Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Gediminui Vilučiui,

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė ir deklaruota gyv. Vieta (duomenys neskelbtini)., teistas 2012 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 5 MGL, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) bauda, bauda neapmokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 164 straipsnį dėl to, kad jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą materialinę paramą vaikams, o būtent: turėdamas pareigą pagal 2015 m. spalio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3405-804/2015 išlaikyti savo nepilnamečius vaikus: dukrą (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų (duomenys neskelbtini)., gim. (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant jas vaikų motinai T. K. po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei pagal 2017 m. gruodžio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartį mokant nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės ir laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 4 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. nemokėdamas lėšų vaikams išlaikyti, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, tai yra J. K. įsiskolino 684 eurus, nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš viso įsiskolino 686,58 eurus, o nuo 2017 m. rugpjūčio 31 iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. pagal antstolės M. G. vykdomąją bylą Nr. 0007/17/00572 J. K. įsiskolinęs 9 251,04 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus kaltinamajam J. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 164 straipsnį nepasitvirtino.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad po santuokos nutraukimo 2015 metais, su buvusia žmona, kartu gyveno apie metus laiko. Vedė bendrą ūkį, kartu išlaikė vaikus, bendrai naudojosi abiejų pinigais. Tuo metu vaikams skirto išlaikymo pinigais žmonai nemokėjo. 2016 metų sausio mėn. buvusi žmona išvyko su vaikais gyventi į Elektrėnus. Tada padavė vykdomąjį raštą antstoliui, teigdama, kad jis nuo 2015 metų nemoka vaikams priteisto išlaikymo. Parodė, kad išlaikymą vaikams pradėjo mokėti 2016 metais pagal galimybes po 100-200 Eur. Pagal teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, jis su vaikais bendrauja 2 savaitgalius per mėnesį, taip pat kiekvieną trečiadienį pasiima vaikus po pamokų bei pusę savo vasaros atostogų vaikai praleidžia pas jį. Kai vaikai labai prašo ir motina leidžia, paima vaikus dažniau. Tuo metu, kai vaikai būna pas jį, jis juos visiškai išlaiko, nuperka jiems ko reikia, ar ko paprašo, pavyzdžiui dukrai batus, sportinius batelius, sūnui kokį nors daiktą. Jis nevengia išlaikyti vaikų ir nori dažniau būti su jais, tačiau tam nepritaria motina. Išlaikymą mokėjo pagal galimybes į buvusios žmonos nurodytą sąskaitą, kartais pervesdavo ir 300 Eur. Parodė, kad išlaikymą mokėjo ne visą, nes žiemos metu neturėdavo pakankamai darbo. Vasaros metu jo pajamos yra 500-1000 Eur. Žiemos metu neuždirba ir 500 Eur. Išlaikymo skolą pripažįsta ir nurodo ją sumokėsiąs.

Nukentėjusioji T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jos buvęs sutuoktinis. Po santuokos nutraukimo 2015 m. spalio mėn. iki 2016m. sausio 20 d. dar gyveno kartu kaip šeima. 2016 m. sausio 20 d. ji su vaikais išsikraustė į Elektrėnus. Buvo nuspręsta, kad kaltinamasis išlaikys vaikus, tačiau to nedaro. Po ištuokos buvo problemų dėl bendravimo su vaikais. Jis vaikus imdavo kada nori, nieko nesakęs, todėl buvo priversta kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Kai buvo iškelta civilinė, tada kaltinamasis kelis mėnesius pamokėdavo išlaikymo, tačiau ne visą, t. y. po 100-150 Eur. Pasibaigus teismo procesui kaltinamasis išlaikymo toliau nemokėjo. 2017 metais kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tada kaltinamasis mokėjo išlaikymą kelis mėnesius, vėliau vėl nustojo. Kaltinamasis nuo pavasario iki rudens dirba statybose, todėl uždirba pakankamai. Mano, kad jis gali pasitaupyti ir kai neturi pajamų žiemos metu, mokėti išlaikymą iš sutaupytų pinigų, tačiau to nedaro. Parodė, kad ji pati perka vaikams drabužius, daiktus, žaislus ir kt. Sutinka su tuo, kad kaltinamasis vaikus pasiima pagal nustatytą grafiką. Mano, kad sprendimas turi būti vykdomas, turi būti mokami gryni pinigai, neatsižvelgiant į tai, kad jis dar papildomai išleisdavo pinigų vaikams. Parodė, kad 2018 metų vasarą vaikai pusę vasaros gyveno pas tėvą. Tuo metu ji kaltinamajam lėšų vaikų išlaikymui nemokėjo. Mano, kad už tuos mėnesius jis neturėjo mokėti išlaikymo. Parodė, kad kaltinamasis niekur nedirba, turi dar skolų, nes 2007 metais ėmė paskolą būsto renovacijai, paskola negražinta, o būstas nėra šeimos turtas. perka Tėvas dukrai perka telefono papildymą, sūnui - žaislus, bet tai nebūtina. Iš kaltinamojo jokios finansinės paramos nejaučia, nors jis ir uždirba minimumą, galėtų mokėti išlaikymą.

