Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-4255-816/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02337-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.5; 41; 55.1.3; 57.2.1 (S)

2021 m. spalio 18 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „NEP PIPE“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB "Nemokumo valdymas", skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja BUAB „NEP PIPE“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021 m. birželio 16 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-1357; 2) įpareigoti VMI grąžinti 1 170,63 Eur sumą mokesčių mokėtojui BUAB „NEP PIPE“; 3) įpareigoti VMI grąžinti 1,02 Eur sumą, kaip PLAIS mokestį už mokesčių administratoriaus neteisėtus veiksmus mokesčių mokėtojui BUAB „NEP PIPE“; 4) įpareigoti VMI atstatyti mokesčių mokėtojo BUAB „NEP PIPE“ 6 548,97 Eur dydžio pridėtinės vertės permoką arba įpareigoti grąžinti 6 548,97 Eur sumą mokesčių mokėtojui BUAB „NEP PIPE“. Taip pat prašo priteisti BUAB „NEP PIPE“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2021 m. gegužės 31 d. turėjo 7 662 Eur grąžintino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), o mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) sudarė 6 510,09 Eur dydžio sumą. Tačiau tokios mokestinės nepriemokos (6 510,09 Eur dydžio) pareiškėja neturėjo ir net negali turėti, kadangi 5 397,06 Eur dydžio sumą sudarė GPM, apskaičiuotas išmokėjus Garantinio fondo lėšas pirmos eilės (darbuotojų) reikalavimams tenkinti bankroto byloje.

Pažymi, kad mokesčių administratorius dėl 5 397,06 Eur dydžio GPM sumos pareiškėjai pateikė 2018 m. liepos 7 d. raštą Nr. (23.1-08)-RNA-20607, kuriuo prašė padidinti jos finansinį reikalavimą BUAB „NEP PIPE“ bankroto byloje 5 397,06 Eur dydžio suma, o vadovaudamasis tokiu mokesčių administratoriaus raštu Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1347-273/2018 patvirtino patikslintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą pareiškėjos bankroto byloje. Dėl šios priežasties daro išvadą, kad pareiškėja GPM nepriemoka siekia tik 1 113,03 Eur dydžio sumą (6 510,09 Eur – 5 397,06 Eur (GPM nuo Garantinio fondo išmokų) = 1 113,03 Eur).

Nurodo, kad iš visos nepriemokų sumos (6 510,09 Eur), atėmus GPM, susiformavusio nuo Garantinio fondo išmokų sumokėjimo pirmos eilės BUAB „NEP PIPE“ kreditoriams, sumą (5 397,06 Eur) mokestinės nepriemokos suma yra 1 113,03 Eur dydžio (6 510,09 Eur – 5 397,06 Eur = 1 113,03 Eur). Taigi, įvertinus pareiškėjos nepriemokos dydį (1 113,03 Eur) ir net 7 662,00 Eur sumą, kaip grąžintino pridėtinės vertės mokesčio sumą, akivaizdu, kad pareiškėjos mokestinė nepriemoka už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. gegužės 31 d. neegzistuoja, o pareiškėja turi net 6 548,97 Eur dydžio PVM permoką (7 662,00 Eur (PVM permoka) – 1 113,03 Eur (GPM nepriemoka)).

Teigia, kad pareiškėja nei iki Nurodymo, nei Nurodymo pateikimo metu 1 113,03 Eur dydžio mokestinės nepriemokos neturėjo, kas daro neteisėtu ir nepagrįstu mokesčių administratoriaus sprendimą nurašyti iš pareiškėjos atsiskaitomosios sąskaitos lėšas ir tokiu būdu, pažeidžiant kitų kreditorių teises, patenkinti dalį savo finansinio reikalavimo BUAB „NEP PIPE“ bankroto byloje.

Pažymi, kad mokesčių administratorius nei karto neinformavo mokesčių mokėtojo, kad pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis pareiškėjos atžvilgiu yra susiformavusi mokestinė nepriemoka, neinformavo apie skolą ir nesuteikė jokio termino prievolės įvykdymui, nei duomenų pateikimui / susiderinimui, kas leidžia konstatuoti, jog mokesčių administratorius grubiai pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 89 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir mokesčių mokėtojo teises.

Atsakovė VMI atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį tenkinti iš dalies: panaikinti skundžiamą sprendimą, prašymą įpareigoti atlikti veiksmus atmesti.

Nurodo, kad pareiškėja pateikė patikslintas PVM deklaracijas, deklaruodama papildomai mokėtiną PVM už laikotarpius iki bankroto bylos iškėlimo. Apie tai, kad yra pasikeitusi iki bankroto bylos iškėlimo susidariusi mokestinė nepriemoka, pareiškėja VMI atstovo pareiškėjos bankroto byloje neinformavo.

Pažymi, kad pareiškėja neginčijo mokestinės permokos įskaitymo, nors šie duomenys BUAB „NEP PIPE“ nemokumo administratoriui buvo žinomi / turėjo būti žinomi, nes nemokumo administratoriui naudojasi Mano VMI, kurioje yra BUAB „NEP PIPE“ apskaitos duomenys.

