Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant pareiškėjos L. K. atstovui advokatui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonės Valstybės turto fondui, I. K. G., J. P., R. P. U., R. K., A. K., S. U., I. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja teismui pateikė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į patalpas-keturių butų namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 3-ame bute, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), šių patalpų bendras plotas 104,01 kv.m, su buto priklausiniais, -24/100 dalimis pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 3I1p bei ¼ dalimi kitų statinių (šulinys, 2 tualetai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog nuo 1983 metais „Švyturio“ kolūkis pareiškėjai suteikė gyvenamąjį plotą, kurį ji 1992 metais bandė privatizuoti, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atlikti kadastriniai matavimai, tačiau nuosavybė neįregistruota. Pareiškėja minimą turtą nepertraukiamai, sąžiningai ir atvirai valdo daugiau kaip 10 metų.

Apie iškeltą bylą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, tačiau suinteresuotų asmenų, kurie pageidautų būti įtraukti į bylą, neatsirado (57-59 b.l.).

Kiti suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus į pareiškimą, su jo reikalavimais sutiko (44-45 b.l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas advokatas V. M. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog pareiškėja sąžiningai valdo ir naudojasi daugiau kaip dešimt metų minimu butu. Jokių savininkų šiam butui nėra. VĮ Registrų centre dėl nežinomų priežasčių nurodyta, jog nuo 1992-11-10 iki 2010-07-13 pastato, kuriame yra ginčo butas, valdytoju nurodytas Švyturio žemės ūkio įmonė. Tačiau tokia įmonė niekada nebuvo įregistruota juridinių asmenų registre. Tai patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai.

Suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas V. J., Romutis P. U., A. K., S. U., I. K. teismo posėdžio metu pareiškimą prašė tenkinti.

Liudytojas I. B. paaiškino, jog „Švyturio“ kolūkyje dirbo pavaduotoju gamybai. Pamena, kad žmonės privatizavo butus už čekius, tačiau tai darė kiekvienas savo nuožiūra. Vieni privatizavo butus, kiti žemės sklypus. Apie pareiškėjai suteiktą butą ir jo privatizavimą nieko pasakyti negalėjo. Taip pat nepamena ar šis butas buvo kolūkio apskaitoje.

Liudytoja G. P. paaiškino, jog 1982-1992 metais dirbo „Švyturio“ kolūkyje ir žemės ūkio įmonėje sekretore–kadrų inspektore. Prisimena, kad pareiškėjos namas Plikių kaime sudegė, todėl kolūkis jai paskyrė gyventi viename bute, o paskui kitame, kur ir dabar gyvena. Pareiškėja augino keturis mažamečius vaikus. Paaiškino, jog dėl buto paskyrimo nebuvo organizuojami posėdžiai, taip pat nerašydavo ir nutarimų. Paaiškino, jog žmonės patys rūpinosi dėl butų privatizavimo, išsiperkant butus čekiais. Dėl pareiškėjos buto privatizavimo nieko pasakyti negalėjo. Paaiškino, jog buvo žmonių, kurie kreipėsi, jog ji padėtų sutvarkyti dokumentus dėl privatizavimo, tačiau nepamena, ar pareiškėja būtų kreipusis. Prisiminė, kad 1988 metais „Švyturio“ kolūkis buvo pervadintas „Švyturio“ žemės ūkio įmone, o 1992 metais ji buvo likviduojama. Nekilnojamojo turto nuosavybės apskaita vesta aplaidžiai, po įmonės likvidavimo atlikta inventorizacija ir registruota nuosavybė VĮ Registrų centre.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 4.68 str.).

