Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, atsakovo N. B. atstovei advokatei Violetai Savickienei, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Sigitai Turskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui N. B., trečiajam asmeniui AB Swedbank dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui, neturtinės žalos priteisimo, turto padalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pateiktas atsiliepimas, kuriame nurodo, kad bankas sutinka su ieškovės ieškiniu su sąlyga, kad prievolė grąžinti paskolą lieka ieškovei ir atsakovui solidariai ir bankui įkeistas turtas asmeninės nuosavybės teise gali likti ieškovei, tik gavus banko raštišką sutikimą, dėl kurio šalys turi kreiptis į banką.

Institucijos atstovė pateikė išvadą ir nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina D. B., priteisti sūnaus I. B. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas iki vaiko pilnametystės. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Išlaikymą atsakovas teikia, moka po 400 litų kas mėnesį, tačiau tokio išlaikymo nepakanka. Prašo priteisti išlaikymą, kuris atitiktų vaiko interesus, kad vaikas galėtų vystytis, augti ir tobulėti. Klausimą dėl įsiskolinimo palieka teismo nuožiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota 2002-08-24 (b. l. 85, t.1). Pateiktas gimimo liudijimas įrodo, kad santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus I. B. (b. l. 10, t. 1). Šalys nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o santuokos metu šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 54-57, t.1). Tarpusavio išlaikymo neprašo. Tarp šalių 2002-08-22 buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kurios 5 p. šalys sutarė, jog santuoką nutraukus, šaliai, pas kurią lieka gyventi vaikai, turto dalybų atveju skiriama 2/3 bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šalims priklausančio turto (b. l. 11, t.1). Byloje nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto teisės nustatymo ieškovei, bendravimo su vaiku tvarkos.

Tarp šalių kilo ginčas dėl kaltės, nutraukiant santuoką, turto vertės, išlaikymo dydžio, dėl skolos priteisimo už buto šildymą.

Dėl santuokos nutraukimo. Civilinio kodekso 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.38, 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis buvo jai neištikimas, jam (duomenys neskelbtini) gimė dukra, o, išvykęs į užsienį, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, t.y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 str. 1 d.

Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numato, jog yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei šis buvo neištikimas, arba žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes jo neištikimybė buvo santuokos iširimo pasekmė, o ne priežastis (b. l. 121, t. 1), nes dar 2008 m. pradžioje suprato, kad bendras gyvenimas neįmanomas ir nurodė, kad siūlė ieškovei nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau ji nesutiko. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovo teigimu ieškovė nevykdė žmonos pareigų, jis tvarkė buities rūpesčius, prižiūrėjo sūnų, o iš ieškovės sulaukdavo tik menkos pagalbos, nebuvo ieškovės indėlio į gerbūvio pagerinimą, nepavyko priprasti prie netvarkingumo, savęs, kaip moters, nepriežiūros, asmens higienos trūkumo, nenoro būti gražesne, patrauklesne, atsakovas nesijautė laukiamas namuose. Nurodo, kad pagrindinės priežastys – intymaus gyvenimo nebuvimas, pinigų pasisavinimas iš lagamino bei už automobilį, apkaltinimas juvelyrinių dirbinių vagyste, dėl ko atsirado nepasitikėjimas ieškove. Atsakovas mėgino susitaikyti, tuo tikslu buvo grįžęs iš Airijos, tačiau nematė jokių pastangų iš ieškovės pusės. Atsakovas nusprendė skirtis, nelaiko, kad jis kaltas dėl santuokos nutraukimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas stengėsi uždirbti daugiau pinigų, todėl 2005 m. išvyko dirbti į Airiją, iš kur iki 2008 m. sausio mėn. siuntė šeimai pinigus. Ieškovė nurodo, kad jautė atsakovo atitolimą nuo šeimos, nes retai paskambindavo, kol vėliau ieškovė suprato, kad atsakovas turi kitą moterį, dėl ko ieškovė pati įsitikino 2007 m. rugsėjo mėnesį, kai nuvyko pas atsakovą į užsienį, to neneigė ir pat atsakovas.