Pažymi, kad rengiant šį atsiliepimą buvo nustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo deklaruota PVM permoka buvo įskaityta mokestinės nepriemokos, susidariusios iki bankroto bylos iškėlimo įskaitymui. Tokia situacija susidarė, nes Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186, 8.1 papunktis numato, jog be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoka įskaitoma VMI administruojamų mokesčių mokestinėms nepriemokoms ir baudų už administracinį nusižengimą nepriemokoms padengti Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 (toliau – Įskaitymo taisyklės), nustatyta tvarka. Įskaitymo taisyklių 31 punkto nuostatos reglamentuoja, kad mokėjimo prievolių dydžių skirtumai, susidarę pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus, pateiktus po mokėjimo prievolės dokumento pateikimo termino pabaigos, tvarkomi taip: susidariusia mokesčio permoka įskaitomos to mokesčio mokėjimo prievolės Įskaitymo taisyklių 9 punkte nurodyta tvarka. Įskaitymo taisyklių 9.1.2 papunktyje nurodyta, kad į VMI surenkamąsias sąskaitas mokesčių mokėtojo sumokėta suma pirmiausiai padengiamos anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusios prievolės.

Nurodo, kad VMI sutinka atstatyti PVM permoką ir grąžinti išieškotą 1 170,63 Eur sumą.

Pažymi, kad pareiškėja buvo deklaravusi mokėtiną GPM, todėl raginimas neturėjo būti siunčiamas.

Pažymi, kad, priešingai nei teigiama skunde, įskaityta PVM suma nėra ir nebuvo įtraukta į VMI finansinį reikalavimą, todėl pareiškėja visiškai nepagrįstai teigia, jog VMI veikia nesąžiningai ir siekia tą patį reikalavimą patenkinti du kartus. Dėl mokestinės nepriemokos, likusios po įskaitymo, VMI 2021 m. liepos 5 d. raštu Nr. RNA-25898 pareikštas finansinis reikalavimas.

Mano, kad nagrinėjamoje byloje VMI negali būti įpareigojama grąžinti mokesčio permoką, kadangi dėl mokesčio permokos grąžinimo pirmiausia turi būti kreipiamasi į VMI ir, tik VMI atsisakius mokesčio permoką grąžinti, ginčijamas toks VMI sprendimas. Įpareigojant grąžinti mokesčio permoką šioje byloje teismas faktiškai imtųsi vykdyti mokesčių administravimų. o Lietuvos vyriausiasis administravimas teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-687-575/2018 išaiškino, kad tai nėra leidžiama.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl VMI nurodymo, kuriuo nurodyta nurašyti 1 170,63 Eur GPM nuo pareiškėjos sąskaitų, teisėtumo ir pagrįstumo ir skundo reikalavimų, kuriais prašoma atsakovę įpareigoti atlikti pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus.

Byloje nustatyta, kad 2018 metais pareiškėja pateikė patikslintas PVM deklaracijos už laikotarpį iki nemokumo bylos (2017 m. gruodžio 30 d.) įsiteisėjimo dienos: 2018 m. sausio 14 d. pateikta patikslinta PVM deklaracija už 2017 m. spalio mėn., 2018 m. sausio 28 d. pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už 2017 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. 2018 m. gegužės 22 d. pateikta patikslinta PVM deklaracija už 2016 m. spalio mėn. Patikslintose PVM deklaracijose papildomai deklaruotos mokėtinos PVM mokestinės prievolės. Deklaruotos mokėtinos PVM mokestinės prievolės, susidariusios už laikotarpį iki nemokumo bylos įsiteisėjimo dienos, todėl po nemokumo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos susidariusi 7 662,00 Eur PVM permoka (skirtumas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 87 straipsnio 1 dalyje bei Mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 „Dėl mokesčių mokėtojo permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo)“, 8.1.1 papunktyje nustatytą tvarką, buvo automatiškai įskaityta 2016 m. spalio mėn. (63 Eur), 2017 m. rugpjūčio mėn. (485 Eur), 2017 m. rugsėjo mėn. (2 567 Eur) ir 2017 m. spalio mėn. (4 547 Eur) mokėtinoms PVM mokestinėms prievolėms padengti.

Pareiškėja 2019 metais teikė GPM deklaracijas už 2019 metų sausio, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius, kuriose deklaravo 1 113,03 Eur GPM mokėtinas prievoles. Pareiškėjai nesumokėjus deklaruoto GPM, VMI 2021 m. birželio 16 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-13574 (toliau – Nurodymas), kuriuo nurodyta nurašyti 1 170,63 Eur GPM nuo pareiškėjos sąskaitų. Nurodymas įvykdytas 2021 m. birželio 17 d.

Pareiškėja skunde teismo iš esmės prašo panaikinti VMI 2021 m. birželio 16 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-13574, įpareigoti VMI grąžinti išieškotas lėšas ir atstatyti mokesčio permoką; įpareigoti VMI grąžinti mokesčio permoką. Nurodymas įvykdytas sekančią dieną.

