Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centras dėl 2025 m. kovo 31 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės valstybės įmonės Registrų centras (toliau – atsakovė, VĮ Registrų centras) 2025 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. SP-62907 (4.55 Mr) (toliu – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti 2025 m. vasario 28 d. prašymą.

Nurodo, kad 2025 m. vasario 28 d. VĮ Registrų centras pateikė prašymą suteikti informaciją, kurie asmenys (buto savininkai) neįregistravo nuosavybės teisės į 3408/54977 dalis neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpa), (toliau – Prašymas). VĮ Registrų centras Sprendimu informavo, kad Teisių registravimo centro padaliniai vykdo nekilnojamojo turto objektų registravimo, o ne duomenų teikimo funkciją, todėl, kadangi 3408/54977 dalių neįrengtos pastogės nuosavybės teisės nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR), oficialios informacijos jie negali pateikti.

Remiasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 16 straipsnio nuostata. Nesupranta, kokiais būdais VĮ Registrų centras apskaičiavo nuosavybės teisės dalis ir, kodėl atsisako pateikti informaciją apie šių dalių savininkus. Šios dalys nustatytos remiantis 2004 m. liepos 30 d. dalių paskaičiavimo projektu. Esant tokiam projektui, galima aiškiai identifikuoti asmenis (buto savininkus), kurie neįregistravo savo nuosavybės teisės į pastogės dalį. Kiti pastogės bendraturčiai taip pat nuosavybės teises įregistravo remdamiesi 2004 m. liepos 30 d. pastogės dalių paskaičiavimo projektu. Kadastro tvarkytojas registruojant nuosavybės teisę aiškiai nustatė ir atskyrė, kuri pastogės dalis registruojama ir priskiriama konkrečiam butui.

Akcentuoja, kad analogiškose situacijoje VĮ Registrų centras taiko skirtingą praktiką, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintiems lygiateisiškumo, objektyvumo, išsamumo principams. Nesupranta, kokiais kriterijais ir kokiais teisės aktais vadovaujasi Kadastro tvarkytojas atsisakydamas pateikti minėtą informaciją.

Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas Prašyme pažymėjo, jog informacija reikalinga civilinėje byloje dėl dalių perskaičiavimo registruojant atidalintą pastogės dalį.

Remiasi Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014­ m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – Registro nuostatai) 11 punkto, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai) 8 ir 61 punktų nuostatomis.

Teigia, kad iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matosi, jog Patalpos kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. liepos 30 d. VĮ Registro centras matininkai atliko Patalpos kadastrinius matavimus ir 2004 m. liepos 30 d. suformavo kadastrinę bylą. Tą pačią dieną VĮ Registrų centras matininkai parengė Patalpos dalių paskaičiavimo projektą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 punktu, pagal kurį buto ir patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis buvo lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Pažymi, kad Registro tvarkytojui ir Kadastro tvarkytojui nėra numatyta pareiga identifikuoti neįsiregistravusių buto savininkų patalpų dalių. Tai yra papildomas didelis darbas, reikalaujantis daug laiko ir darbuotojų sąnaudų, nėra apmokamas ir nereglamentuotas kaip VĮ Registrų centras funkcija. Tai, kad VĮ Registrų centras 2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. SP-195025 (4.55 Mr) pateikė neįregistruotos pastogės dalies savininko duomenis, nesudaro privalomos pareigos VĮ Registrų centras ją teikti nuolat.

Akcentuoja, kad teisinė registracija žymi nuosavybės teisių atsiradimo ar perėjimo faktą. Ji gali būti atliekama pagal dokumentus, kurie rodo, kokiu pagrindu nuosavybės teisės atsirado arba iš vieno asmens perėjo kitam. Pareiškėjas pats gali identifikuoti neįregistruotos Patalpos dalių savininkus atvykęs į VĮ Registrų centras ir nuodugniai atlikęs dokumentų analizę. Iš 2004 m. liepos 30 d. Patalpų dalių projekto atsitiktine tvarka skaičiuojant Patalpos plotus matosi, kad Buto Nr. 6 Patalpos plotas sudaro 20,89 kv. m, o Buto Nr. 8 Patalpos plotas sudaro 13,19 kv. m, kas bendrai sudaro 34,08 kv. m ir tai gali būti neįsiregistravusių butų savininkai. Pažymi, kad tai tik prielaida, bet ne oficiali informacija, kadangi oficialios informacijos Nekilnojamojo turto registre nėra, butų savininkai nuolat keičiasi, keičiasi jų Patalpos įsigijimo dalys.