Teisme apklausta liudytoja J. Č., kuri yra ieškovės motina, patvirtino, kad iš pradžių šalių gyvenimas buvo labai gražus, atsakovas buvo geras žentas, kol pradėjo dirbti moterų kolektyve, atsakovas vis dažniau pradėjo išvykti iš namų ir pastebėjo, kad telefono išlaidos (žento telefono numerio pabaiga - 22), kuriuo naudojosi atsakovas, buvo labai didelės, todėl ji paėmė išklotinę, iš kurios paaiškėjo, kad darbo metu ir po 22 val. buvo skambinama bendradarbei. Vėliau žentas išvažiavo dirbti į užsienį, nes reikėjo šeimai pinigų, o iš dukters sužinojo, kad ten jis turi dukrą. Patvirtino, kad žentas išvažiavo nenusipykęs su ieškove, o todėl, kad reikėjo pinigų šeimai (b. l. 158-159, t. 2).

Iš teismui pateiktos išklotinės matyti, jog nuo 2003-11-22 iki 2003-11-25 iš vieno telefono numerio, kurio pabaiga - 22, buvo rinktas vienas numeris, kurio pabaiga - 57, labai daug kartų, o 2003-11-29 - 2003-12-10 buvo rinktas numeris, kurio pabaiga 33 taip pat daug kartų (b. l. 154-155). Atsakovo atstovė nurodo, kad jau išvykstant atsakovui į užsienį santuokai buvo iškilęs pavojus, nes nebūna vieno kaltės. Tokius argumentus paneigia byloje esantys atsakovo rašyti laiškai ieškovei po išvykimo (b. l. 82, 149-152, t. 2), iš kurių matyti, kad atsakovas rašo, jog myli, bučiuoja, pasiilgęs, dėkoja ieškovei už tai, kad ji yra, kad rūpinasi I., kad yra miela, graži, supratinga, gera, švelni, kad yra pati geriausia mama savo sūnui ir pats geriausias žmogus pasaulyje, su kuriuo jam teko laimė gyventi, mylėti ir pan. Byloje esantys įrodymai patvirtina tarp šalių gerus, šiltus santykius 2005-2007 metais. Paties atsakovo susirašinėjimas su advokatu dėl skyrybų, kuriame nurodo, kad 2005 m. išvažiavo į užsienį ne tam, kad paliktų šeimą, tai susiklostė vėliau, o kad užsidirbtų pinigų įrodo kitą išvykimo priežastį, negu teigia atsakovo atstovė (b. l. 80 t. 1).

Byloje pateiktas gimimo liudijimas, kuris įrodo, kad (duomenys neskelbtini) gimė L. B., kuri yra N. B. ir K. V. dukra. Tai patvirtina atsakovo neištikimybę (CPK 178, 185 str.).

Atsakovas ieškovės kaltės neįrodė, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina jos, kaip sutuoktinės, lojalumą, meilę, savitarpio supratimą, pagarbą, rūpinimąsi šeima (CK 3.27, CPK 178 str.).

Iš visų įrodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei, neteikė daugiau nei vienerius metus išlaikymo, pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl ko pripažinta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d., 3.27, CPK 178, 185 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sutuoktinis įgyja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 3.70 str. 2 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į nustatytas byloje faktines aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti, pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį skausmą, nerimą dėl ateities. Byloje nustatytos visos bendrosios atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė, atitinka todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 5000 Lt neturtinė žala (Civilinio kodekso 3.70, 6.245-6. 250 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti Civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.192 str. 1, 2 d.), o Civilinio kodekso 3.3 str., o 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

Ieškovė prašo priteisti po 1000 Lt vaikui iš atsakovo kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškiniu ir nurodo, jog galintis mokėti tik 350 Lt išlaikymą, nors iš pradžių sutiko su 520 Lt suma, vėliau su 300 Lt. Nurodė, kad gimus dukrai, pasikeitė jo turtinė padėtis, nes dukra serga nepagydoma liga, todėl reikalingos papildomos lėšos, kurių nepagrindė rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).

Ieškovė nurodė vaiko poreikius, pateikė poreikių lentelę (b. l. 51, t.1) ir paaiškino, kad vaikui išleidžianti virš 1500 Lt per mėnesį, o atsakovas yra pajėgus mokėti tokio dydžio išlaikymą, nes jo pajamos kelis kartus viršija jos gaunamas pajamas, todėl, ieškovės nuomone, turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

