- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-545-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01640-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarimo T. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. G. 2020 m. rugsėjo 1 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2020 m. vasario 13 d. apie 23.20 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 7er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę (teisė vairuoti transporto priemonę atimta nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. ir jis nėra įvykdęs sąlygų teisei vairuoti tos rūšies transporto priemones susigrąžinti), nesustojo policijos pareigūno stabdomas tam specialiai skirtu šviečiančiu skrituliu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktus. Administracinio nusižengimo protokole tokie T. G. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarimu T. G. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 380 Eur bauda, o administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nutraukta.
2.1. Teismas konstatavo, kad T. G. nagrinėjamo įvykio metu vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje.
2.2. Motyvuodamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, teismas nurodė, jog 2020 m. vasario 13 d. 23.20 val. (duomenys neskelbtini), T. G. vairuojamas automobilis „BMW 7er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo stabdomas nesilaikant tuo metu galiojusios Policijos patrulių veiklos instrukcijos 3 dalies 26 punkto 3 papunktyje numatytų reikalavimų. Be to, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, ir tyčia nestojo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarimą ir paskirti T. G. administracinę nuobaudą už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pilnai neįvertino surinktų įrodymų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą T. G. prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Nubaustasis nurodo visiškai palaikantis pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus dalyje dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo. Taip pat teigia, jog institucijos pateiktas skundas neatitinka ANK 647 straipsnyje keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodytas apeliacinio skundo dalykas. Iš jo turinio nėra aišku kokios bylos aplinkybės patvirtina nutarimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ar teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Skundo argumentai, jog byloje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių T. G. kaltę, yra deklaratyvūs. Skundas surašytas vien tik atkartojant teisės aktų aiškinimus, straipsnius. Visiškai jų nesugretinant su konkrečiais neteisėtais T. G. veiksmais.
4.2. Atsiliepime taip pat teigiama, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog policijos pareigūnai nebuvo įjungę švyturėlių. Pats policijos pareigūnas L. V. paaiškino, kad jis (T. G.) galėjo ir nepastebėti, kad yra stabdomas, nes policijos automobilio švyturėliai nebuvo įjungti, o liudytojas jį stabdė beveik jam pravažiuojant. Liudytojas V. Š. patvirtino, kad policijos švyturėliai buvo įjungti tik tuomet, kai pareigūnų tarnybinis automobilis pasivijo T. G. vairuojamą automobilį, jau įsukinėjantį į kiemą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Akivaizdu, kad jis (T. G.) neturėjo jokių objektyvių galimybių suprasti, kad yra stabdomas, nes tai nebuvo išreikšta aiškiai ir teisėtai.
4.3. Dar atsiliepime nurodoma, kad tokia situacija, kai apeliacinis skundas paduodamas net neperskaičius skundžiamo nutarimo turinio, neįsigilinus į bylos esmę ir nurodytas aplinkybes, turėtų būti traktuojama ne tik kaip esminių teisės principų pažeidimas, bet ir kaip nepagarba proceso dalyviams. Tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiama eilė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų viešojo administravimo principų, o būtent: objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkintinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Nagrinėjamu atveju institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą ir surašiusios T. G. administracinio nusižengimo protokolą, atstovas skundžia tik apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria T. G. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Nutarimo dalis dėl T. G. pripažinimo kaltu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nėra kvestionuojama, apygardos teismui abejonių dėl šios nutarimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo taip pat nekyla, todėl byla aukštesniojo teismo nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.
7. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 Eur iki 1 200 Eur, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1 150 Eur iki 1 450 Eur.
8. Taigi, pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Be to, šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma ir tik vienintele jos rūšimi – tiesiogine tyčia. Taigi, šiam pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti ir tai, jog asmuo nepaklūsta reikalavimui sustabdyti transporto priemonę tyčia.
9. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Taip pat šioje teisės normoje numatyta, kad tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
10. Analogiški policijos pareigūnų transporto priemonės stabdymo būdai tamsiuoju paros metu (T. G. vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo stabdomas 2020 m. vasario 13 d. apie 23.20 val., taigi, tamsiuoju paros metu) išdėstyti ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), 3 dalies 26 punkte. Jame nustatyta, kad tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų: 1) policijos pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais; 2) policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai; 3) stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas T. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukė, motyvuodamas tuo, kad policijos pareigūnai nesilaikė reikalaujamos transporto priemonės stabdymo tvarkos, t. y. stabdė ją tik skrituliu su raudonu atšvaitu, neįjungę tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlių, kaip to reikalaujama Instrukcijos 3 dalies 26 punkte. Be to, teismui kilo abejonių ir dėl to, ar T. G. galėjo suvokti (matyti), kad yra policijos pareigūnų stabdomas.
12. Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas visiškai pagrįstas ir teisėtas sprendimas nutraukti T. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti T. G. 2020 m. vasario 13 d. apie 23.20 val. vairuotą transporto priemonę nebuvo aiškiai išreikštas, jis neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytų reikalavimų, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti netgi objektyviųjų nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, požymių buvimo T. G. veikoje. Kadangi nenustatyta aptariamo administracinio nusižengimo objektyvioji pusė, neabejotinai kyla pagrįstos abejonės ir dėl subjektyviosios nusižengimo pusės sudėties buvimo.
13. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymai bei, remdamasis jais, aiškiai bei pakankamai išsamiai pagrindė savo padarytas išvadas, jog: 1) policijos pareigūnai, administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje stabdydami automobilį „BMW 7er Reihe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė reikalaujamos transporto priemonės stabdymo tvarkos; 2) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepamatyti, jog yra stabdomas, ir dėl to nesuvokė savo pareigos stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Pažymėtina, jog tokias išvadas apylinkės teismas padarė įvertinęs ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuris galėtų būti suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės, duotus paaiškinimus, tačiau ir jį stabdžiusių policijos pareigūnų L. V. bei V. Š. parodymus, bei duomenis, užfiksuotus vaizdo kameromis, įrengtomis policijos tarnybiniame automobilyje.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apylinkės teismas nurodė, jog T. G., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad matė stovintį policijos automobilį bei policijos pareigūną, tikrinantį kitą sustabdytą automobilį, tačiau kad būtų stabdomas ir jo vairuojamas automobilis, nepastebėjo, policijos pareigūnų tarnybinio automobilio švyturėlius pamatė tik sustojus prie kiemo ir ruošiantis į jį įvažiuoti. Analogiškas aplinkybes jis nurodė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Analizuodamas policijos pareigūnų teisme duotus parodymus, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nurodė, jog liudytojas L. V. parodė, kad jis, baigdamas tikrinti kito sustabdyto automobilio vairuotojo dokumentus, pamatęs dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, jį staigiai stabdė su tam specialiai skirtu šviečiančiu rutuliu, tačiau automobilis nestojo ir nuvažiavo toliau; tarnybiniame automobilyje sėdėjęs jo kolega V. Š. nebuvo įjungęs policijos automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlių, todėl, jo nuomone, vairuotojas nebuvo tinkamai stabdomas ir galėjo nematyti ar nesuprasti, kad yra stabdomas. Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos (T. G., L. V., V. Š. parodymų, tarnybinio pranešimo, L. V. apklausos protokolo, vaizdo įrašų iš tarnybinio automobilio „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokolo), po to, kai L. V. skrituliu su raudonu atšvaitu stabdoma T. G. vairuojama transporto priemonė nesustojo, jis įsėdo į tarnybinį automobilį ir kartu su policijos pareigūnu V. Š. važiavo paskui T. G.. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad policijos pareigūnų L. V. ir V. Š. parodymais nustatyta, kad ir vydamiesi T. G. vairuojamą transporto priemonę, jie neįjungė mėlynos ir raudonos spalvos specialiųjų švyturėlių ar specialiųjų garso signalų, tai padarė tik T. G. ruošiantis sukti į jo gyvenamosios vietos kiemą. Analizuodamas T. G., L. V. bei V. Š. parodymus, žemesnės instancijos teismas palygino juos ir su į bylą pateiktame vaizdo įraše (padarytame policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtomis kameromis) užfiksuotomis aplinkybėmis ir konstatavo, kad iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog policijos tarnybiniame automobilyje specialieji švyturėliai buvo įjungti tik sustojus prie įvažiavimo į T. G. kiemą.
