- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-16
- Bylos Nr.
- N-502-30-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. (S. B.), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. lapkričio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimu S. B. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė 150 litų baudą už tai, kad jis 2007 m. lapkričio 29 d. 10.16 val., Subačiaus – Maironio gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį MB E 290, v. n. duomenys neskelbiami, pasirinktu greičiu lenkė kitą automobilį, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su į tą juostą iš šalutinio kelio įsukančiu VW Passat, v. n. duomenys neskelbiami, vairuojamu R. J. ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 52 punktą.
Šalies argumentai
S. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimą, nurodydamas, kad pažeidimo nepripažįsta. S. B. paaiškino, kad važiavo Subačiaus gatve link stoties pagrindiniu keliu. Iš šalutinės Maironio gatvės išvažiavęs VW Passat jo nepraleido. S. B. ištisinės linijos nekirto, jo vairuojamas automobilis po smūgio liko toje pačioje eismo juostoje. S. B. teigimu, tuo atveju, jeigu jis būtų važiavęs priešpriešine eismo juosta, jo automobilis po smūgio joje būtų ir likęs. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad MB vairuotojui Volvo sudarė kliūtį prieš posūkį į Maironio gatvę pasukdamas į kairę, kur važiavo MB. Schema patvirtina, kad MB galėjo užvažiuoti ant ištisinės kelio ženklinimo linijos, bet tiksli eismo įvykio vieta nenustatyta. Bet išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą gali būti vertinamas kaip būtinas reikalingumas pagal ATPK 17 straipsnį. Pareiškėjo atstovo manymu, VW Passat vairuotojas grubiai pažeidė KET 196 punkto reikalavimus.
Nukentėjusysis R. J. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad jis iš Maironio gatvės ketino daryti kairį posūkį į Subačiaus gatvę. MB automobilio jis nematė. MB lenkė pagrindiniu keliu nukentėjusiajam iš kairės važiavusį Volvo, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, į kurią R. J. ketino įsukti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 15 d. nutartimi S. B. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pažeidimas įrodytas 2007 m. lapkričio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 8), 2007 m. lapkričio 29 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 10), eismo įvykio vietos schema (b. l. 11), nukentėjusiojo R. J., liudytojų B. D., L. Č., A. K. parodymais. Remdamasis eismo įvykio schemoje pavaizduoto šukių išsidėstymu Subačiaus gatvės priešpriešinėje eismo juostoje teismas padarė išvadą, kad eismo įvykis įvyko VW Passat automobiliui pasukus į kairę Subačiaus gatvės pusę priešpriešinėje eismo juostoje. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis R. J., liudytojas B. D. teismo metu, tiek ir iš karto po eismo įvykio. Tai fiksuota 2007 m. lapkričio 29 d. A. K. tarnybiniame pranešime, tos pačios dienos R. J. ir B. D. paaiškinimuose (b. l. 12, 14). Jų paaiškinimai nuoseklūs. Juos patvirtina ir liudytojais apklausti teismo posėdžio metu policijos pareigūnai L. Č. ir A. K.. A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti VW Passat vairuotojo parodymai, kad eismo įvykis įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, BM kirtus ištisinę kelio ženklinimo liniją. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tikėti partraukto administracinėn atsakomybėn S. B. tvirtinimu ir jo sūnaus E. B. parodymais, kad Volvo automobilis MB sudarė kliūtį, pagrindo nėra. Tokie E. B. teiginius teismas vertino kaip jo norą padėti tėvui išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat teismas nustatė, kad MB vairuotojas S. B. Subačiaus gatvėje, važiuodamas link stoties, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį Volvo automobilį, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, ko negalėjo numatyti iš Maironio į kairę Subačiaus gatvės pusę sukantis VW Passat vairuotojas. KET nustato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Teismo nuomone, R. J., sukdamas į kairę Subačiaus gatvės pusę, įsitikinęs, kad kirsti pirmą eismo juostą bus saugu, negalėjo tikėtis, kad MB vairuotojas, važiuodamas link stoties, lenkdamas Volvo, kirs ištisinę kelio ženklinimo liniją. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino, kad R. J. kaltės nėra. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių S. B. veiksmai galėtų būti vertinami pagal ATPK 17 straipsnį – kaip būtinas reikalingumas. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad MB važiuoklė po eismo įvykio buvo pažeista taip, kad automobilis po eismo įvykio nebūtų galėjęs atsirasti pirmoje eismo juostoje. Faktinės aplinkybės tokios, kad jis ten fiksuotas po eismo įvykio, o eismo įvykis kilęs priešpriešinėje eismo juostoje.
III.