Vertina, kad VĮ Registrų centras neturint pareigos identifikuoti neįsiregistravusių butų savininkų Patalpos dalių, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendimas atitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, objektyvumo ir išsamumo principus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ginčas kilęs dėl atsakovės valstybės įmonės Registrų centras (toliau – atsakovė, VĮ Registrų centras) 2025 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. SP-62907 (4.55 Mr) (toliu – Sprendimas), kuriuo netenkino pareiškėjo 2025 m. vasario 28 d. prašymo suteikti informaciją apie neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 28 d. Valstybės įmonei Registrų centrui pateikė prašymą suteikti informaciją, kurie asmenys (buto savininkai) neįregistravo nuosavybės teisės į 3408/54977 dalis neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Ginčijamu Sprendimu atsisakyta suteikti šią informaciją, tai motyvuojant tuo, kad „Teisių registravimo centro padaliniai vykdo Nekilnojamojo turto objektų registravimo funkciją, bet ne duomenų teikimo. Kadangi 3408/54977 neįrengtos pastogės nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos, tai oficialios informacijos nėra.“

Pareiškėjas nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 2 punktą kadastro paskirtis - kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti kadastro duomenis apie nekilnojamus daiktus, nurodytus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Kadangi NTR įraše yra nurodyta, kad nuosavybės teisės į 3408/54977 dalis neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios adresu (duomenys neskelbtini) yra neregistruotos, todėl kelia klausimą, kokiais būdais VĮ Registrų centras apskaičiavo minėtas dalis ir kodėl atsisako pateikti informaciją apie šių dalių savininkus, juolab, kad šios dalys nustatytos remiantis 2004-07-30 dalių paskaičiavimo projektu. Nurodo, kad 2024-11-21 analogiškame prašyme dėl 110/10000 dalių neregistruotos pastogės ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro tvarkytojas pateikė išsamų atsakymą, kuriame buvo aiškiai nurodyta, kurie asmenys neįregistravo savo nuosavybės teisės į pastogės dalis.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matosi, kad Patalpos, registro Nr. 44/211891, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data 2004-07-30.

Tarp šalių nėra ginčo, kad Patalpoje yra neįrengtos pastogės 3408/54977 dalis, į kurią nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

Iš pareiškėjo 2025 m. vasario 28 d. prašymo atsakovei suteikti informaciją turinio matyti, kad jis iš esmės siekia gauti informaciją ne apie save ir jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, o apie kitus asmenis, galimus nekilnojamojo turto - neįrengtos pastogės 3408/54977 dalis, savininkus bei duomenis apie jiems galinčias nuosavybės teise priklausyti dalis į šį turtą.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2024 01 01) nustatyta, kad „Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Registro objektus ir su šiais Registro objektais susijusių asmenų duomenys teikiami šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir Registro nuostatuose nustatyta tvarka.“

Pagal to paties straipsnio 3 - 5 dalių nuostatas Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Registro informacija teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą, o būtent, nekilnojamojo daikto savininkams ir kitų daiktinių teisių turėtojams, taip pat teismams ir teisėtvarkos institucijoms, bei kitoms atitinkamoms valstybinės valdžios institucijoms įstatymuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti, žurnalistams – Visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis ir kt..

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, jog Registro duomenys, Registrui pateiktų dokumentų kopijos ir Registro informacija teikiama nekilnojamojo daikto savininkui, apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ir kaip išimtis iš šios taisyklės, minėta informacija bei duomenys gali būti teikiama ir kompetentingoms valstybinės valdžios institucijoms, įstatymuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti.

Minėta, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia gauti informaciją apie kitus asmenis, galimus nekilnojamojo turto - neįrengtos pastogės 3408/54977 dalis, savininkus bei duomenis apie jiems galinčias nuosavybės teise priklausyti dalis į šį turtą.

Tai lemia, kad jis nebūdamas nekilnojamojo turto - neįrengtos pastogės 3408/54977 dalies, savininku bei neatitikdamas kitų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 4-5 dalyse nustatytų subjektų, kuriems suteikta teisė gauti informaciją apie kitiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą, statuso, neturi teisės gauti aptariamos informacijos.

Tai savo ruožtu lemia, kad ir atsakovei neatsirado pareiga teikti pareiškėjui jo prašomą informaciją, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti bei neteisingi.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas būdamas nekilnojamojo turto bendrasavininkiu turi galimybę iš jam prieinamų duomenų (apie savo nekilnojamąjį turtą), gauti informaciją apie kitus bendrasavininkius ir jiems galinčias priklausyti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Aplinkybė, kad atsakovė panašią informaciją, dėl kito nekilnojamojo turto analogišku atveju yra suteikusi ne pareiškėjui, o kitiems asmenims, nekeičia nagrinėjamo teisinio santykio esmės bei nesudaro pagrindo kitaip vertinti šiuos teisinius santykius.

Apibendrinus daroma išvada, kad Sprendimas yra pagrįstas bei teisingas dėl ko tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. L. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.