Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-108-1183/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-01-07
Bylos Nr.: 1-108-1183/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31161-2024-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Donatas Dauginis
Kaltinamasis: D. K.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-108-1183/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31161-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1.1; 1.2.14.9.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui gynėjui advokatui M. Š.,civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), su profesiniu išsilavinimu, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju, anksčiau teistas 4 kartus, paskutinį kartą teistas 2024 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis D. K. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024 m. liepos 13 d., apie 21.18 val., adresu Dvaro g. 118, Šiaulių m. tyčia suduodamas kumščiu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį UVS OPT pinigų savitarnos terminalą, sudaužė minėto terminalo grūdintą stiklą ir taip sugadino minėtą terminalą, tuo savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 1210 eurų turtinę žalą, tai yra D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką ir paaiškino, jog viskas įvyko liepos 13 d., nes jis dirba ir dieną, ir naktį per tris darbus, tai tą dieną važiavo pro šalį ir, planuodamas dirbti naktį, norėjo pasipildyti sąskaitą. Sustojęs pasipildyti sąskaitos, terminale surinko savo asmens duomenis, bet kažkas nesusispaudė ir sąskaita nepasipildė, nes galbūt nebuvo nuvalytas stiklas, tai spaudė antrą ir trečią kartą, tačiau vis tiek nesispaudė, ką matė ir su juo buvusi jo draugė. Tuomet dėl to, kad turi daugybę darbų, daug nervų bei įtampos, stuktelėjo ranka į terminalą ir šis sudužo, bet iš pradžių pagalvojo, kad taip atsitiko nuo karščio. Iš streso iš įvykio vietos jis išvažiavo ir, nors galvojo apie kameras, bet nepagalvojo, kad jam taip viskas atsilieps. Dabar mano, jog galėjo nueiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, viską pasisakyti ir galbūt viskas būtų buvę kitaip: būtų susitaręs, atlyginęs žalą ir nebūtų reikėję eiti į teismą, tačiau jam susiklostė būtent tokia diena. Viskas vyko 2024 m. liepos 13 d. apie 21 val., kai dar buvo šviesu, adresu (duomenys neskelbtini). Iki jam pradėjus naudotis terminalu, šio stiklas buvo sveikas, bet jis tik stuktelėjo su ranka ir nedavė iš visos jėgos. Matė, kad suskilo terminalo stiklas. Jo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra nutrūkę, jis ten dabar dirba, jie sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, liko paskutinė įmoka. Jis dirba per tris darbus, miega tik po 2 valandas, tai galbūt buvo nepailsėjęs, be to, buvo įtampa, nervai, dar turi vaikų ir kitų rūpesčių. Atsiprašo dėl savo elgesio, jį vertina blogai, iš klaidų visi mokosi, todėl dabar tikisi pasimokyti ir ateityje nebedaryti tokių klaidų. Įvykio metu buvo blaivas, nes atvažiavo su automobiliu. Pripažįsta kaltę, kad sugadino svetimą turtą, sutiko su žalos dydžiu, ją moka. Į terminalą netrenkė iš visų jėgų, o tik į jį stuktelėjo. Sudaužęs terminalą, jis nekvietė policijos turbūt dėl įtampos, streso, nervų. Yra išsituokęs, turi vieną pilnametį vaiką ir keturis nepilnamečius vaikus, vaikai gyvena ne su juo - su juo gyvena tik sugyventinės vaikas. Kitų pradėtų bylų jo atžvilgiu nėra, administracine tvarka buvo baustas, bet viską yra sumokėjęs. Jis tiek vakar, tiek šiandien ėjo į mokesčių inspekciją gauti pažymą apie gaunamas pajamas, tačiau vakar mokesčių inspekcijoje „užlūžo“ kompiuteris, o šiandien ryte taip pat negalėjo atspausdinti pažymos, o ar buvo žiūrimos jo pajamos, kai kreipėsi dėl advokato parinkimo, neatkreipė dėmesio, tačiau kiek prisimena, VMI deklaravo apie 2000 eurų, per mėnesį gauna apie 500-800 eurų. Kaltę byloje pripažįsta, nežino, kokios yra numatytos bausmės, bet prašytų skirti baudą arba viešuosius darbus, o laisvės atėmimo nenori. Yra teistas, nes nusikaltimus padarydavo išgėręs ir neblaiviu proteliu, be to, yra turėjęs didelę galvos traumą, dėl ko yra atsiliepimai, taip pat vartoja vaistus nuo depresijos, nuo kraujo spaudimo, bet tiki Dievu, kad šis teistumas yra paskutinis. Dabar jau save „suėmė į rankas“ ir nebegeria pusę metų, dirba, gyvena normalų gyvenimą be nusikalstamų veikų. Pažada, jog tai nesikartos, nes anksčiau 7-8 m. gyveno su sugyventine ir nuolat būdavo kviečiama policija, tada jis pakeitė daug butų, bet dabar su ja išsiskyrė ir labai gerai bendrauja su vaikais, juos pasiima, myli. Be to, jo mama yra mirusi, liko šios turto, bet seserys iš jo viską atėmė, todėl gyvena vienas. Tokių sunkių metų kaip šie – jis niekada neturėjo. Labai nuoširdžiai gailisi, yra jautrus žmogus.