VMI iš esmės sutinka su pareiškėjos pareikštais reikalavimais panaikinti VMI 2021 m. birželio 16 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-13574, įpareigoti VMI grąžinti išieškotas lėšas ir atstatyti mokesčio permoką.

MAĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtina mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Mokestinė prievolė yra apibrėžta kaip mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 str. 20 d.).

Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu (MAĮ 81 straipsnio 1 dalis). Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (MAĮ 105 straipsnio 2 dalis). MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos.

Pareiškėja teigia, kad mokesčių administratorius neinformavo jos apie priskaičiuotus mokesčius, nesiuntė raginimo. Pažymėtina, kad raginimas pagal MAĮ 89 straipsnį siunčiamas vienu iš šių atvejų: 1) kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojama nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis; 2) kai priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą; 3) kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis. Įstatymas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada turi būti siunčiamas raginimas ir nenumato pareigos siųsti raginimą, kai nustatoma deklaruoto mokesčio ar šio mokesčio nepriemoka. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš aukščiau paminėto MAĮ straipsnyje numatytų pagrindų neegzistavo, todėl pareiškėjai raginimas sumokėti mokestinę nepriemoką geruoju nebuvo siunčiamas pagrįstai.

Liteko civilinės bylos Nr. B2-123-273/2021 duomenimis pareiškėjui bankroto byla iškelta 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi. 2018 m. sausio 5 d. bankroto administratoriui išsiųsta įsiteisėjusi teismo nutartis. Kreditorių reikalavimai patvirtinti (patikslinti) 2018 m. balandžio 20 d., birželio 26 d., liepos 11 d., rugpjūčio 27 d., spalio 30 d., lapkričio 19 d., 2020 m. balandžio 30 d. nutartimis.

Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą (įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama, be kita ko, įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 punkte, galiojusiame iki Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo.

Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjos skundo 3 puslapyje nurodytos PVM permokos turėjo būti įskaitytos po bankroto bylos iškėlimo deklaruotų prievolių įskaitymui.

Nagrinėjamu atveju, VMI kaip kompetentingam viešojo administravimo subjektui mokesčių administravimo srityje, sutinkant, jog ginčijamas nurodymas turi būti panaikintas, taip pat VMI sutinkant atstatyti nurašytas 1 170,63 Eur lėšas ir atstatyti šią mokesčio permoką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkintinas, panaikinant VMI 2021 m. birželio 16 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-13574, kuriuo nurodyta nurašyti 1 170,63 Eur GPM nuo pareiškėjos sąskaitų, įpareigojant VMI grąžinti išieškotas lėšas 1 170,63 Eur ir atstatyti mokesčio permoką (ABTĮ 84 str. 4 d.).

Pareiškėja teismo taip pat prašo įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjai 1,02 Eur ir 6 548,97 Eur sumas. Vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją, be kita ko, grąžina (įskaito) mokesčių mokėtojams permokų (skirtumų), neteisėtai išieškotų mokesčių, delspinigių ir baudų sumas (Mokesčių administravimo įstatymo 26 str. 1 d. 10 p.). Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų kreipusis į vietos mokesčių administratorių su prašymu grąžinti nurodytas sumas. Pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjektas gali būti įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, jei jis vilkina juos atlikti, nepateisinamai ilgai delsia spręsti kompetencijai priskirtus klausimus.

Tad teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kitokio dydžio mokesčio permokos ir/ar kitų sumų grąžinimo pirmiausia turi būti kreipiamasi į VMI ir tik VMI priėmus sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta netenkinti tokio pobūdžio pareiškėjos prašymo, būtų galima kreiptis į teismą. Tokiu atveju teismas įvertintų priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė duomenų, kad kreipėsi į VMI su tokio pobūdžio prašymu, taip pat teismui nepateikė priimto VMI sprendimo, kuriuo atsisakyta patenkinti tokio pobūdžio pareiškėjos prašymą. Teismas neperima viešojo administravimo institucijų joms priskirtų funkcijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti VMI grąžinti mokesčio permoką (nurodytas sumas) netenkintinas.

Pareiškėja taip pat teismo prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Pareiškėjos atstovė 2021 m. spalio 18 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad pareiškėja iš viso patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už skundo parengimą. Pareiškėja už skundo pateikimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismui yra pateikta 2021 m. liepos 12 d. atstovavimo sutartis Nr. PV210712, 2021 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 210715-03, 2021 m. spalio 15 d. bankinio pavedimo išrašas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. III ketvirtį (pateiktas skundas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. I ketvirčio – 1 517,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 793,5 Eur).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies ir į Rekomendacijoje nustatytus rekomenduojamas priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjai iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 404,5 eurų (393,25 Eur + 11,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 92 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos bankrutavusios UAB „NEP PIPE“ skundą.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. birželio 16 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-1357, įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti išieškotas lėšas ir atstatyti mokesčio permoką.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundo netenkinti.

Iš dalies patenkinti pareiškėjo procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai bankrutavusiai UAB „NEP PIPE“ iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 404,50 Eur (keturis šimtus keturis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita Einikienė Iveta Pelienė Violeta Petkevičienė