- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- 1-2417-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28304-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d. Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Pagėgių sen., Pagėgių sav., deklaruota gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini) k., Pagėgių sen., Pagėgių sav., teistas: 1) 2003 m. spalio 29 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d., paskirta bausmė – 60 parų areštas; 2) 2003 m. lapkričio 27 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., paskirta bausmė – 2 m. laisvės atėmimas; 3) 2003 m. lapkričio 27 d. Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 189 str. d., paskirta bausmė – 50 parų areštas, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2004 m. kovo 26 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 8 d., Šilutės rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 29 d., 2003 m. lapkričio 27 d. ir 2003 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimas; 4) Šilutės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 3 d. pagal BK 227 str. 3 d. paskirta bausmė – 12 MGL bauda, baudą sumokant per 1 metus; 5) 2007 m. rugpjūčio 30 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta pagal 2006 m. gegužės 3 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausmė 12 MGL bauda, galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimas ir 12 MGL bauda,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. įgijo turtą ir juo naudojosi, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent:
jis 2013 m. rugpjūčio 31 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo 21000 eurų vertės automobilį TOYOTA PRIUS PLUG IN HYBRID, VIN (duomenys neskelbtini), jį naudojo, t. y. parvairavo, už tai gaudamas 500 eurų atlygį, į Kauną, kur tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims, žinodamas, kad šis automobilis gautas nusikalstamu būdu.
A. J. teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę ir parodė, kad nepažįstami žmonės pasiūlė užsidirbti pinigų, reikėjo parvaryti mašiną iš Lenkijos, pasiūlė 500 eurų. Su tais žmonėmis po kelių dienų išvažiavo, mašina stovėjo Lenkijoje, miške. Iš pradžių, kai siūlė uždirbti, jie nesakė, kad mašina vogta, bet kai atvyko į vietą, suprato tai, kadangi automobilis buvo miške, dokumentų nebuvo, benziną pylė iš kanistrų, jis tuo metu pajuto baimę, bet nebuvo kur dėtis. Jis ir vairavo tą automobilį. Automobilį reikėjo parvaryti iš Lenkijos miškų į Kauną, asmenys jį lydėjo, telefonu nurodė, kur važiuoti, atvažiavo iki Kauno miesto pradžios, prie daugiabučio, kitas asmuo persėdo už vairo ir nuvažiavo. Pinigus už parvarymą gavo Kaune, kai atidavė automobilį. Nurodė, kad gailisi dėl to, ką padarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. savo kaltę taip pat pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 metų vasarą, tiksliau datos neatsimena, Tauragėje sutiko iš matymo pažįstamą Darių, pavardės bei kitų duomenų nežino. Darius jam pasakė, kad galima būtų uždirbti pinigų, tačiau reikės nuvykti į užsienį. Jis sutiko. Tada Darius užrašė jo telefono numerį, kurio jis neatsimena. Maždaug po savaitės jam paskambino nepažįstamas vyras ir prisistatė, kad jis skambina nuo Dariaus bei pasiūlė susitikti. Į susitikimą tamsiai mėlynos spalvos automobiliu AUDI C4, valstybinių numerių ženklų neatsimena, atvažiavo du jam nepažįstami jauni vyrai. Vyrų vardų nežino. Vyrai tarpusavyje bendravo vadinant vienas kitą pravardėmis. Atsimena, kad vieno pravardė MAŽYLIS. Šie vyrai jam pasakė, kad reikės iš Lenkijos į Lietuvą pervaryti vogtą automobilį, kokio modelio automobilį reikės pervaryti nesakė. Už automobilio pervarymą vyrai jam pažadėjo sumokėti 500 Eurų. Jis sutiko pervaryti automobilį iš Lenkijos į Lietuvą. Po kelių dienų automobiliu AUDI C4 su šiais vyrais nuvažiavo į Lenkiją. Lenkijoje nuvažiavo į mišką prie pačios sienos su Vokietija. Miške stovėjo šviesiai mėlynos spalvos automobilis TOYOTA su rusiškais numeriais. Prie automobilio buvo jam nepažįstamas