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes D. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

4. Be paties kaltinamojo D. K. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad dirba pagal individualią veiklą, yra taksi vairuotojas dirbantis (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nepamena, bet gali būti, kaip įtarime parašyta šių metų liepos 13 diena, jis vyko į (duomenys neskelbtini), ten yra terminalas, su kuriuo galima pasipildyti taksi, įsidėti pinigus, kad galėtų dirbti. Tą kartą susinervino, nes neišėjo pasipildyti, spaudė su pirštais, vedė savo duomenis, du ar tris kartus, nepavyko, nes nerinko skaičių, susinervino biški ir trinktelėjo su kumščiu į terminalo ekraną, jis negalvojo, kad šis galėjo sudužti. Trenkė vieną kartą. Apsisuko ir nuėjo į automobilį OPEL ZEFYRA valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Dėl įvykio gailisi, nenorėjo tyčia sudaužyti, tiesiog kai nedavė pasipildyti, nes neveikė ekranas, todėl ir trenkė. Žalą gali atlyginti dalimis (b. l. 96-97). D. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka pilnai ir prisipažįsta visiškai, kadangi 2024-07-13 jis nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), kur yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pinigų terminalas, kuriame galima įsidėti pinigus, jis susinervino, kadangi neišėjo pasipildyti sąskaitos, kuri reikalinga tam, kad galėtų dirbti taksi. Susinervinęs jis trenkė kumščiu į pinigų terminalo ekraną, dėl ko, šis suskilo. Dėl šio įvykio jis prisipažįsta ir gailisi. Su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstove pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo pagal mokėjimo grafiką. Padarytą 1210 eurų turtinę žalą jis įsipareigojo atlyginti iki 2024 m. gruodžio mėn. 31 d. Pasakė viską, kas jam yra žinoma, daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 109).

4.2. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gavo pranešimą, kad sudaužytas terminalas 2024-07-13, adresu (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus vaizdo įrašus, kuris paskutinis asmuo buvo prie terminalo, jį sudaužė, nes pagal garsą girdėjosi jo smūgis. Tada atsisuko per paskutines 30 dienų, visus asmenis kurie įnešinėjo pinigus, pasidarė sau unikalų asmenų sąrašą, kurie įnešinėjo ir pagal datas, laiką, sutikrino ir nustatė, kad beveik prieš mėnesį tas pats asmuo irgi buvo įnešęs pinigus. Sprendžiant iš žmogaus fiziologijos, jo ėjimo, šukuosenos ir kitų bendrų bruožų kurie sutapo su prieš mėnesiu įnešusiu pinigus asmeniu. Jis sužinojo, to asmens, kuris sudaužė terminalą, vardą ir pavardę, iš to, kad jis atlieka užsakymus ir atsiskaito etransport sistemoje, jie tą informaciją registruoja, tai buvo asmuo vardu, kurį yra nurodęs pareiškime, tai gali būti D. K.. Jis turi visą prieigą prie šios sistemos etransport, nes yra šios įmonės direktorius (b. l. 46).

4.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, jog 2024-07-13 d. 21.18 val. D. K. (kuris buvo identifikuotas pagal vaizdo įrašus), sugadino (sudaužė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) savitarnos terminalą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrovei padarė 1000 eurų turtinę žalą (kuri eigoje gali būti tikslinama). Bendrovė prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 187 str. 1 d. (b. l. 5-6).

4.4. Pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) priklausantį savitarnos terminalą, tai yra Kasų sistemos pirkimo-pardavimo sutarties kopija (b. l. 10-14), Išankstinio apmokėjimo sąskaita (b. l. 15), PVM sąskaita faktūra (b. l. 16).

4.5. Tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyti duomenys (b. l. 19).

4.6. Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-26).

4.7. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų ir fotonuotraukų apžiūra (b. l. 48-57).

4.8. Išankstinio apmokėjimo sąskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) savitarnos grūdintas stiklas ir keitimo darbai kainuos 1210 € (b. l. 61-62) ir banko mokėjimo patvirtinimas, jog sąskaita apmokėta (b. l. 63).

