- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 1-2791-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37295-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- A. M.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas, 2014-04-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. kaltinamas tuo, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis 2015 m. liepos 2 d., apie 18.00 val., prie Parko g. 52, Vilniuje, tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu mažamečiui A. M., gim. 2003 m., į kairiąją galvos pusę, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.
Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-07-02 apie 18.00 val. Parko g. 52, Vilniuje, sutiko A., su kuriuo pradėjo aiškintis dėl to, kad jis jo merginos laiptinėje rašinėja įvairius necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Besiaiškindamas susinervino ir vieną kartą kumščiu trenkė A. į veido sritį. Nuo smūgio A. nukrito, o jis nuėjo namo. Dėl to labai gailisi. Pripažįsta ieškinį, jį atlygins.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.
O. Z. pareiškimu, kuriame ji pareiškė, kad 2015-07-02 apie 18.00 val. Vilniuje, Parko g. 52, vaikinas, žinomas kaip V., 18 m. amžiaus, sudavė mažamečiui sūnui A. M., gim. 2003 m., taip sukeldamas jam fizinį skausmą. (b.l. 3 )
Liudytojos O. Z. apklausos metu duotais parodymais, kad 2015-07-02 apie 18.00 val., į namus grįžo apsiverkęs sūnus A. M., kuris paaiškino, kad jam einant link namų Parko g., netoli bendrabučio tipo namo Nr. 52, prie jo priėjo vaikinas vardu V., kuriam apie 18 metų amžiaus, ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvą - į kairę ausį. Vaikinas vardu V. sūnui sudavė dėl to, kad jis neva surašė įžeidžiantį užrašą apie V. merginą, nors sūnus tikina to nedaręs. Vaikui nuo patirto smūgio ausis pamėlynavo, buvo sukeltas fizinis skausmas. (b.l. 11)
Nukentėjusiojo A. M. apklausos metu duotais parodymais, kad 2015 m. liepos mėnesį, dienos tikslios neprisimena, apie 18.22 val., jis su savo draugu D. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g., esančiame bendrabutyje, Vilniuje, ėjo pirkti kebabų. Einant Parko g., prie kioskelio, kuriame taisomi batai, adr. Parko g. 52, Vilniuje, pamatė einantį iš matymo pažįstamą vaikiną V.. Jis ėjo su savo drauge K., kurios pavardės nežino. V. jį pamatęs, pribėgęs prie jo, jam pasakė, kodėl jis jo merginą keikia necenzūriniais žodžiais. Vladimiras tai pasakęs, stumtelėjo jį dešine ranka vieną kartą į krūtinę. Nuo pastūmimo jis nenugriuvo ir skausmo nepajuto. Pastūmęs jį, V. dešinės rankos kumščiu trenkė jam vieną kartą į galvą į kairę pusę. Pataikė į galvą, į kairę ausį. Nuo suduoto smūgio juto stiprų skausmą ir nugriuvo atbulas. V. jam sudavęs pabėgo. Jo draugas D. jam padėjo atsikelti nuo žemės. Jie nuėjo su draugu prie Parko g. 60, Vilniuje, prie laiptų, o po to jis nuėjo namo kur viską papasakojo savo mamai. 18:34 val. į savo telefoną gavo žinutę: „Ja tada nx ciebe cielis nx slamaju“. Po šios žinutės gavo antrąją žinutę, kurioje buvo rašoma: „Napisys zajavu ja cibe atvyciaju prijedut liudzi kciebe nx i vyvizut“. Abi žinutės buvo gautos iš numerio 8647 33068. V. jam skambino po šio įvykio iš šio numerio ir jis atpažino, kad tai V. jam skambino ir sakė, kad jei jis kreipsis į policiją, jis atvažiuos ir jį sumuš. V. jo telefono numerį davė jo draugė K.. Po šio įvykio jis daugiau nei V., nei jo draugės K. sutikęs nebuvo. Dėl to, kad V. jam sudavė minėtą smūgį į galvą, jis juto fizinį skausmą, dėl to patyrė fizinę žalą. Tą pačią dieną kartu su mama jie važiavo į ligoninę Santariškėse, nes jam buvo labai silpna, jis labai norėjo miegoti, taip pat skaudėjo ausį. Tokio V. elgesio jis išsigando. Iki dabar jis bijo eiti lauke vienas, nes bijo V.. (b.l. 16 )