jaunas vyras. Vyrai, kurie jį atvežė, pasakė šiam jaunam vyrui paduoti jam TOYOTA automobilio užvedimo kortelę. Jaunas vyras jam padavė automobilio užvedimo kortelę, jokių automobilio dokumentų nedavė. Tada vyrai, kurie jį atvežė, į minėtą automobilį TOYOTA užpylė benzino ir jam pasakė laukti jų telefoninio skambučio arba trumpo pranešimo (toliau SMS), po ko vyrai išvažiavo. Maždaug po 15 minučių vyrai jam ar tai paskambino, ar tai atsiuntė SMS, kad jau reikia važiuoti. Kokiu maršrutu važiuoti jis nežinojo, todėl jam nuolat ar skambino, ar siuntė SMS su nurodymais kur pasukti, kur važiuoti. Į Lietuvą iš Lenkijos įvažiavo per mišką, kurioje tiksliai vietoje nežino. Vyrai jį lydėjo ir Lietuvoje. Kai privažiavo prie Kauno gavo vyrų nurodymą važiuoti iš paskos. Kaune įvažiavo į daugiabučių namų kiemą ir sustojo. Minėti vyrai pasakė automobilį TOYOTA palikti kieme. Kur paliko automobilį TOYOTA adreso nežino ir parodyti negali, nes Kauno nepažįsta. Maždaug po 2-3 dienų minėti vyrai jam sumokėjo 500 Eurų už vogto automobilio TOYOTA pervarymą iš Lenkijos į Lietuvą. Daugiau minėtų vyrų nematė. Kelionės metu jis rūkė ir nuorūkos galėjo pasilikti automobilyje TOYOTA. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 197-199, t. 2, b. l. 7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo A. S. 2013 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gauta informacija, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. Nyderlandų karalystėje buvo pagrobtas automobilis TOYOTA PRIUS, VIN (duomenys neskelbtini), dėl kurio pagrobimo yra paskelbta paieška. Nyderlandų Karalystės SIRENE duomenimis pagal suveiktą GPS prietaiso signalą, automobilio buvimo vietos koordinatės: N 54 37 59,7, E 25 08 23.8. Nuvykus pagal nurodytas koordinates, nustatyta, kad automobilio buvimo vieta yra UAB BENGINA teritorija, esanti (duomenys nskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 35).
Atlikus UAB Bengina teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratą, 2013 m. rugsėjo 7 d. kratos protokole užfiksuota, kad rastas ir paimtas dalinai išardytas Nyderlandų Karalystėje pagrobtas automobilis TOYOTA PRIUS, VIN (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41-43). Automobilis TOYOTA PRIUS, VIN (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas ir 2013 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu automobilio salone, peleninėje buvo rastos ir paimtos 8 cigarečių nuorūkos (t. 1, b. l. 70-74).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2013 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5170)-IS1-6240 konstatuota, kad ant tirti pateiktų aštuonių cigarečių nuorūkų, paimtų 2013 m. rugsėjo 7 d. apžiūrint automobilį TOYOTA PRIUS, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 102-103).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. 140-S2-137 nurodyta, kad žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant tirti pateiktų aštuonių cigarečių nuorūkų, paimtų 2013 m. rugsėjo 7 d. apžiūrint automobilį TOYOTA PRIUS (2013-12-02 specialisto išvada Nr. 140-(5170)-IS1-6240), genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 108).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. balandžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1474)-IS1-2564 konstatuota, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant aštuonių cigarečių nuorūkų, paimtų 2013 m. rugsėjo 7 d. apžiūrint automobilį TOYOTA PRIUS (2013-12-02 specialisto išvada Nr. 140-(5170)-IS1-6240), genotipas sutapo su A. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų A. J. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000 000 000 000 000 0001 %. (t. 1, b. l. 130-131).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015 m. balandžio 4 d. rašte Nr. TR/6399/26/NL/13 nurodyta, kad automobilio TOYOTA PRIUS PLUG-IN, VIN (duomenys neskelbtini), vagystės metu vertė buvo 21000 eurų (t. 1, b. l. 60).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas, be kita ko, įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu.
Visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: A. J. 2013 m. rugpjūčio 31 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo 21000 eurų vertės automobilį TOYOTA PRIUS PLUG IN HYBRID, VIN (duomenys neskelbtini), jį parvairavo iš Lenkijos, tiksliau nenustatytos vietos, į Kauną, už tai gaudamas 500 eurų atlygį, ir Kaune, tiksliai nenustatytoje vietoje perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kai jis nurodė, kad nepažįstamiems asmenims pažadėjus 500 eurų atlygį už automobilio parvarymą iš Lenkijos, jis su tais asmenimis nuvyko į Lenkiją, tiksliai nežino kur, miške buvo nurodytas automobilis, kurį jis turėjo parvairuoti; taip pat kad minėti asmenys telefonu jam nurodinėjo, kur reikia važiuoti, ir kad atvarius minėtą automobilį į Kauną, tiksliai nežino, kur, bet prie daugiabučių, jis automobilį perdavė nepažįstamiems asmenims, ir už tai gavo 500 eurų. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad nepažįstami asmenys jam nurodė, jog reikės pervaryti vogtą automobilį, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių jis nesuprato, kad reikės parvaryti vogtą automobilį, ir tik nuvykus į vietą, jis suprato, kad automobilis vogtas – suprato iš to, kad automobilis buvo miške, jam nedavė dokumentų, kuras buvo pilamas iš kanistrų. Taigi šiuo aspektu teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamojo parodymai šiuo aspektu šiek tiek skiriasi, visgi veikos kvalifikavimui tai įtakos neturi, nes A. J. vis dėlto pripažino, kad iki veikos darymo pradžios jis suprato, kad automobilis vogtas iš jau minėtų aplinkybių, taigi pripažintina, kad jis žinojo, kad vairuoja nusikalstamu būdu gautą automobilį.
Nustatytas aplinkybes įvairiais aspektais patvirtina ir kiti jau minėti duomenys - 2013 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis pranešimas, jog pagal GPS prietaiso signalą UAB „Bengina“ teritorijoje (duomenys neskelbtini) Vilniuje rastas Nyderlandų Karalystėje pagrobtas automobilis TOYOTA PRIUS, VIN (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 7 d. kratos protokolas, 2013 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolas, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad apžiūros metu automobilio salone, peleninėje buvo rastos ir paimtos 8 cigarečių nuorūkos, kurias ištyrus, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2013 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5170)-IS1-6240 nurodyta, kad rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. balandžio 13 d. specialisto išvadą Nr. 140-(1474)-IS1-2564, vyro biologinių pėdsakų, rastų ant aštuonių cigarečių nuorūkų, paimtų 2013 m. rugsėjo 7 d. apžiūrint automobilį TOYOTA PRIUS, genotipas sutapo su A. J. genotipu, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų A. J. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000 000 000 000 000 0001 %. Minėto automobilio vertė nustatyta iš duomenų Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2015 m. balandžio 4 d. rašte Nr. TR/6399/26/NL/13.
Taigi įvertinus nurodytus duomenis, pripažintina, kad nuvykęs į Lenkiją su nepažįstamais asmenimis tam, kad parvairuotų iš Lenkijos automobilį, ir iš jau minėtų aplinkybių suvokdamas, kad automobilis gautas nusikalstamu būdu (vogtas), tačiau vis dėlto imdamasis atitinkamų veiksmų – automobilį vairuoti, t. y. jį tokiu būdu įgydamas, ir parvairuodamas į Lietuvą, Kauną, t. y. tokiu būdu naudodamasis minėtu didelės vertės turtu (automobiliu Toyota Prius) ir už tai gaudamas 500 eurų atlygį, kaltinamasis suvokė, kad įgijo ir naudojosi nusikalstamu būdu įgytu turtu ir to norėjo, taigi pripažintina, kad nustatyti ne tik būtinieji objektyviosios, tačiau ir subjektyviosios pusės požymiai.