Apeliaciniu skundu S. B. (S. B.) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo skundas ir panaikinti Vilniaus miesto VPK VP EPT 2007 m. gruodžio 3 d. nutarimą, kuriuo buvo nubaustas 150 Lt bauda. Apeliaciniame skunde išdėsto panašius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iškreipia liudytojo B. Danilevič parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Pasak apelianto, liudytojas patvirtina aplinkybę, kad jis persirikiavo iš pirmos juostos į antrąją, taip sudarydamas kliūtį S. B., dėl ko šis buvo priverstas užvažiuoti ant ištisinės juostos. S. B. manymu, teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo prašymą skirti byloje specialisto – autotechniko tyrimą tam, kad visų vairuotojų veiksmus įvertintų specialistas ir duotų išvadą, kieno veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Taip pat teismas nevertino pareiškėjo automobilio techninės apžiūros rezultatų ir nesugretino jų su eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilio padėtimi kelio elementų atžvilgiu po susidūrimo. Apelianto teigimu, autoįvykio metu nutrūko jo automobilio priekinio kairiojo rato trauka ir dėl to jis techniškai negalėjo pakeisti judėjimo krypties po susidūrimo, o autoįvykio schemoje jo automobilis stovi ant ištisinės linijos. Vadinasi, jis nebuvo kirtęs jos. Automobilio nuolaužų ir šukių lokalizacija ne visada parodo tikslią susidūrimo vietą, nes šie krenta ant kelio dėl dviejų transporto priemonių sąveikos. Nustatyti tikslią susidūrimo vietą reikalingos specialios žinios.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto VPK VP EPT administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti ir jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
S. B. (S. B.) administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį pasirinktu greičiu, lenkė kitą automobilį, kirsdamas dvigubo ištisinio ženklinimo linijas, priešpriešiniame eisme susidūrė su į tą juostą iš šalutinio kelio įvažiavusiu automobiliu ir apgadino abi transporto priemones.
S. B. teigia, kad važiavo savo eismo juosta, todėl dėl eismo įvykio kaltas Volkswagen Passat vairuotojas, kuris, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam MB E290 automobiliui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje netiriamas Volkswagen Passat vairuotojo veiksmų teisėtumas, tuo pačiu neatmetama galimybė, kad ir šio vairuotojo veiksmai tam tikra apimtimi galėjo įtakoti eismo įvykio kilimą. Nagrinėjamuoju atveju yra svarbu nustatyti, ar automobilio Mercedes Benz vairuotojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.
Bylos teisingam išnagrinėjimui yra svarbu tai, kaip kelyje buvo išsidėstę automobiliai toje vietoje, kur Subačiaus gatvė iki sankryžos su Maironio gatve (žiūrint stoties kryptimi) yra vienos eismo juostos. Šioje vietoje neginčijamai nustatyta, kad automobilis Volvo važiavo Subačiaus gatve, o automobilis MB jį lenkė. Tą patvirtina tiek B. D. (b. l. 14), tiek R. J. (b. l. 12) paaiškinimai, duoti pareigūnams po eismo įvykio. Pažymėtina, kad liudytojas B. D. yra visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Eismo įvykio vietos schema (b. l. 11), su kuria sutiko ir po ja pasirašė abu vairuotojai, patvirtina faktą, jog toje atkarpoje, kur liudytojo ir nukentėjusiojo teigimu MB automobilis lenkė Volvo automobilį, yra dviguba ištisinė linija. Todėl darytina išvada, kad šioje vietoje lenkimas nebuvo galimas. Tai, kad tik automobilio kairės pusės ratai buvo priešpriešinio eismo juostoje, nepaneigia dvigubos ištisinės linijos kirtimo fakto.
Šukių išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 11) taip pat patvirtina, kad automobilių susidūrimas įvyko būtent priešpriešinio eismo juostoje. Pažymėtina, kad Volkswagen Passat automobiliui padaryti sugadinimai yra išsidėstę automobilio kairėje galinėje dalyje. Todėl darytina išvada, automobilių susidūrimas įvyko VW vairuotojui bebaigiant manevrą. Vadinasi, MB vairuotojui važiuojant savo juostos viduriu, nei kiek nekertant dvigubos ištisinės linijos, susidūrimas galėjo ir neįvykti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. B. pažeidė Kelių eismo taisykles ir toks pažeidimas įtakojo eismo įvykio kilimą.
Teisėjų kolegija nevertina S. B. (MB vairuotojas) ir B. D. (Volvo vairuotojas) teiginių apie tai, kuria eismo juosta važiavo kiekvienas vairuotojas iki sankryžos, kadangi tai neturi reikšmės eismo įvykio kilimo priežasties nustatymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. B. (S. B.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartį S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.