4.9. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė D. K. (b. l. 64).

4.10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1210 eurų civilinį ieškinį, bei pateikė 2024-09-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įtariamojo D. K. susitarimą dėl žalos atlyginimo pagal mokėjimo grafiką (b. l. 59-63, 69-70, 72).

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo D. K. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo V. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyti duomenys, jog buvo sugadintas įmonės savitarnos terminalas ir tai padarė D. K., įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, apie tai, jog buvo sugadinta turto už 1210 Eur, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis D. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, sudavė kumščiu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį (duomenys neskelbtini) pinigų savitarnos terminalą ir taip sudaužė minėto terminalo grūdintą stiklą, taip sugadindamas minėtą terminalą bei padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1210 Eur turtinę žalą, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. K. minėta nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, kadangi trenkdamas į savitarnos terminalo ekraną kumščiu suvokė, jog vykdo neteisėtą, pavojingą veiką, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bus apgadintas svetimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, ir nors nekonkretizavo padarinių, norėjo sukelti neigiamus turtinius padarinius UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas.

6. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

8. Nagrinėjamu atveju D. K. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitarė dėl žalos atlyginimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 72), bylos duomenys patvirtina, kad D. K. vykdo sudarytą susitarimą, ir iš esmės susitaikė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė posėdžio metu nurodė, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo vykdomas, mano, kad galima asmenį atleisti nuo atsakomybės, pastarasis ir toliau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos šioje byloje iš esmės egzistuoja. Vis dėl to, teismo vertinimu byloje nėra nustatyta dar viena privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte – pagrindas manyti, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

10. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K. dėl padarytos žalos atlyginimo sudarė susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šį susitarimą vykdo (b. l. 72), be to, dėl padarytos veikos pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, šiuo metu yra dirbantis, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Teismas šias aplinkybes vertinama kaip kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Tačiau byloje esama ir kitokių duomenų. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog D. K. anksčiau ne kartą teistas, naują nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas kitu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę (b. l. 81-85), baustas administracine tvarka (b. l. 78-80), jo padaryta nauja nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta veikiant tyčia, veika baigta, nusikalstama veika padaryta turtinė žala, nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties – negalėjimas norimu laiku pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu (duomenys neskelbtini) pinigų savitarnos terminalu. Teismo vertinimu šie duomenys rodo, kad kaltinamasis D. K. nusikalto neatsitiktinai, pastarasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl nėra galimybės daryti neabejotinos išvados, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaip tai numatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

11. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

12. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, būdams recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

13. Skiriant bausmę kaltinamajam D. K., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (b. l. 81-85), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, žala padaryta, tačiau sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuris vykdymas. D. K. baustas administracine tvarka (b. l. 78-80, 74), yra dirbantis.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismo vertinimu nėra pagrindo D. K. skirti švelnesnės rūšies bausmės, kadangi naują nusikalstamą veiką pastarasis įvykdė atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, kuri akivaizdu neturėjo teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir neprisidėjo prie bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, sėkmingo pasiekimo.

15. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

15.1. Nagrinėjamu atveju D. K. įvykdė nesunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą skirtina mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra. Kaip jau minėta, D. K. anksčiau teistas, naują nusikaltimą įvykdė vykdydamas laisvės apribojimo bausmę, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu bausmė paskirta ankstesniu nuosprendžiu yra atlikta. Teismo vertinimu byloje esančios aplinkybės, jog kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu kritiškai įvertino savo poelgį, nurodė, kad dirba, turi vaikų, padarytos žalos neneigia, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šio susitarimo laikosi, sudaro pagrindą teismui spręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai D. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant minimaliam įstatyme numatytam terminui.

15.2. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Siekiant, jog bausmės tikslai būtų lengviau įgyvendinti, D. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose numatyti įpareigojimai: D. K. įpareigojant tęsti darbą, o darbą praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

16. Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė D. K. civilinį ieškinį 1210 Eur sumai dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 59-63). Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą dėl 1210 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 72), kurio D. K. laikosi. Teisiamojo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašė procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti, kadangi su kaltinamuoju yra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 112 str. 3 d.).

17. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 vnt. DVD diskų su vaizdo įrašais, saugomi prie bylos viršelio, - paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir D. K. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4, 5 dalies 5, 6, punktais, 6 dalimi D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir D. K. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti:

– tęsti darbą, o darbą praradus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

– dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 vnt. DVD diskų su vaizdo įrašais, - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti D. K., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Donatas Dauginis