Pažymėtina, kad kaltinamajame akte A. J. buvo inkriminuotas nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras paprašė patikslinti kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, o būtent, patikslinti laiką, vietoj nurodyto laikotarpio nuo 2013 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. rugsėjo 7 d. nurodant vieną dieną – 2013 m. rugpjūčio 31 d., kadangi tai išplaukia iš kaltinamojo parodymų, be to, patikslinti objektyviosios pusės požymius, vietoj realizavimo nurodant, kad jis minėtu turtu naudojosi, taip gaudamas 500 eurų atlygį. Iš jau minėtų argumentų matyti, jog būtent tokios aplinkybės yra nustatytos, jos nekeičia kaltinimo kvalifikavimo, jo esmės, tik sukonkretizuoja (susiaurina) nusikalstamos veikos laiką, be to, tiksliau apibrėžia kaltinimo objektyviąją pusę ir šios aplinkybės patikslintos remiantis būtent kaltinamojo parodymais, dėl ko kaltinamasis ir jo gynėjas turėjo galimybę pasisakyti teisiamojo posėdžio metu. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad toks kaltinimo patikslinimas nepažeidžia kaltinamojo teisių į gynybą.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, todėl jis baustinas.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamojo posėdžio metu A. J. visiškai prisipažino kaltu dėl jam inkriminuoto kaltinamo, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą. A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, padaryta iš savanaudiškų paskatų (siekiant gauti atlygį). Atsižvelgtina ir į A. J. asmenybę: išsilavinimas – pagrindinis, nurodė, kad dirba, turi du nepilnamečius vaikus, Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-44/2016 konstatuota, kad A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (t. 2, b. l. 148-153), nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 51-74), teistas 5 kartus (t. 2, b. l. 21-27, 30-50), teistumai išnykę.
Todėl įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta A. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatant jos dydį, taip pat atsižvelgtina į jau minėtas aplinkybes, akcentuojant jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, tai, kad nors buvo teistas, tačiau teistumai jau išnykę, aktuali nusikalstama veika padaryta pakankamai seniai ir per šį laiką asmuo daugiau nebuvo teistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, turi du nepilnamečius vaikus. Todėl A. J. skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis, mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Skirtina bausmė, kadangi A. J. prisipažino kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, ypač į nustatytą A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailėjosi, savo kaltę pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, davė išsamius parodymus, iš jo parodymų yra pagrindo manyti, jog jis neigiamai vertina savo elgesį, tai, kad A. J. teistumai išnykę, dirba, turi du nepilnamečius vaikus, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas sprendžia, kad neskiriant realaus laisvės atėmimo ir kaltinamajam suteikiant galimybę įvertinti savo elgesį, jo galimas pasekmes, galima pasiekti to, kad kaltinamasis daugiau nebenusikalstų. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, atidėjimo laikotarpiu paskiriant A. J. BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 paroms.
A. J. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. sausio 20 d. 12.00 val. ir paleistas 2015 m. sausio 22 d. 10.40 val., todėl šios 2 sulaikymo paros, kurios prilygintinos 2 laisvės atėmimo dienoms, įskaitytinos į bausmės laiką (BK 66 str.).
Be to, A. J., vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi, nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. birželio 6 d. buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių (t. 2, b. l. 140-141, 149), todėl šis laikas (nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. birželio 6 d.) taip pat įskaitytinas į A. J. bausmės laiką.
A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmę įskaityti A. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. sausio 20 d. 12.00 val. iki 2015 m. sausio 22 d. 10.40 val., t. y. 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir buvimo ekspertizės įstaigoje - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje laiką nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. birželio 6 d., vieną buvimo ekspertinėje įstaigoje dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti jam pareigą visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 paroms (BK 75 str. 2 d. 8 p.).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.