Liudytojos K. N. apklausos metu duotais parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015 m. vasaros pradžioje, prie jos namo ant suoliuko, taip pat laiptinėje prie turėklų prie laiptų, atsirado negražūs užrašai, kuriuose buvo parašyta „K. suka“, „K. sasala“. Kieme vaikai ją vadina „K.“. Kad šiuos užrašus apie ją užrašė pažįstamas berniukas A. M., ji sužinojo, nes jis pats apie tai jai prisipažino, jos dėl to atsiprašė. Ji pažįsta vaikiną V. P., kuris kartais atvažiuoja į Naujosios Vilnios mikrorajoną pas savo draugą. V. bendrauja su jos kiemo vaikais. A. draugas D. V. parodė visus negražius apie ją užrašus ir pasakė jam, kad tai parašė A.. Paminėjo, kad A. ne tik negražius užrašus rašinėja, tačiau ir žodžiais negražiai pravardžiuojasi. V. mergaitės pačios sakė, kad A. jas negražiai vadina. Prie V. A. mergaičių niekaip negražiai nevadino, nes mano, kad bijotų prie vyresnių negražiai kalbėti. 2015 m. liepos mėnesį, dienos tikslios ji neatsimena, galimai apie 15.00 val. - 18.00 val., ji buvo kieme su drauge D.. Kieme taip pat buvo V. su savo draugu. Su V., jo draugu ir su drauge D. ėjo iš Naujosios Vilnios turgaus į Parko g. 63 namo kiemą. Eidami pamatė, kad galimai iš kebabinės ėjo D. su A.. D. su A. buvo netoli avalynės taisyklos kioskelio, o ji su minėtais draugais ėjo šiek tiek už jų. V. pamatęs A., nuėjo prie jo. Girdėjo, kad V. klausė A., kad kam jis rašinėja visokias nesąmones. A. jam sakė, kad jis nieko nerašinėja. Tada V. jam trenkė. Kaip sudavė smūgį, ji nematė, tik matė, kad A. sėdėjo ant žolės ir ranka laikėsi už galvos. V. grįžęs prie jų sakė, kad jis A. trenkė. Ji dar paklausė V. kodėl jis trenkė, jei A. atsiprašė. Į tokį jos klausimą V. atsakė, kad žinotų, kad tokias nesąmones daugiau nerašytų. Po šio įvykio ji su D. nuėjo į kiemą, o V. nuėjo pas kitus draugus. Kitą dieną ji matė A., jis žaidė su draugais su kamuoliu. Pas A. jokių sužalojimų ji nematė. Po šio įvykio A. nei jos, nei kitų jos draugių nepravardžiuoja ir neužgaulioja, naujų užrašų neberašo. (b.l. 19 )
Liudytojos A. M. apklausos metu duotais parodymais, kad ji turi dukrą K. N., gim. 2000 m.. Jos dukra bendrauja su vaikinu - V. P.. Kai V. P. atvažiuoja į Naująją Vilnią, tuomet jos dukra su juo bendrauja, jie yra tiesiog draugai. 2015 m. vasaros pradžioje prie namų ant suoliuko ir ant laiptų prie turėklų, taip pat prie Vilniaus psichiatrinės ligoninės atsirado užrašai: „K. suka“, „K. sasala“. Kad šiuos užrašus parašė berniukas A. M., kuris gyvena prie prekybos centro „Maxima“, esančiame daugiabutyje, tai pasakė jis pats. Kad jis taip parašė, jis jos dukros atsiprašė. Tačiau atsiprašęs vis tiek koliojosi į akis visas mergaites. Jei mergaitės žaidžiant jam ką nors padarydavo, ar ką nors kalbėdavo tai kas jam nepatinka, jis iš karto pradėdavo mergaites apvardžiuoti visokiais negražiais žodžiais. 2015 m., liepos mėnesį, dienos tikslios neatsimena, jai būnant namuose, į domofoną paskambino berniukas ir pasakė, kad nori pašnekėti. Ji tuomet iš karto paskambino dukrai ir paklausė kas atsitiko, kad pas juos į namus atėjo berniukas. Kol berniukas užkilo į 11 aukštą, kuriame ji gyvena, jai dukra pasakė, kad yra prirašinėta visokių negražių dalykų apie ją ir, kad V. trenkė berniukui. Kol ji pakalbėjo su dukra į butą atėjo berniukas D. su A. mama. A. mama tuomet pradėjo sakyti, kad pakviestų V.. Ji jai atsakė, kad V. pas juos negyvena. A. mama pasakė, kad V. sudavė jos sūnui ir dėl to ji nori pakalbėti su V.. Tuomet ji ir sužinojo apie šį įvykį. Ji pati šio įvykio