Lietuvos Respublikos CK 4.68-4.71 str. numatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismas gali nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį, tik tada kai yra visų sąlygų visetas, tai yra– asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savo, jį yra sąžiningai užvaldęs, nenumano, jog gali būti kitas asmuo to daikto savininkas; asmuo pagrįstai turi būti įsitikinęs, jog niekas daugiau neturi teisių į užvaldomą daiktą ir nėra jokių kitokių kliūčių, trukdančių įgyti jam tą daiktą nuosavybėn; asmuo valdo šį daiktą teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai nekilnojamąjį turtą ne mažiau dešimties metų arba kilnojamąjį turtą nemažiau trijų metų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažymoje nurodė, jog pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu R. P. U., trejais sūnumis, viena marčia ir trejais anūkais (7 b.l.). Pareiškėja nuo 1973-08-15 iki 1991-10-27 buvo Klaipėdos rajono „Švyturio“ kolūkio narys, kolūkis likviduotas 1992-08-27 (89-91,117 b.l.). Pareiškėja išsituokusi (20 b.l.). VĮ Registrų centro duomenimis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suformuoti 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai: registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise nėra įregistruotas nekilnojamasis turto objektas Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (9-11, 100-102 b.l.). Gyvenamajam namui suteiktas numeris – (duomenys neskelbtini). (139-140 b.l.) VĮ Registrų centro duomenimis nėra duomenų, jog Vytaučių žemės ūkis ar Švyturio žemės ūkis būtų buvęs įregistruotas juridinių asmenų registre (12-13 b.l.). 1992-09-26 užvesta Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla 3 buto, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), šių patalpų bendras plotas 104,01 kv.m, su buto priklausiniais, esančio name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (14-19 b.l.) VĮ Registrų centro duomenimis minimas keturių kambarių butas, esantis Vytaučių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., 1956-04-26 Klaipėdos rajono DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr.162 įregistruotas Švyturio žemės ūkio įmonės vardu. Duomenų apie buto privatizavimą nėra (21, 27, 103 b.l.). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažymoje nurodyta, jog namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas L. K. vardu, ji gyvena bute nuo 1983-05-20 (26, 28, 138 b.l.). Pareiškėja už komunalines paslaugas neskolinga, yra sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį, elektros tinklo nuosavybės ribų aktą (23-25 b.l.)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi faktas atitinka visus būtinus CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas šiam faktui konstatuoti.

Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija, kai dėl vykstančių nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesų, valstybė pereinamuoju laikotarpiu tinkamai neapskaitė savo turto ir nepriėmė sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn, taigi yra susijęs su viešuoju interesu. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str.) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Taigi sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Nagrinėjamu atveju, statinys buvo pastatytas 1915 metais, tik vėliau suformuoti 4 atskiri nekilnojamojo turto objektai ir aiškiai nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektui, registro Nr. 44/454126 nuosavybės teisės neįregistruotos (118 b.l.) Manytina, kad 1915 metais turtas nebuvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, kas rodo pareiškėjos teisę kreiptis dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi. Be to, pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 95 straipsnį kolūkių nuosavybė nebuvo priskiriama valstybinei. Šio Lietuvos Respublikos CK 102 straipsnis nustatė, jog teisė disponuoti turtu, kuris buvo kolūkių, priklausė išimtinai patiems savininkams. Ši nuosavybės rūšis į valstybinę savaime nesitransformavo. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, 1990 m. gegužės 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, kuriame buvo nustatytas naujos šių ūkio subjektų rūšys, jų statusas ir veiklos formos, anksčiau buvusių ūkio subjektų likvidavimo ir reorganizavimo pagrindai ir tvarka. Žemės ūkio įmonių pertvarkymą ir jų privatizavimą reglamentavo ir kiti įstatymai. 1991 m. balandžio 16 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. 1-1223 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo įsigaliojimo“. Šiame nutarime buvo nustatyta, kad kolūkiai ir tarybiniai ūkiai gali būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Privatizuojamų žemės ūkio įmonių statusas buvo nustatytas 1991 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatyme Nr. I-1624. Kartu priimtame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 30 d. nutarime Nr. 1-1629 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ Vyriausybei buvo pavesta nustatyti žemės ūkio įmonių privatizavimo tvarką. Pagal pastarojo įstatymo 12 straipsnį, privatizavus žemės ūkio įmonę, apylinkės agrarinės reformos tarnybos teikimu valstybinis valdymo organas, kurio reguliavimo sferoje buvo privatizuojama įmonė, turėjo priimti sprendimą tokią įmonę likviduoti arba reorganizuoti įstatymų nustatyta tvarka, pavesdamas likvidacinės komisijos funkcijas apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Informacija apie įmonės veiklos nutraukimą turėjo būti skelbiama vietos spaudoje bei respublikiniame informaciniame privatizavimo biuletenyje. Disponavimą nenupirktu turtu reglamentuojantis šio įstatymo 14 straipsnis įtvirtino, jog privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 1990 m. spalio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 420 „Dėl žemės ūkio įmonių turto privatizavimo bei jų reorganizavimo laikinosios tvarkos“ buvo patvirtinta perkainoto žemės ūkio įmonių turto indeksavimo ir įkainojimo metodika, tikslinių žemės ūkio kompensacijų ir žemės ūkio įmonės išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir išdavimo tvarka, žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą programų sudarymo principai, privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatai. Nutarimo 34 punktas nustatė, kad, jeigu objektas ir atvirame aukcione neparduodamas, rajono privatizavimo komisija turi teisę jį nukainoti (34.1); jei objektas nebuvo nukainotas – parduoti atvirame aukcione (34.2); jeigu objektas nebuvo nukainotas ir rajono privatizavimo komisija yra tos nuomonės, jog objektas neparduotinas 34.2 punkte nurodytomis sąlygomis, ji turi teisę keisti privatizavimo būdą arba šio objekto neprivatizuoti.