Teismo nuomone, vaikui išlaidos yra užaukštintos. Ieškovė paaiškino, kad vaiko maistui per mėnesį reikia 538 Lt, nes jo apetitas yra geras, priešpiečiai mokykloje kainuoja apie 38 Lt, o maistui namuose dar išleidžia 500 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui yra tik 8 metai, o kaip teigė ieškovė, jis konkursuose ar varžybose nedalyvauja, todėl taikant Aukščiausiojo teismo senato rekomendacijas dėl išlaidų maistui, laikytina, kad maistui per mėnesį vaikui pagrįstomis išlaidomis laikytina 300 Lt suma (CPK 178, 185 str.). Būsto išlaidos pagrįstos iš dalies, laikant, kad visus metus kas mėnesį 237,77 Lt išlaidų būstui suma nebūtina, todėl mažintina iki 150 Lt per mėnesį, įvertinant tai, kad didžioji dalis būsto mokesčių yra šaltuoju metu laiku už šildymą. Rūbams, avalynei skiriama suma 105,71 Lt suma laikytina pagrįsta. Vaiko kambario remontas yra atliktas, baldai nupirkti, todėl ieškovė nepagrįstai įtraukia šias išlaidas į vaiko poreikius (ir ateičiai) kas mėnesį 81,50 Lt ir 113,75 Lt sumą. Byloje nustatyta, kad specialių poreikių dėl sveikatos vaikui nėra, tik nurodė, kad važiuoja į sanatorijas dėl vaiko kvėpavimo takų ligos, tačiau sanatorijos nekainuoja, o ir pati ieškovė nurodė, kad vaistams ir vitaminams išleidžianti per mėn. po 129,24 Lt, kas nelaikytina, jog dėl sveikatos vaikui išleidžiamos didžiulės lėšos (b. l. 124, 2 t.). Kirpyklai išleidžia 36 Lt per mėnesį, lanko būrelį ,,Penklinė“, kur nustatytas mokestis - 51 Lt (b. l. 124, 2 t.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 900 Lt (b. l.19-51, CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, svarbu nustatyti ir šalių turtinę padėtį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – butą. Ieškovės pajamos per mėnesį yra apie 1600 Lt (b. l. 53, t. 1), atsakovo - apie 4830 Lt (b. l. 64 t.2). Nors atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau atsakovas turi dar kitą išlaikytinį - dukrą L. B., gim. (duomenys neskelbtini) spalio 10 d., todėl, atsižvelgiant į CK 3.198 str. išlaikymo suma iš atsakovo priteistina po 450 Lt, nenustatant, kad atsakovas turi daugiau prisidėti prie išlaikymo. Nors atsakovas nepateikė įrodymų, kiek konkrečiai dukrai išlaikyti teikia išlaikymo, bet spręstina, kad išlaikymas yra teikiamas, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas yra įregistruotas vaiko tėvo, kad dukrai yra diagnozuota sunki liga. Byloje duomenų, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą užsienyje, nėra, pragyvenimo lygis Airijoje yra kitoks nei Lietuvoje. Įvertinant situaciją ir byloje esančius įrodymus, laikytina, kad atsakovas yra pajėgus sūnui mokėti po 450 Lt per mėnesį. Įvertinant tai, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios, todėl kiekvienam iš tėvų tenka po 450 Lt per mėnesį (CPK 178, 185 str.). Išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos, nes iki sprendimo priėmimo teismas buvo pritaikęs laikiną išlaikymą, kurį, kaip patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu, atsakovas teikė (b. l. 123, t.2).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 34 000 Lt, skaičiuojant po 1000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio iki ieškinio teisme pareiškimo už 34 mėnesius. Atsakovas atsiliepime nesutiko su išlaikymo įsiskolinimu ir nurodė, kad ieškovei nuo 2006-01-01 iki 2008-01-01 atsiuntė 22097 Lt, kurią pripažįsta ir ieškovė, todėl mano, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, bet per baigiamąsias kalbas atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas sutinka, kad iš kompensacijos būtų minusuoti 16800 litų įsiskolinimas vaikui už nemokėtą laikotarpį. Vadinasi, jis pripažįsta, kad įsiskolinimas yra ir jo dydį kas mėnesį skaičiuoja po 400 Lt, tačiau klaidingai nurodo priteistiną sumą, nes skaičiuojant po 400 Lt per 34 mėn. suma sudaro 13600 Lt. Atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė iš atsakovo lagamino paėmė didelę pinigų sumą, dalis pinigų buvo perduota per draugus, pažįstamus. Ieškovė šių aplinkybių nepripažįsta, o atsakovas pinigų perdavimo per draugus ar pažįstamus neįrodė. Byloje pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad į ieškovės sąskaitą atsakovas pervedė 6400,14 eurų (b. l. 52, t.1), o įrodymų, kad atsakovas ir nuo 2008-01-01 teikė išlaikymą sūnui, byloje nėra ir atsakovas to neįrodė, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas. Tačiau sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atkreiptinas dėmesys, kad vaiko poreikiai buvo mažesni, nes 2008 m. jam dar buvo 5 metukai, jis nelankė mokyklos, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į vaiko amžių ir mažesnius jo poreikius, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2008-01-01, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį iki 2010 m. spalio mėn. už 34 mėn. ir yra 13600 Lt, kuris priteistinas iš atsakovo (CK 3.200 str., CPK 178, 185 str.).

Ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.185 str.).

Ieškovė taip pat prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, dėl to atsakovas sutinka, todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su motina (Civilinio kodekso 3.169 str.). Nustatytina, kad atsakovas N. B. galės netrukdomai bendrauti su sūnumi I. B. ir dalyvauti jo auklėjime, dėl to tarp šalių ginčo nėra.

Dėl turto padalinimo. Kaip jau minėta, šalys nuosavybės teise įgijo butą, dėl kurio padalinimo šalys sutaria, bet nesutaria dėl buto vertės. Ieškovė prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini) paskirti jai natūra, atsižvelgiant į tarp šalių pasirašytą ikivedybinę sutartį ir turtą vertina 87 000 Lt (b. l.131-141, t. 1), išmokant atsakovui kompensaciją pinigais. Atsakovas pateikė turto vertę, kuri nustatyta 95 000 Lt (b. l. 109, t. 2). Abu vertinimai atlikti asmenų, turinčių teisę atlikti turto vertinimą, abu vertinimai atlikti lyginamosios vertės metodu, nurodant, su kokiu turtu lyginama turto vertė, tačiau turto vertė skiriasi 8000 Lt. Vertinimas atliktas panašiu laiku, dviejų mėnesių skirtumu. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Piimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas, nustatydamas padalijamo turto vertę, turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kad turto vertintojai nurodo skirtingą to paties turto vertę panašiu laikotarpiu (2 mėn. skirtumu), nekilnojamojo turto kaina vertės nustatymo laikotarpiu iš esmės nekito, todėl teismas 8000 Lt sumą dalina per pusę ir laiko, kad turto vertė yra 91000 Lt (CK 1.5 str., CPK 185 str.).

Su ieškiniu dėl turto padalinimo nesutinka kreditorius ir nurodo, kad šalys turi gauti raštišką sutikimą, kad ieškovei liktų turtas natūra. Teismo nuomone, toks turto padalijimas nepažeidžia tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų, nes turtas nėra perleidžiamas, todėl raštiškas sutikimas banko nereikalingas, o paskolos gavėjas ir turto nuosavybės subjektas kaip buvo taip ir lieka ieškovė, be to, kredito likutis yra nedidelis, jis grąžinamas reguliariai.

Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Kadangi bute kartu su ieškove lieka gyventi sūnus, atsakovui priklausančią 1/3 dalį atidalinti natūra nėra galimybės, nes buto 1/3 dalies nebus galima suformuoti kaip atskiro daikto vieneto, todėl ieškovei natūra priteistinas visas butas, o atsakovui už jam priklausančią 1/3 dalį buto - piniginė kompensacija. Ikivedybinėje sutartyje sąlygose nėra numatyta, kad atsakovui po santuokos nutraukimo 1/3 dalis buto atitenka tik natūra.

Tarp šalių ginčo dėl padalinimo būdo nėra, todėl natūra butas priteistinas ieškovei, atsakovui priteisiant iš ieškovės 30 335 Lt kompensaciją.

Dėl kilnojamojo turto padalinimo reikalavimas nepareikštas.

Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti kredito prievolę kreditoriui AB Swedbank pagal 2003-10-10 sutartį Nr. 03-033538-FA asmenine ieškovės prievole. Su tokiu reikalavimu nesutinka kreditorius ir nurodo, kad prievolė turi likti solidari, nes atsakovas yra laiduotojas, o, nutraukiant santuoką, neįvykdytos solidariosios prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalinamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, tačiau tokio sutikimo byloje nėra. Iš pažymos matyti, jog banko paskolos likutis 2011-06-06 yra 12589,01 Lt.

Iš byloje esančių kredito ir laidavimo sutarčių matyti, jog šalys yra solidarūs skolininkai prieš kreditorių (b. l. 63-77 t. 1). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 3.109 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nėra kreditoriaus sutikimo, jog prievolę prisiimtų viena ieškovė, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, nustatant, kad šalys lieka solidarūs skolininkai (CPK 376 str.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi atlyginti ieškovei už jį atliktų prievolių dalį – sumokėto buto kredito dalį 3427,25 Lt, prisidėti prie likusios sumokėti paskolos dalies sumokėjimo - 6294,50 Lt bei 3481,86 Lt turto dalies išlaikymo mokesčių.