nematė. A. po šio įvykio ji nematė. Jį matė po keleto dienų, tačiau pas jį jokių sužalojimų nematė. Pokalbis su A. mama nebuvo malonus. Ji A. mamai pasakė, kad jei jos sūnus dar parašys negražius žodžius apie jos dukrą, tuomet ji pati su juo pakalbės, jei jo mama to nesugeba padaryti. Tuomet A. mama nusisuko ir eidama link išėjimo pasakė: „ją tebia otpizdžių, i tvoju malalietniju šalavu“. Tai pasakiusi ji išėjo. Kitą dieną, V. sakė, kad jis kalbėjo su A. mama, kuri jam pasakė, kad kam jis gina jos dukrą, išvadino jos dukrą visokiais žodžiais ir pasakė, kad jos dukra stotyje parsidavinėja. Po šio įvykio ji kalbėjosi su V.. V. jai paaiškino, kad jis A. sudavė, nes norėjo apginti ne tik jos dukrą, bet visas mergaites, kurias A. negražiai apvardžiuoja. Ji sakė V., kad A. dar yra vaikas ir jo mušti negalima, kad ir kaip jis elgtųsi. (b.l. 21 )
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M. – Č. pateikta specialisto išvada: J. M. – Č. susipažinusi su A. M., gim. 2003 m., asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele Nr. 15-2PA-15617, gauta iš VšĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės, konstatavo, kad A. M., gim. 2003 m., diagnozuotas galvos ir kairės ausies sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikiniu ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. (b.l. 24-25 )
Vertindamas teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė ir pripažįsta, kad V. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. tyčia sukėlė fizinį skausmą mažamečiui A. M.. Tokią tiesą byloje patvirtina paties kaltinamojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Jo veika atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje.
V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad V. P. padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas vertina ir tai, kad V. P. administracine tvarka baustas, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2009-03-04 iki 2009-03-23 (b.l. 78), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 m. laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. (b.l. 76). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 89TPK-256/2015 konstatuota, kad V. P. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. (b.l. 80). Teismas taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas minimaliam dydžiui.
Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, V. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. P. 2015-07-22 nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.l. 52), 2015-09-18 nutarimu skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 55), jos naikintinos.
2015-10-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2015-10-25 nutartimi suėmimo terminas nustatytas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2015-10-24. Ši kardomoji priemonė naikintina paskelbus nuosprendį.
Vadovaujantis BPK 65 str., 66 str. suėmimo laikas – nuo 2015-10-24 iki 2015-11-02 (10 parų) įskaitytinas į bausmės laiką.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2015-07-10 pareiškė 55,85 eurų ieškinį dėl žalos atlyginimo (b.l. 30-31). Ieškinys yra įrodytas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, paskirti bausmę – 15 parų areštą.
Vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę bausmę – 10 parų areštą.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2015-10-24 iki 2015-11-02 (10 parų) ir laikyti V. P. atlikusiu bausmę.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir paleisti V. P. teismo posėdžių salėje.
V. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. P. 55,85 eurų turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.