors ji ir perpildyta, tai nepripažintina kankinančiomis, žeminančiomis ar kitokiomis žmogaus teises pažeidžiančiomis sąlygomis. Todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto, nepagrįsti. Gyvenamųjų patalpų vėdinimas vykdomas per langus ir tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. vabzdžių ir graužikų kontrolė ir naikinimas yra vykdomas pagal Marijampolės pataisos namų su UAB „Dezinfa“ sudarytą sutartį. Susidėvėję, sugadinti, suplyšę, netinkami naudojimui čiužiniai yra nurašomi ir keičiami į tvarkingus, švarius čiužinius. Minkšto inventoriaus naudojimo terminai yra ilgi, todėl jų stovis priklauso nuo visų nuteistųjų geranoriškumo ir saugojimo. Pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos susijusios su blogomis gyvenimo sąlygomis, nesikreipė. Dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo sąlygos, atsakovas duomenų neturi. Kadangi Marijampolės pataisos namai jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė ir prievolė atlyginti neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 59, 60, 61, 63; ABTĮ 75 str. 7 d.), šalys prašė byla nagrinėtina joms nedalyvaujant, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau - ir Marijampolės PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad trečio lokalinio sektoriaus gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 ir lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelyje trūko ploto, tualetuose nebuvo ventiliacijos ir privatumo, buvo per mažas klozetų, prausimosi kranų, mėnesiui skiriamo tualetinio popieriaus kiekis, gyvenamosiose patalpose buvo didelė drėgmė, veisėsi tarakonai ir graužikai, čiužiniai buvo nemalonaus kvapo, buvo netinkama maisto kokybė bei jo pateikimas, buvo draudžiama priimti maistą iš draugų ar artimųjų, nebuvo užimtumo, pareigūnai turėjo sadistinį polinkį.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš per mažo vienam nuteistajam (suimtajam) tenkančio gyvenamojo ploto ir nurodo, jog pagal EŽTT praktiką, atskaičius baldų užimamą plotą, jam turėjo tekti ne mažiau kaip 4 kv. m. gyvenamojo ploto, tačiau konkretaus teisės akto, kuriame toks plotas yra nustatytas neįvardija. Pastebėtina, kad EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją). Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija. Pati valstybė nustato, kokiais būdais ji užtikrins Konvencijos nuostatų taikymą. Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali būti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieštarauja (LR Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada). Nagrinėjamu atveju, ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusį gyvenamosios patalpos plotą reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.4 punktas, pagal kurį minimali pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui turinti tekti gyvenamųjų patalpų ploto norma – 3,1 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 3 d. laisvės atėmimo bausmės atlikimui Marijampolės PN buvo paskirtas į 81 brigadą (b. l. 16-17), 8 nuteistųjų būrį, gyvenamąją patalpą Nr. 5. Pareiškėjas nurodė apytikslį gyvenamosios patalpos Nr. 5 plotą (apie 50 kv. m.) bei joje gyvenusių asmenų skaičių (apie 20 nuteistųjų). Iš atsakovo teismui pateiktos Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. balandžio 11 d. pažymos (b. l. 15) matyti, kad 5 gyvenamosios patalpos plotas 53,04 kv. m, įrengta 17 gyvenamųjų vietų. Todėl vienam asmeniui teko 3,12 kv. m. ploto. Vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą reglamentuojančioje teisės normoje nėra nustatyta, jog į šį plotą neturi būti įskaitomas plotas, kurį užima kameros baldai ir kitas inventorius. Todėl teismas vertina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normą, prausykloje, tualete turi būti: 1 praustuvė dešimčiai asmenų; 1 klozetas arba unitazas dvylikai asmenų ir 1 pisuaras dvylikai asmenų. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas nurodo, kad 8 būrio sanitarinio mazgo patalpoje yra 3 klozetai, 3 pisuarai, 5 prausimosi kranai. Taigi klozetų ir pisuarų kiekis yra pritaikytas 36 asmenims, prausimosi kranai – 50 asmenų. Pagal Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. balandžio 11 d. pažymą (b. l. 15), 2014 m. - 2015 m. 8 būryje gyveno vidutiniškai nuo 64 iki 91 nuteistojo. Duomenų apie 8 būryje gyvenusių asmenų skaičių 2013 m. IV-ame ketvirtyje atsakovas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Apibendrintai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl per mažo klozetų, prausimosi kranų kiekio. Kadangi atsakovas minėtų pareiškėjo teiginių dėl nepakankamo tualetų ir prausimosi kranų skaičiaus nepaneigė, konstatuotina, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko būryje, kuriame nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas tualetų ir prausimosi kranų skaičius.