Nurodo, kad nuo 2008-01-01 atsakovas ne tik kad nemokėjo paskolos, bet ir visų su paskola susijusių administravimo mokesčių, nurodo, kad iš viso nuo 2008-04-01 iki 2011-04-05 sumokėjo 160 Lt, todėl atsakovo dalis sudaro 80 litų, taip pat moka ir kreditą bankui. Ieškovė nurodo, kad nuo 2008 m. sausio iki 2011 m. birželio 1 d. sumokėjo 6694,51 Lt kredito ir 160 Lt kredito administravimo mokesčių, todėl laiko, kad ji už atsakovą sumokėjo 3427,25 Lt jam priklausančios mokėti kredito prievolės dalies.

Šalys solidariai atsako prieš kreditorių, nenustatyta dalinė atsakomybė. Byloje esantys įrodymai: ieškovės ir atsakovo paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad ir atsakovas yra prisidėjęs prie kredito grąžinimo, nes pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo pervesti pinigai 22097 Lt buvo naudojami ir paskolai grąžinti ir butui išlaikyti (b. l. 3, t. 1). Sumą padalinus iš dviejų metų, kas mėnesį gaunasi 920 Lt. Pervesta suma didelė, todėl išminusavus išlaikymo 400 Lt kas mėn. ieškovei dar likdavo 520 Lt ir paskolai grąžinti ir butui išlaikyti, o kad gautos lėšos buvo tam naudojamos, pripažino ieškinyje pati ieškovė. Laikytina, kad prie buto išlaikymo atsakovas yra prisidėjęs, pervesdamas lėšas, taip pat ir prie 3427,25 Lt kredito grąžinimo dalies, todėl reikalavimas atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas turi prisidėti prie likusios sumokėti paskolos dalies sumokėjimo - 6294,50 Lt, todėl prašo ją priteisti, tačiau teismui nustačius, kad šalys lieka solidarūs skolininkai, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, o ieškovė gali reikalauti iš atsakovo priteisti tik po to, kai ją įvykdys (CK 6.6, 6.9 str.), todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes abiems yra pareiga solidariai įvykdyti prievolę (CPK 178, 185 str.).

Atsakovas prašo iš jam priklausančios išmokėti kompensacijos išminusuoti 16800 Lt įsiskolinimą, tačiau išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, o ne ieškovei, iš kurios priklauso kompensacijos sumokėjimas, todėl prašymas nepagrįstas (CK 3.196 str., 3.185. 23.186 str.).

Šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė patyrė 1231,54 Lt bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas - 2300 Lt. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, didelė dalis ieškovės reikalavimų atmesta ir išspręsta ne jos naudai, o dalis - atsakovo nenaudai, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos šalims (CPK 93 str.).

Ieškovė iš dalies buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl valstybei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kurias sudaro žyminis mokestis nuo priteistų sumų (408 Lt, 162 Lt, 150 Lt, 1820 Lt, 28,10 Lt), turto padalinimo ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Civilinio proceso kodekso 96 str., 88 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260, 270, 282 str., 385 str. str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti N. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. (Čepaitės), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2002-08-24 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 451 dėl atsakovo N. B. kaltės, paliekant santuokines pavardes – B., B..

Priteisti iš atsakovo N. B. ieškovei D. B. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. B..

Nustatyti, kad atsakovas N. B. galės netrukdomai bendrauti su sūnumi I. B. ir dalyvauti jo auklėjime.

Priteisti iš atsakovo N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus I. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo N. B. sūnui I. B. išlaikymo įsiskolinimą 13600 Lt (trylika tūkstančių šešis šimtus litų) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-10-31.

Paskirti ieškovę D. B. tvarkyti sūnaus I. B. turtą uzufrukto teise.

Nustatyti, kad santuokoje šalys bendrąja jungtine nuosavybe įgijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 91000,00 litų vertės, kurį, pagal 2002-08-22 ikivedybinės sutarties 5 punktą, padalinti taip:

ieškovei D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 91000,00 Lt;

iš ieškovės D. B. atsakovui N. B. priteisti 30 335 Lt (trisdešimt tūkstančių tris šimtus trisdešimt penkis litus) piniginę kompensaciją.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo D. B. ir N. B. kredito prievolė AB Swedbankui pagal 2003-10-10 sutartį 03-033538-FA lieka solidari.

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo N. B. valstybei 2568,10 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus, 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.