15. Vertinti byloje surinktų įrodymų kitaip, nei tą padarė apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju neturi jokio pagrindo. Tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek į bylą pateiktas vaido įrašas patvirtina, kad T. G. vairuojamas automobilis buvo stabdomas nesilaikant imperatyviai įtvirtintos transporto priemonių stabdymo tvarkos tamsiuoju paros metu, kadangi policijos pareigūnai stabdė automobilį tik skrituliu su raudoniu atšvaitu, neįjungę tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlių, kaip to reikalauja tiek ANK 426 straipsnio 6 dalis, tiek aptariamo įvykio metu galiojęs Instrukcijos 3 dalies 26 punktas.
16. Įvertinęs administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų visumą, apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismui, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog T. G. matė ir suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau tyčia ignoravo šį reikalavimą. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys bei liudytojo L. V. parodymai leidžia spręsti, kad T. G. vairuota transporto priemonė pro kelkraštyje stovintį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį pravažiavo pakankamai dideliu greičiu, todėl visiškai natūralu, jog vairuotojas galėjo nepastebėti policijos pareigūno stabdymo gesto, išreikšto tik skrituliu su raudonu atšvaitu. Nei tuo metu, nei vėliau persekiojant T. G. vairuotą automobilį, specialios garso sistemos ar bent jau šviesų sistemos nebuvo naudotos. Švyturėlius policijos pareigūnai įjungė tik tuomet, kai stabdomas automobilis jau buvo sustojęs prie T. G. gyvenamojo namo kiemo ir atsidarinėjo automatiniai jo vartai. Automobilis buvo persekiojamas tik vieno policijos ekipažo ir labai trumpą laiką – vos kiek daugiau nei 1 minutę. Paminėtos aplinkybės nepatvirtina, kad T. G. nestojo stabdomas, o vėliau dar ir bėgo nuo policijos pareigūnų tyčia, norėdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės už tai, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus (už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo T. G. pripažintas kaltu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu) bei neturint teisės to daryti ar dėl kokių nors kitų priežasčių.
17. Pažymėtina, jog institucijos viršininko apeliaciniame skunde apylinkės teismo nurodyti motyvai nėra analizuojami, iš esmės nėra kritikuojamas ir jo atliktas įrodymų tyrimas, ginčijant konkrečius rašytinius bylos duomenis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir (ar) liudytojų parodymus, jų patikimumą, svarumą, įrodinėjant T. G. kaltę padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip teisingai pastebėta ir T. G. atsiliepime į skundą, iš institucijos viršininko pateikto apeliacinio skundo apskritai nėra aišku kokie byloje surinkti įrodymai, jo nuomone, patvirtina skundžiamo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą dalyje dėl administracino nusižengimo bylos teisenos nutraukimo, paneigia tiek subjektyvaus pobūdžio T. G. ir policijos pareigūnų parodymus, tiek juos patvirtinantį byloje esantį visiškai objektyvų įrodymą – vaizdo įrašą, kuriame tiesiogiai užfiksuotos analizuojamo įvykio aplinkybės. Apeliacinį skundą sudaro teisės normų ir jų teisminio aiškinimo perrašymas, niekaip jų nesugretinant su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, bei vienintelis argumentas – nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pilnai neįvertino surinktų įrodymų, plačiau dėl to nepasisakant. Akivaizdu, jog toks deklaratyvus skundo argumentas skundžiamame nutarime padarytų išvadų dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukimo ir jas pagrindžiančių motyvų paneigti negali. Tuo tarpu savo iniciatyva apygardos teismas jokių apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo klaidų nenustatė. Priešingai, aukštesnės instancijos teismo nuomone, pirmosiosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esančius įrodymus vertino atsižvelgdamas į jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia ir tinkama bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus ir tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo galutinio procesinio sprendimo dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo priėmimui, todėl naikinti jį ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.