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma) bei nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau - ir Naujos redakcijos Higienos norma). Higienos normos 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildiną iš nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose ir nesančių įrengtų rūkymo vietų.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte bei Naujos redakcijos Higienos normos 7 punkte. Iš į bylą pateikto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir kontrolės skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. faktų fiksavimo protokolo Nr. ATK2-205 (b. l. 24-25) ir Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 27 d. patikrinimo akto Nr. PT-120 (b. l. 26-27) matyti, kad patikrinus Marijampolės PN patalpas nustatyta, jog patalpose nerūkoma, rūkalų kvapo nesijaučia, visuose koridoriuose iškabinti rūkymą draudžiantys ženklai, lauke įrengtos rūkymo vietos (po stogeliu pastatyti stalai, suoliukai) ir iškabintos nuorodos „Rūkymo vieta“. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl rūkymo bendro naudojimo patalpose ir į kreipimąsi nebuvo reaguojama, todėl atsakovui pateikus pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes paneigiančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas Higienos normos 14 punkto, Naujos redakcijos Higienos normos 7 punkto ir Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų nėra pažeidęs.
Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, dažnai pelijo rūbai, čiužiniai buvo nemalonaus kvapo.
Į bylą pateiktų Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. kovo 22 d. patikrinimo akto Nr. Pa-65 (b. l. 43-44), 2013 m. birželio 7 d. patikrinimo akto Nr. Pa-207 (b. l. 48-50) ir 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akto Nr. PT-342 (b. l. 45-47) duomenimis, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, 8 būrio tikrintose gyvenamosiose sekcijose santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos 26 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 4/07-56 (b. l. 19) yra patvirtinti skalbyklos ir dušinės darbo grafikai. Pagal Higienos normos 24 punkto ir Naujos redakcijos Higienos normos 17 punkto reikalavimus laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Higienos normos 67 p.; Naujos redakcijos Higienos normos 43 p.). Kadangi gyvenamųjų patalpų vėdinimas (per langus) atitiko Higienos normos ir Naujos redakcijos Higienos normos reikalavimus, o esant įrengtam atitinkamam gyvenamosios patalpos vėdinimui, sudarytai galimybei praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, lovos skalbinius ir rankšluosčius keičiant ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, atsižvelgiant į Higienos normos 58 punkte ir Naujos redakcijos Higienos normos 35, 37 punktuose įtvirtintą įpareigojimą patiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, blogo kvapo čiužiniuose, rūbų pelijimo ir per didelės oro drėgmės aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, neįrodytomis ir vertintina, kad atsakovas Higienos normos ir Naujos redakcijos Higienos normos reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjo teiginiai dėl per didelės oro drėgmės, pelijančių rūbų, nemalonaus kvapo, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo netenkino pataisos namuose tiekiamo maisto kokybė ir patiekimas bei draudimas maistą priimti iš draugų ir artimųjų.
Maitinimo pataisos namuose organizavimą, maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose tvarką reglamentuoja Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinti asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai (iki 2014 m. kovo 27 d. galiojo 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. V-138 redakcija). Atsakovo į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2014 m. balandžio 11 d. tyrimų protokolas (b. l. 28), Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. balandžio 7 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktai (b. l. 29-31; 32-37; 38-40) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maisto kokybės ir jo pateikimo galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes minėtų patikrinimų, atliktų ir pagal nuteistųjų skundus, metu nustatyta, kad Marijampolės PN valgykla, ir jos vykdymo veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, nuteistųjų skundai nepasiteisino. Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašas yra patvirtintas Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas). Pareiškėjas tik lakoniškai nurodė, kad iš artimųjų draudžiama priimti maisto produktus, nedetalizavo, kokius konkrečius maisto produktus ir kada jis negalėjo priimti, be to, jis neginčija, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje. Todėl, pagal bylos duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų pažeidęs galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų aprūpinimą maistu ir organizuojant jų maitinimą.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais tarakonais ir graužikais, esančiais gyvenamosiose patalpose.
Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos 60 p.; naujos redakcijos Higienos normos 20 p.). Iš atsakovo į bylą pateiktos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422), sudarytos tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa (b. l. 51-54) matyti, kad paslaugų teikėjas dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas (kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas) įsipareigoja teikti tik Marijampolės pataisos namų maisto paruošimo bloke ir nuteistųjų valgykloje. Todėl teismui kyla abejonių, ar vabzdžių, graužikų naikinimas ir kontrolė yra atliekami Marijampolės pataisos namų gyvenamosiose patalpose. Nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namams teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl graužikų ir buitinių parazitų 8-o būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 buvimo bei Higienos normos 60 punkto ir naujos redakcijos Higienos normos 20 punkto nustatytų reikalavimų pažeidimo, tačiau minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė minėtus teisės aktų reikalavimus, t. y. graužikų ir buitinių parazitų naikinimas bei kontrolė tik maisto paruošimo bloke ir valgykloje galimai buvo nepakankama, todėl gyvenamosiose patalpose galėjo būti buitinių parazitų ir pareiškėjas dėl jų buvimo galėjo patirti perteklinius nepatogumus.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina ir dėl patirtų nepatogumų nesant tualetuose ir dušuose privatumo (tualetai neatitverti sienelėmis, nėra durų).
Atsakovas nurodė, kad tarp klozetų yra įrengtos pertvaros, tačiau nepateikė įrodymų, kad tualetus skiriančios sienelės užtikrina bent minimalų būtiną privatumą. Tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje vertinant minimalų kalinamų asmenų privatumo užtikrinimą konstatuojama, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr. G. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas). Pažymėtina, kad kitose LVAT nagrinėtose bylose dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN, pagal atsakovo pateiktas nuotraukas buvo nustatyta, jog tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų yra žemesnės nei 1,5 m (žr., pvz., 2016 m. vasario 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2474-624/2016; 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1242-624/2016). Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, kad tualeto patalpose deramas privatumas nebuvo užtikrintas.
Pareiškėjas žalą kildina ir dėl per mažo kiekio išduodamo tualetinio popieriaus bei neleidimo turėti nuosavų pledų.
Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Dušų, klozetų kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos). Minėtu įsakymu patvirtintose Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, be kita ko, numatyta, jog tualetinio popieriaus 1 rulonas išduodamas 1 mėnesiui. Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui ir suteikiama teisė kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu, todėl neteisėti atsakovo veiksmai ir pats neturtinės žalos egzistavimo faktas dėl per mažo kiekio tualetinio popieriaus išdavimo ar per reto leidimo naudotis dušu, laikytini nepagrįstais (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į atsakovą dėl leidimo turėti nuosavą pledą ir buvo atsisakyta jo prašymą tenkinti, todėl teiginys dėl neleidimo turėti nuosavą pledą laikytinas nepagrįstu.
LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Teismo vertinimu likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai neturės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl laikytini pertekliniais ir detaliau neanalizuotini.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. (išskyrus 50 d. išvykimus etapu) Marijampolės PN buvo laikomas pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad tualeto patalpose nebuvo užtikrintas deramas privatumas, taip pat reikiamas klozetų ir prausimosi kranų skaičius, buvo nepakankamas graužikų ir buitinių parazitų naikinimas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją, tačiau nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialias Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos ir Psichologinės tarnybos pažymas (b. l. 56, 57), kuriose nurodoma, kad A. P. į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl įvairių nusiskundimų kreipėsi 11 kartų, dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos, kreipęsis nebuvo.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008; administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 300 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teisėjas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.