Duomenys, jog pastatas, kuriame yra ginčo butas priklausė Švyturio žemės ūkio įmonei nuo 1992-11-10 iki 2010-07-13, įregistruotas 1956-04-26 DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu, abejotini, nes byloje nėra duomenų, kad tokia įmonė būtų egzistavusi ir įregistruota kaip juridinis asmuo. Klaipėdos apskrities archyvas patvirtino, jog Klaipėdos rajono apylinkės kolūkio „Švyturys“ 1991-1992 mtų archyviniuose dokumentuose duomenų apie kolūkio reorganizavimą į bendroves, kolūkio likvidavimo – reorganizavimo akto, kolūkio turto perdavimo dokumentų konkrečioms bendrovėms nerasta (116-117 b.l.) Taip pat, suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyta, jog ginčo butas ir dalis buto priklausinių nėra apskaitomi Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje. Apie buto ir dalies priklausinių įgijimo būdą duomenų neturi. Teismo posėdžio metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas sutiko, jog pareiškimas būtų tenkinamas. Pažymėtina, jog byloje duomenų apie apie buvusius „Švyturio“ kolūkio ar „Švyturio“ žemės ūkio įmonės butus, neperduotus Klaipėdos rajono savivaldybei, nėra.

Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje reglamentuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę. Suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas nesutiko su pareiškėjos reikalavimu dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, mano, jog ginčo turtas galimai priklauso valstybei ar savivaldybei, todėl negali būti įgytas įgyjamąja senatimi. Tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad patvirtintų šias aplinkybes. Taip pat informaciją apie tai, ar ginčo turtas priklausė minėtai „Švyturio“ žemės ūkio įmonei, o po to galėjo pereiti savivaldybės žinion, privalėjo turėti ir pateikti suinteresuotas asmuo – savivaldybės administracija, tačiau tokių duomenų nepateikė.

Iš teismo posėdžio metu duotų liudytojos G. P. parodymų bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kretingalės seniūnijos pažymos, kurioje nurodyta, jog namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas L. K. vardu, ji gyvena bute nuo 1983-05-20, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog tuometinis „Švyturio“ kolūkio pirmininkas suteikė jai, nukentėjusiai nuo gaisro, ir jos šeimai, gyvenamąsias patalpas, tai yra ginčo butą. Pareiškėja už komunalines paslaugas neskolinga, 2001-11-06 yra sudariusi elektros energijos tiekimo sutartį, 2010-01-04 elektros tinklo nuosavybės ribų aktą, kas rodo, kad pareiškėja sąžiningai naudojosi minimu ginčo butu. Pareiškėja bandė įgyvendinti savo teisę į butą, tai patvirtina rašytiniai įrodymai (14-19 b.l.).

Pareiškėja įrodė, kad nuo 1983 metų nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai kaip nuosavą valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksais (duomenys neskelbtini), bendras plotas 104,01 kv.m, su buto priklausiniais, -24/100 dalimis pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ¼ dalimi kitų statinių (šulinys, 2 tualetai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebūdama jų savininke, per visą daikto valdymo laiką ji nežinojo apie kliūtis, trukdančias šias patalpas įsigyti nuosavybėn, šios patalpos nuosavybės teise nepriklauso jokiam kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Iš pareiškėjos priteistinos 154,73 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad L. K., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksais (duomenys neskelbtini), bendras plotas 104,01 kv.m, su buto priklausiniais, -24/100 dalimis pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)bei ¼ dalimi kitų statinių (šulinys, 2 tualetai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos L. K. 154,73 Lt (vieno šimto penkiasdešimt keturių litų ir 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.