Nustatyta, jog 2015 m. spalio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, bendru sutarimu nutraukta J. K. ir T. K. santuoka, tuo pačiu sprendimu nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš J. K. priteistas išlaikymas po 150 Eur periodinių išmokų. 2017 m. gruodžio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi išlaikymo dydis buvo padidintas iki 170 Eur kiekvienam vaikui ( b.lk.15).

Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 7 d. antstolės informacinio rašto matyti, jog išlaikymo įsiskolinimas 2018 m. rugpjūčio 1 dienai sudaro 9 251,04 Eur (b. l. 93).

Iš į bylą pateiktų prekių ir paslaugų čekių matyti, jog 2018-02-23 J. K. mokėjo už vaikų lopšelį-darželį. 2018-02-10 pirktos pramogos UAB „Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centre“, 2018-04-06 pirktas sąskaitos papildymas, 2017-12-20, 2018-05-18, 2018-04-21, 2018-03-23, 2018-01-13 pirkti žaislai, atitinkamai 39,84 Eur, 18,62 Eur, 16,99 Eur, 37,98 Eur, 16,49 Eur vertės; 2018-02-19, 2018-05-23, 2018-04-21 pirkti rūbai, atitinkamai 40 Eur, 79 Eur, 57 Eur vertės, taip pat pirkti vaistai ir maisto papildai ir kt. (b. l. 67).

Iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. J. K. mokėjo išlaikymą vaikams, pervesdamas pinigų sumas, kurių dydžiai nuo 100 iki 150 Eur į nukentėjusiosios sąskaitą. Iš viso minėtu laikotarpiu sumokėta 770 Eur (b. l. 8). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė bankinio mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad J. K. 2018 m. lapkričio 13 d. įmokėjo 80 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 150 Eur, 2019 m. sausio 31 d. – 140 Eur, įmokos paskirtyje nurodant „vaikų išlaikymui“, į nukentėjusiosios T. K. sąskaitą, taip pat pateikė 2018 m. vasario 23 d. bankinį mokėjimą, patvirtinantį įmokos už vaiko darželį apmokėjimą.

Iš byloje esančio „Sodra“ išrašo apie J. K. darbą matyti, jog kaltinamasis laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 21 d. bei nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. dirbo pagal verslo liudijimą (b. l. 109). Kitų duomenų apie kaltinamojo įdarbinimus nėra. 2018 m. liepos 5 d. J. K. apklaustas įtariamuoju parodė, jog šiuo metu yra sustabdęs verslo liudijimą, kadangi yra sugedusi įranga, tačiau planuoja toliau tęsti veiklą ir pervesti nukentėjusiajai priklausančius išlaikymo pinigus (b. l. 58).

BK 164 str. numato atsakomybę užtai, kad asmuo vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui. Išlaikyti vaiką yra civilinė tėvų pareiga ir jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Šis įstatymas numato atsakomybę tik už vengimą išlaikyti vaikus, t.y. už piktybinį šios pareigos nevykdymą. Taigi, šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai yra kaltininkas turi ne tik suprasti, kad dėl jo neveikimo vaikai negauna išlaikymo, bet ir to siekti. Jokių kaltinamojo veiksnų, kuriuos galima būtų vertinti kaip vengimą mokėti vaikams išlaikyme, kaltinime nenurodyta. Teismo posėdyje prokuroras nurodė, kad kaltinamojo vengimas pasireiškė tuo, kad jis priteisto išlaikymo nemokėjo.

Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos tyčia nevykdo. Todėl būtina nustatyti ne tik, kad kaltininkas neteikia vaikams išlaikymo, bet ir kad turi realias galimybės jį teikti. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, kitų nepalankių aplinkybių, t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų priežasčių.

Kaltinamasis J. K. teigė, kad išlaikymą teikė pagal finansines galimybes, ką patvirtina byloje esantys daliniai mokėjimai, skirti vaikų išlaikymui. Kaltinamasis parodė, kad ne visada gali mokėti teismo nustatytą išlaikymo dydį dėl sunkios finansinės padėties, bet pareigos išlaikyti vaikus nevengė ir nevengia. Nukentėjusioji taip pat pripažino, kad kaltinamasis nevengia bendravimo su vaikais, išlaikymą vaikams teikė, tačiau epizodiškai ir ne visą, taip pat pripažino, kad kai vaikai būna pas tėvą, jis pilnai juos išlaiko.

Išanalizavus baudžiamojoje bylose surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis ne pilnai ir ne nuolat mokėjo priteistą išlaikymą, tačiau nepatvirtina kaltinimo teiginio, kad jis to sąmoningai vengė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nors išlaikymas, pagal 2015 m. spalio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą bei 2017 m. gruodžio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistą išlaikymo dydį po 170 Eur kiekvienam vaikui, nebuvo teikiamas mokant nurodytas pinigų sumas nukentėjusiajai, tačiau J. K. išlaikymą teikė kita forma prisidėdamas prie jų aprūpinimo daiktais, rūbais, žaislais, savo lėšomis apmokėdamas vaikų pramogas, išlaidas už darželį bei pilnai išlaikydamas vaikus, kai šie būna pas jį. Be kita ko, byloje tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė tapačias aplinkybės, t. y. tai, jog po 2015 m. spalio 27 d. santuokos nutraukimo iki 2016 metų sausio pabaigos gyveno kartu kaltinamojo jo tėvų bute, todėl minėta aplinkybė leidžia teigti, jog buvusiems sutuoktiniams toliau gyvenant kartu, šeima toliau vedė bendrą ūkį, o kaltinamasis J. K. išlaikė vaikus.

Kaltinamojo teiginių, kad jis gauna pajamas dirbdamas pagal versto liudijimą statybos darbus, kad jo pagrindinės pajamos gaunamos vasaros sezono laikotarpiu, kad žiemos metu kaltinamasis uždirba iki 500 Eur, byloje ištirti įrodymai nepaneigia. Tai iš dalies pripažino ir nukentėjusioji. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis pats siekia gauti mažas pajamas ar jas slepia tam, kad nereikėtų mokėti išlaikymo, šios aplinkybės patvirtina jo ribotas galimybes teikti išlaikymą, bet ne vengimą.

Nors pagal teismo sprendimą kaltinamasis mokėjo tik dalį teismo nustatytų vaikams išlaikymui skirtų lėšų, t. y. tik iš dalies vykdė teismo sprendimą, tačiau byloje esančių duomenų pagrindu negalima teigti, kad J. K. apskritai vengė ir toliau vengia išlaikyti vaikus, visiškai neprisidėdamas prie jų gerovės, nenorėdamas dalyvauti jų gyvenime, visiškai neveikdamas vaikų interesais ir tai daro tyčia.

Taigi, darytina išvada, jog kaltinamasis dalyvavo ir dalyvauja vaikų gyvenime, vykdydamas tėvo pareigas, nors tuo pat metu netinkamai vykdė teismo sprendimą dėl mokėjimo lėšų, skirtų vaikams išlaikyti, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad J. K. veiksmai yra tokie pavojingi, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę. Teismo sprendimą vykdo antstolė M. G.. Duomenų, kad J. K. stengtųsi sukurti tokią situaciją, kad išieškojimas taptų neįmanomas ar itin apsunkintas, byloje nėra.

Atsižvelgiat į išdėstytas aplinkybes, kaltinamasis išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu nesant jo veiksmuose būtinojo šio nusikaltimo sudėties subjektyvinės pusės elemento – tyčios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-308 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

J. K. išteisinti pagal BK 164 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 164 str. požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.